Uostamiestyje ilgus metus vykusios diskusijos dėl Šv. Jono bažnyčios atkūrimo, atrodo, artėja prie pabaigos. Pačiame miesto centre nuo XVIII a. pradžios stovėjusią bei Antrojo pasaulinio karo metu nugriautą Šv. Jono bažnyčią ketinama atstatyti buvusio dydžio ir su 75 m aukščio bokštu.
SENŲJŲ BAŽNYČIŲ BOKŠTŲ NEIŠLIKO
Uostamiestis jau daugybę metų diskutuoja kokią Šv. Jono bažnyčią vertėtų atstatyti – autentiško dydžio ar mažesniąją jos kopiją. Vis dėlto vietos evangelikų liuteronų bendruomenės, architektų, istorikų, paveldosaugininkų, visuomeninių organizacijų atstovai bei savivaldybės specialistai pagaliau kone vieningai sutarė, kad Turgaus gatvėje turėtų vėl iškilti originalaus istorinio dydžio Šv. Jono bažnyčia su beveik 75 metrų aukštį siekiančiu bokštu.
„Šv. Jono bažnyčia – tai vienas iš gražiausių senosios Klaipėdos pastatų, o jos bokštas buvo aukščiausias statinys mieste, dažnai į uostą atplaukiančių laivų įguloms atstojęs švyturį. Kartu tai buvo ir vienas iš pagrindinių Klaipėdos dvasinio gyvenimo centrų, savo reikšme prilygintinas katedrai“, – teigia Klaipėdos miesto meras V.Grubliauskas.
Šv. Jono bažnyčios atstatymo klausimas yra labai svarbus ne vien uostamiesčio evangelikų liuteronų bendruomenei, bet ir visiems klaipėdiečiams. Tuo labiau, kad senųjų bažnyčių bokštų nėra likę nė vieno.
PASIŪLĖ KELIAS ALTERNATYVAS
Bažnyčios ir jos bokšto atkūrimo galimybių studiją parengusios bendrovės „Civitta“ ir „Pupa – strateginė urbanistika“ pasiūlė kelias galimas alternatyvas – atstatyti buvusių tūrių bažnyčią ir bokštą, atstatyti tik originalaus dydžio bokštą, o pačią bažnyčią jau statyti mažesnę, bei tiek pačią bažnyčią, tiek ir jos bokštą statyti gerokai mažesnio tūrio, nei būta iki karo. Nepaisant pasirinkto atstatomos bažnyčios dydžio, studijos rengėjai taip pat siūlo išlaikyti jos istorinę formą, iš dalies atkurti išorės apdailos medžiagiškumą, o vidaus erdves pritaikyti tiek liuteronų bendruomenės sakraliniams, tiek ir kultūros bei turizmo poreikiams. Be to, atstatytame bokšte siūloma įrengti turistams skirtą apžvalgos aikštelę.
Parengtos bažnyčios su bokštu atstatymo alternatyvos jau yra apsvarstytos su uostamiesčio evangelikų liuteronų bendruomenės, architektų, istorikų, paveldosaugininkų, įvairių visuomeninių organizacijų atstovais bei savivaldybės specialistais. Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojos A.Velykienės, visų nuomonės kone vieningos – Klaipėdoje privalo būti atstatyta originalaus dydžio Šv. Jono bažnyčia su bokštu. Paskutinį žodį turėtų tarti Klaipėdos politikai.
ATSTATYMAS ATSIEITŲ 7,5 MLN. LITŲ
Preliminariai skaičiuojama, kad autentiško dydžio Šv. Jono bažnyčios su bokštu atstatymo darbų vertė siektų apie 7,5 mln. eurų. Planuojama, kad atstatymo darbai bus finansuojami evangelikų liuteronų bendruomenės, privačių rėmėjų, valstybės, savivaldybės ir Europos Sąjungos fondų lėšomis.
Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios istorija siekia XIII a., kai prie Danės upės vagų atsišakojimo įkurta parapija. Turgaus gatvės gale Šv. Jono bažnyčia pastatyta 1706 m. Klaipėdoje 1854 m. kilęs gaisras bažnyčią gerokai nusiaubė, tačiau miestiečių pastangomis ji buvo atstatyta po poros metų. Antrojo pasaulinio karo metais Šv. Jono bažnyčia buvo apgriauta, o pokario laikotarpiu ir visiškai nugriauta.
2012 m. švenčiant Klaipėdos įkūrimo 760-ąsias metines, buvo simboliškai pažymėta ir Šv. Jono bažnyčios atstatymo darbų pradžia. Toje vietoje, kur ji stovėjo, atidengtas kertinis akmuo bei šalia jo įkasta atminimo kapsulė ateities kartoms.
