Kaune, Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus M.Žilinsko dailės galerijoje atidaroma paroda „Pokarinės Japonijos metamorfozės: 1945-1964“. Japonijos fondas pristato šią parodą įvairiose pasaulio galerijose, taip supažindindamas pasaulio žmones su 11 menininkų, kurie fotografijose įamžino pokario Japoniją.
Nuo lapkričio 29 dienos Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejaus M.Žilinsko dailės galerijoje įvyks parodos „Pokarinės Japonijos metamorfozės: 1945-1964“ atidarymas.
Po Antrojo pasaulinio karo, 1945 m. Japonija buvo sutriuškinta ir nuniokota šalis, tačiau maždaug per 20 metų, visuomenė, ekonomika ir kultūrinis gyvenimas patyrė daugybę pokyčių. Gana sunku tiksliai nubrėžti „pokario“ periodo ribas, todėl atsižvelgiant į šios parodos specifiką, pasirinktas periodas nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, 1945 m., iki 1964-aisiais vykusių Tokijo Olimpinių žaidynių, kuomet pradėjo važinėti greitieji traukiniai šinkansenai, o vyriausybės planas padvigubinti įplaukas į šalies biudžetą pakėlė žmonių pragyvenimo lygį. Būtent šį laikotarpį ir pristato 11 menininkų, kurių darbuose vaizduojami visuomenės pokyčiai. Šios fotografijos reikšmingos ne tik dėl savo meninės vertės, bet yra ir įstabus istorinių įvykių atspindys.
Parodoje pristatomos 123 juodai baltos fotografijos, atspindinčios neramų pokario laikotarpį. Šie autorių darbai suskirstyti į tris dalis. Tai – „Karo pasėkmės“, „Tarp tradicijų ir modernybės“ bei „Naujosios Japonijos link“. Iš pažiūros atsitiktinai suskirstyti darbai, neatsižvelgiant į chronologiją ar autorių, ryškiai atskleidžia svarbiausius to meto aspektus. Ši paroda, išskirtinai eksponuojama tik užsienio galerijose, buvo sudaryta jauno Japonijos fotografijos istorijos tyrinėtojo, šiuo metu gyvenančio Paryžiuje, Marko Fiustelio (Marc Feustel) ir japoniškosios „Japonija: autoportretai, fotografijos iš 1945–1964 metų“ versijos redaktoriaus Cuguo Tada (Tsuguo Tada). Paroda išsiskiria tuo, kad joje atsispindi užsieniečio, kuris niekada tiesiogiai nepatyrė gyvenimo pokarinėje Japonijoje, pasaulėžiūra.
Parodoje galima pamatyti Jasuhiro Išimoto (Yasuhiro Ishimoto), Kikudži Kavada (Kikuji Kawada), Ihei Kimura, Takejoši Tanuma (Takeyoshi Tanuma), Šiomei Tomacu (Shomei Tomatsu), Ken Domon, Šigeiči Nagano (Shigeichi Nagano), Ikko Narahara, Hiroši Hamaja (Hiroshi Hamaya), Tadahiko Hajaši (Tadahiko Hayashi) ir Eiko Hosoe (Eikoh Hosoe) kūrinius.
Parodos kuratoriai: Cuguo Tada (kuratorius ir redaktorius), Markas Fiustelis (projekto konsultantas, Japonijos fotografijos istorijos tyrinėtojas).
Paroda veiks iki sausio 4 dienos.
Parengta pagal Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejaus informaciją.
