images_phocagallery_3219_nematomas frontas_pav_3219_tit_nematomas

NEMATOMAS FRONTAS://AUKŠČIAUSIOS PRABOS VYRIŠKAS GYVENIMAS KADRE

Sovietinės karo pajėgos juos vadino „Nematomu frontu“. Mirties nebijantys vyrų būriai 1944–1953 m. susibūrė į galingą pasipriešinimo judėjimą ir kantriai kovojo prieš komunistinį pasaulį – Sovietų Sąjungą. Naujojo filmo “Nematomas frontas” ašis – kovingas architekto ir partizano Juozo Lukšos-Daumanto gyvenimas.

 

”Nepasiduokit gyvi“. „Geriau mirti nei tarnauti okupantui“. „Už Lietuvą, už laisvę, vyrai!“. Žodžiai atviri ir neįmantrūs partizanų lūpose skambėjo nuolat.

Jono Ohmano, Vinco Sruoginio ir Marko Johnstono pilno metro filme Nematomas frontas partizaninių istoriniai faktai perteikiami pasitelkiant liudininkų ir amžininkų pasakojimus. Poetinę filmo atmosferą kuria ištraukos iš partizanų lyderio Juozo Lukšos dienoraščių. Tuometį siaubą, kankinimus, meilę ir narsą atskleidžia anksčiau nematyti archyviniai kadrai. Šilumos ir asmeniškumo suteikia fatališka Juozo Lukšos-Daumanto ir Nijolės Bražėnaitės meilės istorija.

Filmas, kurį drąsiai galima vadinti gyva Lietuvos istorijos pamoka, pernai buvo puikiai įvertintas Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ žiūrovų ir pelnė žiūroviškiausio lietuviško filmo apdovanojimą.

Lietuvos, Švedijos ir JAV gamybos filmo “Nematomas frontas” komanda (“Forest brothers”), kaip ir dera, tarptautiška. Švedas Jonas Ohmanas – lietuviams gerai pažįstamas kino kūrėjas, žurnalistas ir vertėjas. Režisierius yra sukūręs penkis dokumentinius istorinius filmus Lietuvos televizijai. Nuolatinis gilinimasis į audringą Rytų Europos XX a. istoriją ir atkaklus J.Ohmano darbštumas tapo pamatu ir kuriant dokumentinį filmą „Nematomas frontas“.

Antrasisi režisierius, Vincas Sruoginis, keturiasdešimtmetis Amerikos lietuvis, 15 metų Niujorke sukaupė patirties reklamos, televizijos laidų ir kino srityse. Gilindamasis į Lietuvos istoriją ir kalbą, garsaus lietuvių tremtinio anūkas panaudojo savo profesines žinias pasakojant unikalią pokario partizanų istoriją.

Filmo scenarijų kūrė abu režisieriai bei filmo prodiuseris Mark Johnston. Operatoriumi dirbo Mark Ryan. Montažas – Vinco Sruoginio.

Praeitą savaitę dokumentinio filmo “Nematomas frontas” premjeros įvyko Vilniuje ir Kaune, o nuo šio penktadienio filmas pradedamas rodyti “Forum Cinemas” kino teatruose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Parengta pagal Kino pavasario informaciją

Komentarai

  1. Pirmą kartą girdžiu apie Juozo Lukšos diplominį projektą. Dėkingas už idėją. Pulsim ieškoti, jeigu sovietai nesunaikino…

  2. Būt gražu iliustracijose ir architekto Juozo Lukšos diplominį projektą įdėti – Laisvės alėjoje-Nepriklausomybės aikštės kampe, šalia dabartinės M. Žilinsko galerijos, jis kažkokį visuomeninį suprojektavo diplomui. Archyvuose turėtų būt.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Kalniškės mūšio vietos įamžinimo vizija (arch. V.Rudokas).

PLANUOJAMAS MEMORIALINIS ANSAMBLIS: Pristatyta Kalniškės mūšio vietos įamžinimo vizija

2023 rugsėjo 8Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) atstovai neseniai Lazdijų rajono savivaldybėje pristatė Kalniškės mūšio vietos įamžinimo viziją. Tai vienas garsiausių partizaninės kovo mūšių

Juozas Lukša-Daumantas

LAISVĖS ARCHITEKTAS: Panevėžyje atidaroma J.Lukšai-Daumantui skirta paroda

2023 liepos 13Be komentarųPILOTAS.LT

Rytoj Panevėžio kraštotyros muziejuje atidaroma paroda „Laisvės architektas“. Paroda skirta Juozo Albino Lukšos (Daumanto) 100-osioms gimimo ir 70-osioms žūties metinėms paminėti. Architektas J.A.Lukša (geriausiai žinomas

Miškinis

ĮPRASMINS LAISVĖS KOVOTOJO ATMINIMĄ: Vilniuje laimėjo idėja „Miškinis“

2022 rugpjūčio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos architektų sąjungos surengtame laisvės kovotojo Juozo Lukšos-Daumanto atminimo įprasminimo konkurse sudaryta Preliminari vertinimo eilė. Jos priekyje – Gedimino Piekuro ir

Klemensas Širvydis-Sakalas, Juozas Lukša-Daumantas ir Bronius Trumpys-Rytis

KOVOTOJO ATMINIMUI: Partizano J.Lukšos-Daumanto atminimo įprasminimo konkursas

2022 vasario 21Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus savivaldybė pakvietė menininkus dalyvauti laisvės kovotojo Juozo Lukšos-Daumanto atminimo įprasminimo konkurse. Idėjų, kaip įprasminti laisvės kovotojo nuopelnus Lietuvai ir jų reikšmę šiandienai bei ateičiai,

paminklas B.Liesiui-Nakčiai

LAISVĖS KOVOMS ATMINTI: Ramygalos centre – paminklas Bronislovui Liesiui-Nakčiai

2020 balandžio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Kultūros paveldo departamento Panevėžio skyrius neseniai pritarė projektui, pagal kurį Ramygalos miesto centre iškils paminklas, skirtas partizanui Bronislovui Liesiui-Nakčiai atminti. Paminklui parinkta vieta istorinėje miesto

Memorialas Lietuvos partizanams

KRYŽKALNIO MEMORIALAS: Paskelbtas gamybos ir montavimo konkursas

2020 sausio 30Be komentarųPILOTAS.LT

Raseinių savivaldybė neseniai paskelbė viešąjį pirkimą pagaminti ir Kryžkalnyje sumontuoti memorialą visiems Lietuvos partizanams. Greta prieš porą metų atidengtojo memorialo-koplyčios Kęstučio apygardos partizanams statomas pastarasis

Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas

LIETUVOS VALSTYBĖS VADOVAS: A.Ramanausko-Vanago paminklo ir antkapio konkursas

2019 spalio 311 KomentarasPILOTAS.LT

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija rengia atvirą anonimišką konkursą paminklo ir antkapio Adolfui Ramanauskui-Vanagui skulptūrinei-architektūrinei idėjai sukurti ir įgyvendinti. Paminklas ir antkapis Lietuvos valstybės vadovui iškils

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracijos 70-metis

LAISVĖS KOVOS ISTORIJA: Apie partizanų deklaracijos 70-metį primena Šiaulių autobusai

2019 balandžio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Į Šiaulių miesto gatves išriedėjo partizanų nuotraukomis ir citatomis papuošti viešieji autobusai. Taip originaliai šiauliečiai pažymi 70-ąsias Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracijos metines. Kaip

Dainavos partizanų paminklas

PAGERBS DAINAVOS PARTIZANUS: Alytaus savivaldybė laukia paminklo projektų

2017 birželio 19Be komentarųPILOTAS.LT

Alytaus savivaldybė nuo pavasario vykdo paminklo Dainavos apygardos partizanams 1944 –1953 m. konkursą. Pastarąjį paminklą planuojama statyti I Alytaus aikštėje. Norintys dalyvauti konkurse, dar turi

images_pulsas_foto_4785_nkvd_mu_160900_e02_xxx

TARDYMO SIAUBAS://KOVŲ IR KANČIŲ ISTORIJOS BUVUSIOJE TAURAGĖS NKVD BŪSTINĖJE

Tauragėje ką tik atidarytas iš pagrindų pertvarkytas Kovų ir kančių istorijos muziejus, pasakoje partizanų istorijas siūlo pajusti tardymo siaubą. Įspūdį dar labiau sustiprina faktas, jog

images_straipsniu_foto_4821_parti_al_160600_e01_xxx

PAMINKLAS PARTIZANAMS ALYTUJE://PRIIMTAS SUSITARIMAS DĖL VIETOS

Pernai metų rugsėjo mėnesį Alytaus regiono savivaldybių merų, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC), Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS), Lietuvos politinių

images_phocagallery_3219_nematomas frontas_pav_3219_tit_nematomas

NEMATOMAS FRONTAS://AUKŠČIAUSIOS PRABOS VYRIŠKAS GYVENIMAS KADRE

Sovietinės karo pajėgos juos vadino „Nematomu frontu“. Mirties nebijantys vyrų būriai 1944–1953 m. susibūrė į galingą pasipriešinimo judėjimą ir kantriai kovojo prieš komunistinį pasaulį –