Nuo šiol Lietuvoje jau galima prognozuoti šlaitų nuošliaužas ir taip užkirsti kelią šiam pavojingam geologiniam reiškiniui. Tai ypač aktualu gyvenantiems ant bei arti upių slėnių ar kalvų šlaitų, o taip pat – planuojantiems čia statyti ar įsikurti.
Žinomas Amerikos architektas, dekonstruktyvistas Danielis Libeskindas (Daniel Libeskind) vėl lankysis Lietuvoje. Šį penktadienį Vilniaus dailės akademijos studentams bei kitiems besidomintiems šiuolaikine architektūra meistras skaitys atvirą paskaitą. Tai reta proga gyvai pamatyti vieną šiuolaikinės architektūros grietinėlės žvaigždžių (angl.
Neseniai paskelbta, kad kitų metų Londono galerijos „Serpentine“ vasaros paviljoną projektuos kylantis ispanų architektų duetas „SelgasCano“. 15-ojo paviljono projekto architektūrines detales planuojama atskleisti vasarį, o jį realizuoti – birželį. Perspektyvusis ispanų architektų duetas iki šiol užsienyje buvo
Iki Naujųjų metų Rygos interjero ir delikatesų centro „mc2“ lankytojai gali aplankyti pirmąją jungtinę Baltijos šalių dizaino parodą. Unikalioje rinktinėje ekspozicijoje pristatoma per 50 Latvijos, Lietuvos ir Estijos dizainerių bei gamintojų kokybiškų produktų. Na, o šį ketvirtadienį,
Kultūrėdamas miestas darosi tarptautinis, kaip tarptautinis virto civilizuoto žmogaus rūbas (frakas, smokingas, gatvės ar kelionės kostiumas). Elekticizmas seniai įkyrėjo – jis taip sudarkė miestų vaizdą, kad nenuostabu, jog turtingesni Europos miestai nuo XIX amž. statytose dalyse
Dažniausiai manoma, kad miestus kuria architektai ir urbanistai. Tačiau kas stovi už jų? Kas kuria visą ideologinę aplinką, kurioje vėliau veikia architektai? Atsakymų į šiuos klausimus bus ieškoma Nacionalinėje Dailės Galerijoje Architektūros [pokalbių] fondo organizuojamo ciklo „Koks
Pramonės zonų konversija įprasta Vakarų Europos šalyse, tačiau Lietuvoje ji vyksta gana chaotiškai, fragmentiškai. Geriausiu atveju – pasiremiant bendrais darnios plėtros principais, tačiau ignoruojant tokios paskirties teritorijų specifiką. Įgyvendinamas projektas yra taikomojo pobūdžio, nes Pramonės zonų konversijos
Tinkama statybinė sistema leidžia išvengti techninių problemų, pasiekti aukštą pastato konstrukcinį efektyvumą bei atskleisti jo architektūrinę idėją. O jei projektuoti imasi tikras architektūros meistras, rezultatas gali net ir pranokti lūkesčius. Taip atsitiko architektūrine kultūra garsėjančioje Portugalijoje, kur
Grupė architektų, nusivylusių architektūros nuopuoliu Lietuvoje ir Architektų sąjungos veikla, paskelbė Laisvųjų architektų susirinkimo deklaraciją „Dėl architektūros padėties ir architektų misijos“.
Kitų metų pradžioje Kauno kūrėjai bei kultūros industrijų atstovai pradės matuotis naujus namus. Pagal architekto A.Kančo studijos projektą meninei veiklai pritaikytuose Senamiesčio bei Žaliakalnio pastatuose po vienu stogu įsikurs menininkų studijos, galerijos, biurai. Nauja kultūros ir meno
Kaip jau buvome skelbę, Mažeikių arenos architektūrinį konkursą prieš mėnesį laimėjo projektas „Kalva“ (studija AEXN ir UAB „Tiksli forma“). Vakar Mažeikių rajono savivaldybės meras Antanas Tenys apdovanojo laureatus ir padėkojo už darbą, idėjas, žinias bei pastangas Mažeikių
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija ką tik paskelbė 12 pretendentų gauti 2014 metų Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas sąrašą. Bene pirmą kartą jame – du ne kartu praktikuojantys architektai. 2014 metų premijos laureatus Lietuvos
Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos (LTMKS) projektų erdvėje „Malonioji 6“ atidaroma Svajonės ir Pauliaus Stanikų paroda „Kelionė į Marsą“. Svajonės ir Pauliaus Stanikų, gyvenančių ir kuriančių Paryžiuje, „nekro-romantizmas“ susijęs su konkrečiu išsigimstančio vėlyvojo sovietmečio ir kiek vėlesnio
Vytauto Didžiojo menų galerijoje „101“ bus pristatyta menininkės Chun Hua Catherine Dong paroda „Vizualinė įkūnytos gėdos poetika“. Kinų menininkė, pasitelkus fotografijos, video ir performanso raiškos formas, tiria vizualinę gėdos kultūrą.
Renovavus ar apšiltinus senos statybos ar kultūros paveldo objektus, vėliau dažnai susiduriama su varginančiomis eksploatacinėmis problemomis. Mat dėl nepakankamos šiluminės izoliacijos gali pradėti pelyti vidaus patalpos, o jose – kauptis nepageidaujama drėgmė. Naujas efektyvus būdas šių problemų
PILOTAS.LT jau rašė apie vykstantį Helsinkio Guggenheimo muziejaus architektūros idėjų konkursą, kuris susilaukė neeilinio dėmesio – jam buvo pateikta net 1.715 projektinių pasiūlymų. Autoritetinga tarptautinė konkurso vertinimo komisija iš šios milžiniškos architektūrinių idėjų krūvos ką tik išrinko
Vilniuje prasideda tarptautinis kultūros paveldo forumas, skirtas Vilniaus istorinio centro (Senamiesčio) įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą 20-mečiui. Forume „Istorinio miestovaizdžio išsaugojimas ir raida“ pranešimus skaitys regiono miestų, įrašytų į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, atstovai – paveldo
Tarpdisciplininių meninių tyrimų platforma „Jutempus“ pradeda aplinkos ateities fikcijų ir modelių tyrimą „Zooetika“ (angl. Zooetics), kuris tęsis 5 metus. Šis tyrimas pradedamas paskaitų ir seminarų tokiu pačiu pavadinimu ciklu Kauno technologijos universitete (KTU), pačioje Kauno zoologijos sodo
Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) paskelbė 5 naujus dizaino miestus. Bilbao (Ispanija), Dandžiui (Škotija), Helsinkiui (Suomija), Kuritibai (Brazilija) ir Turinui (Italija) šis UNESCO statusas ką tik suteiktas už indėlį į pasaulio dizaino industriją. Paradoksalu,
Žinomas lietuviškų baldų gamintojas „Narbutas“ grįžta po kelerių metų pertraukos į rinką vis platesniu frontu. Šiandieną Kaune atidaromas „Narbuto“ salonas žymi kompanijos ryžtą susigrąžinti vietinį gerbėją, kuriam galbūt šiek tiek susvyravo orientacija pokriziniuose rinkos ūkuose.
Šiuolaikinis gyvenimo būdas reikalauja vis didesnio efektyvumo. Viskas turi veikti geriau, sparčiau, taupiau. To paties yra reikalaujama ir iš šiuolaikinių miestų. Naujoje Architektūros [pokalbių] fondo paskaitoje pašnekovė iš Olandijos Beatriz Ramo į ciklo klausimą „Koks miestas?“ atsakys
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerija rengia Aretos Didžionienės tapybos parodą „Transformacija“. Augimas ir nykimas, progresas ir niokojimas, visa tai ir suveda į pagrindinę A.Didžionienės darbų ciklo, atspindinčio Vilniaus Senamiesčio architektūrą, koncepciją. Paroda skirta Vilniaus istorinio Senamiesčio įrašymo
Vonios kambarys – specifinė erdvė, kuriai keliami aukšti estetiniai reikalavimai, todėl svarbu, kad jo nedarkytų grubi ar nederanti santechnika. Santechniniai elementai čia turi nepriekaištingai atlikti utilitariąją funkciją, tačiau būti estetiški. Kompanijos ACO vonios kambario drenažo gaminiai išpildo
Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyrius organizuoja atvirą anonimišką architekto Karolio Reisono veiklos įamžinimo Šiaulių mieste idėjos konkursą. Pastarojo tikslas – sukurti fizinį ženklą, turintį išliekamąją vertę, įamžinantį architekto Karolio Reisono veiklą Šiaulių mieste.
Netekome žymios XIX ir XX amžių architektūros tyrinėtojos, Nacionalinės premijos laureatės, profesorės Nijolės Lukšionytės. Šviesaus ir geranoriško žmogaus, karštai mylėjusio gimtinę, Kauną ir architektūrą bei šią meilę sugebėjusio įskiepyti savo studentams, ja uždegti kolegas. Profesorę visą laiką
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001