Atgimstančiam Lietuviškam vaidybiniam kinui metai prasideda itin viltingai. Štai Emilio Vėlyvio režisuota kino juosta neseniai tapo Didžiosios Britanijos Nacionalinės filmų akademijos apdovanojimų dominante, o Lietuviškas filmas apie paauglystę „Sangailė“ pretenduoja gauti prizą prestižiniame Berlyno tarptautiniame filmų festivalyje.
„Exterus“ kartu su Architektūros studentų klubu rengia Saulėtekio aikštės centre planuojamos skulptūros-meninio akcento „Mokslo švyturys“ studentų konkursą. Šiame konkurse dalyvauti gali visų meninių bei architektūrinių studijų programų studentai. Nugalėtojui atiteks 800 eurų premija.
Kaune, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje atidaroma kasmetinė paroda „Geriausias metų kūrinys“. Tai viena populiariausių bei itin daug žiūrovų dėmesio sulaukianti paroda Kaune bei visoje šalyje.
Prancūzai ką tik su trenksmu atidarė Paryžiaus filharmoniją (Philharmonie de Paris). Šio gana ekscentriškos architektūros pastato statyboms prireikė 8 metų, per kuriuos pradinis biudžetas išaugo net 3 kartus. Naujosios Paryžiaus filharmonijos iškilmingame atidarymo koncerte dalyvavo pats Prancūzijos
Kol Vilnius dar laužo galvą ką daryti su sovietine ideologiją trykštančiomis Žaliojo tilto skulptūromis, Kaunas, imasi demontuoti Vytauto Didžiojo tilto reljefines plokštes. Ardymo darbus ketinama baigti iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos – kovo 11-osios. Taip pat svarstoma
Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete šiandien atidaroma paroda „Aš ir Kaunas“. Parodoje eksponuojami vizualaus meno katedros studentų grafikos dirbtuvėse sukurti darbai, iliustruojantys pradedančių kūrėjų santykį su antruoju šalies miestu.
Foto: ArtVilnius Vilniuje planuojama tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’15“. Didžiausias vizualiųjų menų renginys Baltijos šalyse šiais metais lankytojus šiemet pasitiks su dar didesniu lietuviškų ir tarptautinių galerijų diapazonu bei papildomų renginių kiekiu. Ryškėjančios 6-osios mugės programos kontūrai
Du jauni nenuoramos sėdo ir, neatsiraukdami nuo staklių, sukalė koučingo vadovėlį, skirtą tokiems patiems, kaip jie – smailiems, išradingiems, guvaus proto ir greitos reakcijos. Be cukraus ir išsipildymo smilkalų. Be sulinkusių kelių prieš autoritetus, didžiuosius gyvenimo trenerius.
Kauno Laisvės alėjoje jau greitai pradės veikti naujo tipo darbo bei kūrybos erdvė – bendradarbystės centras. Šviesiame atvirame tarptautinio tinklo „Talent Garden“ centre įrengtos rezervuojamos darbo vietos, kurias galima išsinuomoti dienai ar mėnesiui. Tai pirmas gana sparčiai
Kaune, Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Keramikos muziejuje atidaroma paroda „Terra humana“. Ekspozicijoje – Kristinos Sereikaitės fotografijos, Beno Šarkos videodarbas ir unikalus archeologinis radinys Kauno senamiestyje – antikinių skulptūrų kolekcijos likučiai.
Su kino kritiku Gediminu Jankausku priešakyje Kauno „Romuvos“ kino teatre sėkmingai prasidėjęs Kino klasikos klubas tęsia veiklą ir šiemet. 2015-aisiais jis kviečia žiūrėti senus gerus filmus, minint Lietuvos ir pasaulio kino personų jubiliejus bei Europos kino klasikos
Šiauliuose, Fotografijos muziejaus studijoje atidaroma originali paroda intriguojančiu pavadinimu „G.BGDN Aušros al. 84“. Šią santrumpą nesunkiai iššifruoja tie, kurie yra susipažinę su žymiojo Šiaulių dailininko, mokytojo ir ekscentriškos asmenybės Gerardo Bagdonavičiaus kūryba.
Savaitgalį Lietuvos pajūrį nusiaubė audra. Kopas saugojęs paplūdimio smėlis daugelyje vietų yra nuplautas, o Baltijos jūros bangos kai kur apgadino kopas bei suformavo kelių metrų aukščio skardžius. Užfiksuoti Palangoje siautėjusio uragano „Feliksas“ padarinius bei įvertinti patirtus nuostolius
Vos prasidėjus metams, Kaunas pradėjo vardinti 2015 metų svarbiausius miesto tvarkymo darbus. Kauno savivaldybė skelbia, kad tarp šių prioritetinių darbų – užbaigti Panemunės tilto statybas, pradėti Laisvės alėjos rekonstrukciją, atnaujinti Įgulos bažnyčią, tęsti pagrindinių miesto gatvių tvarkymą
Architektas Algimantas Kančas sausio 14 dieną Kaune, Kauno valstybiniame dramos teatre rengia jubiliejinę kūrybos parodą. Jubiliato vadovaujama „Kančo studija“ – viena geriausiai žinomų Kaune, o jos architektūra pastebimai įtakoja šiuolaikinį Kauno bei kitų Lietuvos vietų architektūros veidą.
Dizaineris Hao Ruan iš Honkongo stalą „CATable“ kūrė galvodamas apie daugelio žmonių mylimas ir namuose laikomas kates. Tai ne vien dirbti ar pietauti tinkantis baldas, bet ir savotiška žaidimų aikštelė augintiniui, suteikianti originalų būdą jam bendrauti su
Galerijoje „Meno niša“ atidaroma tapytojo Broniaus Gražio kūrinių paroda „Viena gatvė“. Naujausiose žinomo menininko drobėse užfiksuoti Vilniaus gatvių fragmentai, situacijos, procesai. Skirtingos gatvės ir jų istorijos parodoje atskleidžiamos kaip viena istorija arba viena į galeriją telpanti gatvė.
Vilniaus Savanorių prospekto išklotinę, prisagstytą visuomeninių, administracinių, komercinių objektų, planuojama papildyti dar vienu prekybiniu pastatu. Prie Savanorių pr. ir V.Pietario g. sankryžos stūksančio 4 aukštų statinio vietoje numatyta vieno aukšto parduotuvė. Kaip praneša Lietuvos architektų sąjunga, Vilniaus
Grynosios architektūros turime nedaug. Ekomeninės architektūros beveik neturime iš viso. Gal dėl to, jog laikome ją nerimtu žaidimu? O gal ir dėl to, kad tampame pedantiškai racionalūs ir merkantiliški, jaučiantys pareigą parduoti kiekvieną kontoroje įdarbintą nuosavą minutę.
Šiemet sukanka 100 metų profesoriui Kaziui Šešelgiui – architektui, liaudies architektūros tyrėjui ir bene žymiausiam Lietuvos urbanistui. Ta proga sausio 15 dieną Vilniaus Rotušėje rengiamas iškilmingas minėjimas. Iš profesoriaus knygų mokėsi ir mokosi ištisos Lietuvos architektų, urbanistų,
Lietuvos Nacionalinis muziejus tęsia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą. Šiandien bus parodyti du Juozo Matonio ir Vytauto Damaševičiaus filmai apie Vilnių: „Vilniaus senamiestis“ ir „Išnykstantis žvėrynas“. Filmus pristatys vienas iš filmų autorių – V.Damaševičius.
Klaipėdos architektų klubas 2015-aisiais susitikimo tempo neketina mažinti. Jau sausio 9 dieną jis žada supažindinti su Japonų istoriniais sodais. Gausią surinktą medžiagą susirinkusiems pristatys Klaipėdos universiteto profesorius, tolimųjų Rytų kraštovaizdžio architektūros žinovas Petras Grecevičius.
Lionas – ko gero, vienas nuosekliausiai besitvarkančių šiuolaikinių miestų visoje Europoje. Nepaisant, jog ambicinga urbanistinė plėtra nevyksta taip sklandžiai, kaip buvo suplanuota iš pradžių, jis demonstruoja didžiulį ryžtą ir nusiteikimą planus paversti realybe. Jog šio Alpių papėdės
Žinomi Lietuvos muzikantai rytoj surengs koncertą paminėti Vilniuje žiauriai sumuštą ir vakar mirusį žinomą kompozitorių ir multiinstrumentalistą Tomą Dobrovolskį. Surinkta parama bus skirta be maitintojo netikėtai likusiai šeimai. Gausus būrys talentingojo muzikos kūrėjo bičiulių koncertą rengia Vilniaus
Vilniaus „Prospekto“ fotografijos galerijoje rengiamas parodos „Slinktys“ katalogo pristatymas. Renginyje dalyvauja parodos kuratoriai Gytis Skudžinskas ir Vilma Samulionytė, menotyrininkė ir kuratorė Laima Kreivytė, menotyrininkas Vidas Poškus, autoriai.
Nuo olandiško kraštovaizdžio neatskiriami vėjo malūnai dizainerį Renierį Winkelaarą (Renier Winkelaar) įkvėpė sukurti „Craft 2.0“. Patvarus šiuolaikiškas baldas pagamintas pasitelkiant senąją medinių baldų gamybos patirtį, nenaudojant vinių ar medvaržčių. Jis turėtų ištikimai tarnauti dešimtmečius.
Nuo 1999 metų kauniečiai kasmet rengia demokratišką parodą „Geriausias metų kūrinys“. Miesto meno ekspertai ir eiliniai miestiečiai tuomet turi galimybę išrinkti geriausią praėjusių metų kūrinį. Renginys šiemet įvyks jau 17 kartą.
Pernai metų pabaigoje privatiems kultūros paveldo savininkams buvo kompensuota dalis asmeninių lėšų, kurias jie skyrė savo valdomam paveldui tvarkyti. Kultūros paveldo departamentas 17 kultūros paveldo objektų valdytojams iš viso paskyrė 663.489 litų kompensacijų. Kitą kartą kompensacijos bus
Kauno menininkų namų Meno kolegija jau 17-ąjį kartą rinko įsimintiniausią Kauno menininką. Per 2014 metus reikšmingus darbus sukūrusius menininkus siūlė Kauno kūrybinės sąjungos, savo nuomonę pareiškė ir neabejingi menui miestiečiai. Pernai metų įsimintiniausiu Kauno menininku tapo aktorius
Architektas Algimantas Sprindys – ryškus ir populiarus XX a. II pusės Lietuvos architektas. Jo sukurti pastatai bei architektūrinės erdvės suformavo nemenką sovietmečiu modernėjančio Kauno centro dalį bei tapo miesto architektūros simboliniais ženklais – pastatais, iš kurių atpažįstamas
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001