Šiandien yra daug kalbama apie skirtingų sričių atstovų, taip pat ir kūrėjų, bendradarbiavimą. O kaip tai vyksta iš tikrųjų? Kaip dabartinės politinės, ekonominės, sociokultūrinės ir technologinės permainos keičia visuomenės suvokimą apie šiuolaikinį meną ir viešąsias erdves? Kodėl naujų galimybių akivaizdoje menininkai, užsakovai ir publika nebendradarbiauja? Šiuos ir kitus klausimus išdiskutuoti bandys Architektūros [pokalbių] fondo 12-asis ciklas „Nebendradarbiavimas – apie skulptūrą“.
Architektūros [pokalbių] fondo dvyliktojo ciklo tikslas – mokytis bendradarbiauti. Atspirties tašku pasirinkta Nacionalinėje dailės galerijoje vykstanti ir į viešąsias erdves išsiveržusi skulptoriaus Mindaugo Navako kūrybos retrospektyva „Šlovė buvo ranka pasiekiama“. Kalbantis su skirtingų patirčių pašnekovais ir atsakant į auditorijos klausimus, sieksime suprasti kūrėjų nebendradarbiavimo priežastis. Ciklo kuratoriai: Ieva Cicėnaitė, Elona Lubytė, Matas Šiupšinskas. Pokalbiai vyksta Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius). Pokalbių pradžia: 20 val.
Pirmasis ciklo pokalbis „Skulptūra viešumoje: menininkų, užsakovų ir publikos vertybės“ įvyks liepos 3 dieną. Diskusijų dalyviai: menotyrininkės Rasa Antanavičiūte ir Ūla Tornau, architektas Audrius Ambrasas, istorikas Tomas Vaiseta. Moderatorė Elona Lubytė.
Pasitelkus skirtingų pašnekovų patirtis, jame bus bandoma suprasti, kodėl iki šiol kūrėjų santykiai su viešąja erdve ir šiuolaikiniu menu tokie komplikuoti? Ar šiandien išlieka aktuali, ispanų filosofo Chose Ortegos I Gaseto straipsnyje „Meno dehumanizacija” (1925 m.), išsakyta mintis: „kiekvienoje epochoje, kurioje egzistavo dviejų rūšių menas, mažumos ir daugumos, pastarasis visada buvo realistinis“?
Renginys nemokamas.
Dr. Tomas Vaiseta yra knygos „Nuobodulio visuomenė. Kasdienybė ir ideologija vėlyvuoju sovietmečiu (1964-1984)“ („Naujasis Židinys-Aidai“, 2014) autorius. Vilniaus dailės akademijos (VDA) Nidos meno kolonijos koordinatorės, doktorantės Rasos Antanavičiūtės tyrimų laukas – svarbiausių Vilniaus viešųjų erdvių kaita XX a. Šiuolaikinio meno centro kuratorė ir VDA doktorantė Ūla Tornau tyrinėja oficialios kasdienės erdvės praktikas pokario Vilniaus centre. Vienas žymiausių savo kartos architektų Audrius Ambrasas yra visuomeninių pastatų, jau tapusių Vilniaus miesto ženklais, autorius.
Parengta pagal Architektūros fondo informaciją.
