Nors Lietuvoje yra jūrinio paveldo išsaugojimo pavyzdžių, šioje srityje žinių dar stokojama. Pasikeisti tarptautine patirtimi turėtų padėti Klaipėdoje rengiama apvaliojo stalo diskusija „Stabdant jūrinio paveldo nykimą Lietuvoje“. Renginyje dalyvauja Lietuvos bei Stavangerio (Norvegija) jūrų muziejų specialistai.
FORMUOJA JŪRINĖS VALSTYBĖS ĮVAIZDĮ
Spalio 23 dieną (ketvirtadienį) 10 valandą, Klaipėdoje, „Euterpės“ viešbutyje (Daržų g. 9/Aukštoji g. 15) rengiama apvaliojo stalo diskusija „Stabdant jūrinio paveldo nykimą Lietuvoje“, kurioje dalyvauja Lietuvos bei Stavangerio (Norvegija) jūrų muziejų specialistai. Moderatorius – Olga Žalienė.
Pasak diskusiją inicijuojančio Lietuvos jūrų muziejaus direktorės O.Žalienės, jūrinė kultūra – itin svarbus ne tik Vakarų Lietuvos tapatybės ženklas. „Ši kultūra formuoja ir bendrą Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, įvaizdį,“ – įsitikinusi specialistė. Pasak muziejaus istoriko D.Elerto, dauguma jūrinio paveldo objektų yra tiesiogiai susiję su uostu, jo raida, todėl labai svarbu, kad jie nebūtų paaukojami vardan vienadienio patogumo, pelno arba siaurų ekonominių interesų. Dabar uostamiestyje yra iškilusi grėsmė prarasti istorinį Žiemos uostą.
Nepaisant praradimų, Klaipėdoje yra ir puikių jūrinio paveldo išsaugojimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams pavyzdžių. Pavyzdžiui, vieninteliame išlikusiame XIX a. prūsiškos fortifikacijos objekte Lietuvoje – Nerijos forte – prieš 35 metus įsikūręs Lietuvos jūrų muziejus per tą laiką išaugo į vieną populiariausių turistinių objektų Baltijos pajūryje.
TVARKYS GRIOVĮ, RESTAURUOS MŪRUS
Nors Lietuvos jūrų muziejus garsėja patraukliomis jūros gamtos ir istorijos ekspozicijomis, iki šiol ne visos patalpos buvo iki galo sutvarkytos ir pritaikytos lankytojų pažintinėms reikmėms. Ieškant būdų, kaip sutvarkyti fortą juosiantį gynybinį griovį, restauruoti istorinius kaponyrus, įrengti naujas ekspozicijas, Jūrų muziejus parengė projektą ir jo įgyvendinimui buvo skirtas finansavimas iš 2009-2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“.
Lietuvos jūrų muziejuje pradedamo projekto „Neringos forto išsaugojimas ir jo tvarus naudojimas“ metu planuojama sutvarkyti gynybinio griovio vidinę ir išorinę krantines, išvalyti dugną nuo susikaupusio dumblo, restauruoti trijų kaponyrų istorinius raudonų plytų mūrus ir įrengti naujas ekspozicijas. Kadangi projekte dalyvauja ir partneriais iš Norvegijos – Stavangerio jūrų muziejus – tai puiki proga ir pasisemti gerosios skandinaviškos paveldo išsaugojimo bei aktualizavimo patirties.
Parengta pagal Kultūros ministerijos informaciją.
PROGRAMA
10 val. Sveikinimo žodis: Olga Žalienė, Lietuvos jūrų muziejaus direktorė.
10.10 val. Lietuvos jūsų muziejaus istorikas Dainius Elertas: „Jūrinis kultūros paveldas Klaipėdoje: sampratos kontūrai“.
10.40 val. Stavangerio jūrų muziejaus vyresnysis istorikas-tyrinėtojas Harald Hamre: „Jūrinio paveldo išsaugojimo projektai Norvegijoje“.
11.00 val. Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė: „Projekto „Neringos forto išsaugojimas ir jo tvarus naudojimas“ pristatymas.
11.10 Kavos pertrauka
11.40–12.30 Diskusija.
