Ne visiems vykusios architektūros pastatams lemta stovėti šimtmečiais ar bent dešimtmečiais. Dalis jų neišlaiko laiko išbandymų, pasikeitusių aplinkybių ar tiesiog nugriaunami, perstatomi jų architektūros nevertinančių šeimininkų. Pagal architektūros firmos „Oto Arquitectos“ projektą Žaliojo Kyšulio respublikos Fogo saloje pernai pastatytas lankytojų centras jau spėjo laimėti keletą architektūrinių apdovanojimų, tačiau pralaimėjo gamtos stichijai – jį pasiglemžė vulkano lava.
Portugalijai priklausančio Žaliojo Kyšulio respublikos Fogo sala keliautojus traukia vulkaninės kilmės gamtiniu kraštovaizdžiu bei įspūdinga jūros fauna. Lisabonos firmos architektai „Oto Arquitectos“ joje tiesiog „miegančio“ vulkano krateryje suprojektavo lankytojų centrą, kuris jautriai įsiliejo į šią itin specifinę atšiaurią aplinką. Jame veikė biblioteka, baras, buvo įrengtos lauko ir vidaus auditorijos. Dėl savo subtilios architektūros statinys spėjo laimėti keletą palankių architektūros įvertinimų – architektūrinio portalo „Archdaily“ Metų pastato apdovanojimą, patekimą į Pasaulio architektūros festivalio (WAF) geriausių šiuolaikinės architektūros objektų sąrašą, Žaliojo Kyšulio nacionalinį architektūros apdovanojimą.
Vis dėlto šiam šiuolaikinės architektūros objektui nebuvo lemta tapti neatsiejama vietos dalimi. Kruopščiai apgalvotą lankytojų centrą staiga „prarijo“ išsivežusio vulkano Pico Pequeno lava, kuri iš kraterio šį pasuko ir link Portelos kaimelio. Pasak statinio architektų, pražūtingas stichijos proveržis giliai sukrėtė ir net traumavo. Mat, nuo architektūros idėjų konkurso pastato statybos užtruko ilgus 7 metus ir jo autoriams buvo tikras architektūrinis-inžinerinis iššūkis. Vos po 7 mėnesių darbo pastatui slėpynės su vulkanu baigėsi – jį be gailesčio pasiglemžė įkaitusi lava.
Beje, vulkano viršūnė Pico do Fogo prieš šią pražūtingą pastatui savo akciją buvo išsiveržusi tik 1951-aisiais bei 1995 metais.
Parengta pagal „Oto Arquitectos“ ir PILOTAS.LT informaciją.
gerai
( 2015-10-06 )
ir gerai kad taip o tas kavutes gerimas pro visureigio langus nush visus bent kiek grazesnius gamtos kampelius