Kaip praneša Klaipėdos miesto savivaldybė, pradedamas rengti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto – žemės vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros – bendrasis planas. Plano rengėjas – jungtinės veiklos pagrindu veikiantis konsorciumas, kurį sudaro bendrovės „Sweco Lietuva“, „Urbanistika“ ir „Kelprojektas“. Planavimo organizatorius – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, bendrojo plano rengimo ir susisiekimo ministro įsakymu dėl rytų-vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies ypatingos valstybinės svarbos ir „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies ypatingos valstybinės svarbos projektų vykdymo bus parengitas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrasis planas.
Plano rengėjas – jungtinės veiklos pagrindu veikiantis konsorciumas, kurį sudaro UAB „Sweco Lietuva“, UAB „Urbanistika“ ir UAB „Kelprojektas“. Konsorciumo vedantysis partneris – UAB „Sweco Lietuva“.
Teritorijų planavimo lygmuo pagal projekto turinį – vietovės, bendrojo plano rengimo procesą sudaro trys etapai: parengiamasis, rengimo ir baigiamasis. Bendrojo plano rengimo etapo bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje bus rengiamos 2 planuojamos teritorijos vystymo koncepcijos ir atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas.
Planavimo tikslai:
– sukurti uosto plėtros viziją, atitinkančią Nacionalinę susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1253 „Dėl Nacionalinės susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programos patvirtinimo“;
– įvertinti esamas ir perspektyvines uosto veiklos kryptis, kompleksiškai suplanuoti uosto teritorijos plėtrą ir nustatyti teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo sąlygas;
– suformuoti darnią ir tvarią uosto bei miesto plėtros poreikius tenkinančią aplinką, užtikrinančią nuolatinę ir darnią teritorijos plėtrą, įvertinus uosto ir miesto raidą, kultūros paveldo, gamtos bei kraštovaizdžio vertybių apsaugą ir racionalų naudojimą, kuriuo pasiekiamas norimas pozityvus rezultatas – didėjantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir Klaipėdos miesto konkurencingumas, sudarytos sąlygos uosto įmonių veiklos plėtrai, investicijoms, keleivių bei krovinių srautams pritraukti;
– suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybės bei valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo planuojamoje teritorijoje sąlygų;
– numatyti uosto plėtrai reikalingas rezervines teritorijas žemyninėje dalyje ir vandenyje.
Parengta pagal Klaipėdos savivaldybės informaciją.
