Kaunas pagaliau atkreipė dėmesį į savo tarpukario architektūrą, unikalią Rytų bei Vidurio Europoje bei svarbią miesto identiteto ir išskirtinumo paieškų kontekste. Apie tai jau senokai kalba architektūros specialistai, tą jau pradeda suvokti ir eiliniai miestiečiai. Pastarieji aktualūs klausimai turėtų būti paliesti ir Kauno miesto savivaldybėje rengiamoje diskusijoje, kur žadama diskutuoti ar Kauno tarpukario architektūra verta UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo.
Balandžio 28 dieną (pirmadienį) 15 val. Kauno miesto savivaldybėje vyks diskusija dėl Kauno tarpukario architektūros įtraukimo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
1919-1940-ųjų Kaune susiformavo unikalus reiškinys, iki šiol išskiriantis Lietuvą Rytų Europos kontekste – tarpukario laikotarpio architektūra, gimusi sudėtingų Europos įvykių sūkuryje. Per 20 Nepriklausomybės metų Kaune suformuoti Europos dvasia persmelkti kultūriniai judėjimai ir reiškiniai, tarp kurių yra ir Kauno tarpukario modernizmo architektūra, tapo reikšmingais Rytų Europos mastu.
Šių metų vasario mėnesį buvo žengtas pirmas mažas žingsnelis, siekiant atkreipti Europos dėmesį į šį svarbų kultūrinį reiškinį, kuris padėjo Lietuvai integruotis į tarpukario Europos politinį-socialinį ir kultūrinį kontekstą – tarptautinės ekspertų komisijos svarstymui pateikta Europos paveldo ženklo (European Heritage Label) paraiška „1919-1940-ųjų Kaunas: Lietuvos vartai į modernėjančią Europą“. Įvertinus šalių narių pateiktas paraiškas, galutines savo rekomendacijas tarptautinė ekspertų grupė pateiks Europos Komisijai kitų metų pradžioje.
„Atsižvelgiant į Kauno tarpukario architektūros, kaip reiškinio, prasmę ir svarbumą, siekiame surengti viešą diskusiją apie minėtojo paveldo įtraukimą į Pasaulio paveldo sąrašą UNESCO. Vieno iš svarbiausiųjų Kauno reiškinių įtraukimas į UNESCO būtų vienareikšmiškai naudingas visos šalies mastu, o miestui tai suteiktų savigarbos jausmą ir prestižinį statusą, užkeltų kartelę siekiant tvarios plėtros ir, be abejonės, pritrauktų dar didesnį skaičių turistų“, – teigia diskusijos organizatoriai.
Parengta pagal Kauno savivaldybės informaciją.
to Užpelkis
( 2014-04-29 )
Baikite gerbiamasis, gąsdinti tautą. Per jus nebedrįstu jau ir akių gatvėje pakelti, kad neišsinarinčiau pamatęs kokį „modernumo proveržį“ ar „drąsų architektūrinį pareiškimą“.
Ateis naktį Juozaitis ir pasmaugs žieduotomis rankomis už Kauno laisvės suvaržymus.
Užpelkis
( 2014-04-29 )
Taip, tik antro aukšto langų rėmas išlikęs autentiškas, o kiti jau pakeisti į mužikui labiau priimtnus. O juk šis pastatas po karo priklausė KPI/KTU. Aukštoji mokykla. O kas langų rėmus aukštojoje mokykloje turi teisę užsakyti ? Ūkvedys ?! O kam jis pavaldus, su kuo derina sprendimus ? Kur žiūri rajono architektas ? Reiškia visuose lygiuose, visose grandyse dirba neišprūsę mužikai. Jiems tas pats ar langas lenktas ar nelenktas. Ir taip kiekviename žingsnyje. Baisiausia, kad situacija negerėja. Anksčiau viską galima buvo suversti „okupantams“. O kas kaltas pastaruosius 25 m. ? Suomijoje privalomasis pradinis vaikų nuo 7 m. amžiaus mokymas buvo įvestas 1683 m. Lietuvoje 1926 m.
nuomonė
( 2014-04-25 )
Štai ir V.Žemkalnio projektuoto Pieno centro nuotraukoje matyti,kad antro aukšto lenktas kampinis langas likęs autentiškas,o trijų viršutinių aukštų kampiniai langai- kultūrinį ir techninį neįgalumą liudijančio „dizaino“.
Užpelkis
( 2014-04-25 )
Įtraukti reikia, kas be ko, nes priešingu atveju kaimiečiai vandalai galutinai suniokos tai, ką sukūrė žemkalniai, kudokai, vizbarai, funkai, elzbergai ir kt. architektūros esmę perpratę šio Europos patvorio šviesuoliai. Kai pasižiūri į tuos plastmasinius stogelius virš smetoninių balkonų, į skirtingus naujų plastikinių langų rėmus, į šimtą metų nedažytus vartus, „pakeltus“ stogus ir kitus neišprūsusio žmogaus patobulinimus, darosi baisu. Dar trisdešimt metu ir viskas bus „suvirškinta“. Buvau neseniai Slovėnijoje. Ten architektūra tokioje pagarboje kaip pas mus bulviasodis. Nemačiau nė vieno plastikinio lango. O formos ! O dekoras ! Kodėl pas mus žmonės tokie neišprūsę ? Juk jau 25 m. kaip niekas nieko nedraudžia. Švieskites, darykite. Bet, kad nieko nesimato…
adnanbėjus
( 2014-04-24 )
Matyt,neverta įtraukinėti tarpukario architektūros į UNESCO paveldo sąrašą-juk tikriausiai nebebus galima ant kokio smetoninio namo užkelti kokį „balną“ užstatyti terasą,prilipdyti priestatą,sudėti plastikinius langus ir duris vietoje prieškarinio dizaino .Kam tos problemos?