Savaitgalį Lietuvos pajūrį nusiaubė audra. Kopas saugojęs paplūdimio smėlis daugelyje vietų yra nuplautas, o Baltijos jūros bangos kai kur apgadino kopas bei suformavo kelių metrų aukščio skardžius. Užfiksuoti Palangoje siautėjusio uragano „Feliksas“ padarinius bei įvertinti patirtus nuostolius turėtų specialiai tam savivaldybėje sudaryta specialistų darbo grupė. Visgi Lietuvoje labiausia nukentėjo Melnragės krantai.
SKARDŽIŲ AUKŠTIS SIEKIA 3,5 METRO
Palangos savivaldybės ribose labiausiai vanduo paplovė kopas paplūdimio atkarpoje nuo Ošupio upelio į šiaurę, taip pat – nuo senosios Nemirsetos Laivų gelbėjimo stoties iki Klaipėdos rajono ribos. Nemirsetos paplūdimiuose vietomis skardžių aukštis siekia net 3,5 metro.
Audra taip pat gerokai apgadino bei užpustė medinius takus ir į paplūdimius vedančius laiptus, sunaikino kopas saugojusius žabtvorių pynimus bei šakų klojinius. Teigiama, kad vien pajūrio atkarpoje nuo centrinės gelbėjimo stoties iki jūros tilto uraganas pasiglemžė apie 800 metrų žabtvorių. Paplūdimio ruože nuo gelbėjimo stoties iki Ašarėlės upelio prarasta apie 150 metrų žabtvorių bei apie 70 m² klojinių. Nuostolių audra pridarė ne vien paplūdimiuose – ištvinus Rąžės upei, krantinės prieigas užliejo vanduo.
Palangos savivaldybėje ką tik sudaryta specialistų komisija, kurios užduotis – užfiksuoti uragano „Feliksas“ padarinius bei įvertinti nuostolius. Į šią darbo grupę įtraukti savivaldybės administracijos specialistai, Botanikos parko atstovai, miesto komunalininkai bei aplinkosaugininkai.
SUGRĮŽTA IKI PUSĖS SMĖLIO
Baltijos pajūryje savaitgalį siautėjusio vėjo greitis siekė net 32,5 m/s. Vis dėlto „Feliksas“, atrodo, buvo silpnesnis nei ankstesniais metais mūsų pajūrį nuniokoję uraganai „Anatolijus“ (1999 m.) ar „Ervinas“ (2005 m.) ir padarė mažiau žalos.
Kiek smėlio uragano metu prarado Palangos paplūdimiai, mokslininkų teigimu, kol kas nustatyti neįmanoma – pirmiausia reikia sulaukti, kol nurims jūra, o tikslūs skaičiai bus žinomi tik pavasarį. Beje, nuo 25 iki 50 proc. prarasto smėlio vėliau sugrįžta į krantą.
Palangos mero Š.Vaitkaus teigimu, nuo gerokai skaudesnių uragano pasekmių Palangos paplūdimius apsaugojo tai, jog įgyvendinant Pajūrio juostos tvarkymo programą, Palangos paplūdimiai keletą kartų buvo papildytos smėliu bei trejus metus iš eilės kurorto Savivaldybės ir Aplinkos ministerijos lėšomis kopagūbris buvo tvirtinamas žabtvorėmis ir šakų klojiniais.
LABIAUSIAI NUKENTĖJO MELNRAGĖ
Audra padarė nuostolių ir Kuršių nerijos nacionaliniam parkui. Labiausiai nukentėjo pietinis pusiasalio kranto ruožas nuo Alksnynės iki Smiltynės ir ypač Kopgalis. Daugiausia žalos padaryta Smiltynės gelbėjimo stoties kranto daliai ir Kopgalio kranto ruožui. Bangos daugiau paardė pajūrio apsauginį kopagūbrį atskiruose šiaurinės Nidos, Preilos ir Pervalkos rekreacinių zonų dalyse. Paskaičiuota, kad Kuršių nerijoje iš viso nuplauta ar apgadinta 19.500 m² pakrantės.
Pasak aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento, labiausia Lietuvoje nukentėjo Melnragės krantai, kuriuos jau buvo paardę ir sausio 2, 3 ir 4 dienomis čia siautę stiprūs vėjai. Savaitgalį čia dar nuardyta nuo 4 iki 6 m pajūrio apsauginio kopagūbrio.
Parengta pagal Palangos savivaldybės ir Aplinkos ministerijos informaciją.
