Kinas Vilniuje jau XX amžiaus pradžioje surinkdavo daugiau žiūrovų nei visos kitos pramogos kartu. Tai turėtų atspindėti ir Nacionalinėje dailės galerijoje atidaromoje parodoje „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“. Paroda pristato Vilniaus kino teatrų istoriją nuo pirmųjų viešų kino seansų iki šių dienų.
Lapkričio 19 dieną (ketvirtadienį) 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) įvyks parodos „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ atidarymas. Parodos „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ idėja kilo kino tyrėjai Sonatai Žalneravičiūtei, kuri kelerius metus rinko medžiagą knygai apie Vilniaus kino teatrus. Ekspoziciją sudaro ir asmeniniuose, ir visuomeniniuose archyvuose bei muziejuose saugomi eksponatai, dokumentai, vaizdo bei garso įrašai. Tyrimo metu išaiškinta per 50 vietų Vilniuje, kur buvo rodomas kinas. Parodoje pristatomas jų žemėlapis.
Iki šiol fragmentiškai tyrinėtą temą siekiama atskleisti keliais aspektais, į kino teatrą žvelgiant ne tik kaip į konkrečioje vietoje veikusią įstaigą, bet ypač akcentuojant jo svarbą Vilniaus gyventojams, reikšmę miesto kultūriniame, politiniame, socialiniame gyvenime bei jos kaitą skirtingais istoriniais laikotarpiais.
Karo ar taikos metu kinas visada buvo skirtas pramogai, nors dažnai tapdavo ir propagandos įrankiu. Ir, žinoma, visais laikais rodant filmus, pirmiausia buvo tikimasi uždirbti. XX amžiaus pabaigoje prasidėjus kino teatrų privatizacijai, atkeliavus videotechnikai, kino teatrai sunkiai vertėsi. Tačiau šiandien vis daugiau žmonių vėl grįžta į viešus kino teatrus.
Paroda „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ veiks iki sausio 31 dienos.
Parengta pagal Nacionalinės dailės galerijos informaciją.
