Vilniaus Šiuolaikinio meno centre atidaromos 3 personalinės parodos – Arūno Gudaičio „Dalys ir gabalai“, Vlado Urbanavičiaus „Standartiniai rezervuarai“ bei Dariaus Žiūros „SWIM“. Atidarymas numatytas šiandien – balandžio 10 dieną 18 val.
APMĄSTO FRAGMENTIŠKUMĄ
Arūno Gudaičio solo parodos pavadinimą „Dalys ir gabalai“ galima skaityti kaip nuorodą į šioje parodoje apmąstomą fragmentiškumą. Nauji menininko kūriniai apjungia skulptūros bei konceptualiąją tradicijas, o juose nuosekliai plėtojamos menininką dominančios temos ir naudojamos kūrybinės strategijos: skulptūros ir meno istorijos fragmentiškumas, meno kūrinio atsiradimo kontekstai, formų ir medžiagų dviprasmybės bei paradoksai. Tai, kas nematoma ir (galimai) lieka už kadro, čia tampa santykio su realybe ir fikcija interpretavimo sąlyga. Parodos kuratorė – A.Vaičiulytė, architektė – J.Reklaitė, rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba.
TRYS BETONINIAI RENTINIAI
Skulptorius Vladas Urbanavičius, daug ginčų apie šiuolaikinį meną sukėlusios „Krantinės arkos“ (2009), sukonstruotos iš senų SSRS dujotiekio „Družba“ vamzdžių autorius, buvo pakviestas sukurti skulptūrinį objektą ŠMC antro aukšto vidiniame kiemelyje.
Šį kartą plastinio įvaizdžio plėtotei pasirinktas daugeliui pažįstamas ready made‘as – betoninis rentinys. Įdomu kokią papildomą paskirtį standartiniam gaminiui suteiks nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio minimalistinę raišką plėtojantis menininkas?
Kiemelyje stovės trys rentiniai, užsandarinti juodais organinio stiklo lakštais. Apsunkę nuo ertmių tamsumo, pasak autoriaus, „Standartiniai rezervuarai“ gali ir nieko neveikti, tiesiog stovėti…“
Parodos kuratorė E.Lubytė.
APIE LINGVISTINĘ PIKTŽOLĘ
„SWIM“– tai trečioji Dariaus Žiūros solo paroda Šiuolaikinio meno centre. Joje jau keletą metų menininko vykdomi projektai pristatomi fotografijų cikluose „Uždrausti vaisiai“ (kuriamas nuo 2010-ųjų), „Veidai“ ir „Figūros“ (abu nuo 2008 m.).
Keturios raidės parodos pavadinime – tai akronimas, kartais naudojamas interneto forumuose, kai rašantysis nenori savęs inkriminuoti pasakodamas arba prašydamas informacijos apie kokią nors nelegalią veiklą ar jos pasekmes. Tokiu atveju ši santrumpa paprastai šifruojama kaip „kažkas kitas, nei aš“ (angl. „Someone Who Isn’t Me“).
SWIM gyvuoja tarsi elegantiška lingvistinė piktžolė, tapusi vienu iš tam tikrą komunikacinę erdvę nusakančių ženklų, nors kai kurių forumų organizatoriai bando šį akronimą išgyvendinti argumentuodami, kad jis nėra pakankamai saugus, rašo menininkas viename iš savo tekstų.
Parodos kuratoriai – A.Kreuger ir V.Januškevičiūtė, rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba.
Parengta pagal Šiuolaikinio meno centro informaciją.
