Vilnių bei kitus didžiuosius šalies miestus pastarosiomis dienomis užgulė smogas. Dėl tvyrančio ir net dieną neišsisklaidančio pastarojo atmosferos reiškinio išaugo oro užterštumas, atsirado ryškus specifinis kvapas. Pagyvenusiems ar silpnesnės sveikatos žmonėms patariama artimiausiomis dienomis neiti iš namų.
KALTINA NURIMUSĮ VĖJĄ
Pastarosiomis dienomis tvyrantis smogas neramina sostinės gyventojus. Tuo labiau, kad smogas kol kas nesitraukia. Aplinkosaugininkai dėl didmiesčiams būdingo smogo kaltina pastarosiomis dienomis beveik visai nurimusį vėją, kuris neišsklaidė atmosferos teršalų. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, spalio 30-osios ryte kietųjų dalelių koncentracija ore Vilniaus senamiestyje siekė apie 60 mikrogramų kubiniame metre, o prieš vidurdienį ji išaugo net 3 kartus ir viršijo 160 mikrogramų. Prie smogo prisidėjo ir pastarosiomis dienomis Vilniaus mieste bei apylinkėse kilę gaisrai.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, spalio 29 dieną, viena iš Vilniuje esančių oro kokybės tyrimo stočių buvo užfiksavusis kietųjų dalelių KD10 paros ribinės vertės viršijimą – 52 mkg/kub. m. (norma yra 50 mkg/kub. m). Kietųjų dalelių KD10 paros ribinės vertės viršijimas tą pačič dieną taip pat užfiksuotas Kaune ir Klaipėdoje.
Pasak Aplinkos apsaugos agentūros specialistų, oro užterštumą lemia du pagrindiniai veiksniai – teršalų kiekis patenkantis į orą ir meteorologinės sąlygos. Pučiant stipresniam vėjui teršalai išsklaidomi didesnėje erdvėje, lyjant lietui išplaunami ar nusodinami ir atvirkščiai – vyraujant orams be vėjo ir be kritulių susidaro sąlygos teršalams kauptis prie išmetimo šaltinių priežeminiame oro sluoksnyje.
IŠSKLAIDYTI PLANUOJA SAVAITGALĮ
Pastarosiomis dienomis ir susidarė tokios sąlygos – kritulių senokai nebuvo, vyravo nestiprus vėjas. Dėl to kai kuriuose miestuose padidėjo kietųjų dalelių koncentracija. Vis dėlto kitų teršalų – sieros dioksido, azoto dioksido, anglies monoksido – koncentracija aplinkos ore beveik nepadidėjo, ribinių verčių viršijimų nenustatyta.
Pagrindiniai šiomis dienomis padidėjusio oro užterštumo kietosiomis dalelėmis šaltiniai yra teršalai, patenkantys į aplinkos orą iš transporto priemonių išmetamųjų vamzdžių bei keliamos dulkės nuo gatvių, individualių namų šildymo įrenginių keliama tarša, kuri turi ypač didelę įtaką oro užterštumo padidėjimui dėl nedidelio kaminų aukščio.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis artimiausiomis dienomis tik šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje numatomas nedidelis lietus, tačiau didžiausiuose šalies miestuose, kur daugiausia taršos šaltinių, ženklesnio orų pasikeitimo nenumatoma. Kiek stipresnis vėjas ir didesnė lietaus tikimybė numatoma savaitgalį, todėl tikimasi, jog tomis dienomis teršalai bus prasklaidyti. Kol tai įvyks, nuo ilgesnio būvimo lauke geriau yra susilaikyti.
Parengta pagal Aplinkos apsaugos agentūros bei PILOTAS.LT informaciją.
