Kauno miesto tarybos kolegija vakar pritarė pasiūlymui nuo kitų metų Rotušės aikštėje kasmet šiltuoju metų laiku įsikuriančioms lauko kavinėms ir terasoms taikyti naują vieningą koncepciją. Planuojama, jog bendras lauko statinių modelis gyvuos, kol bus pradėta Rotušės aikštės rekonstrukcija, džiugiai praneša Kauno savivaldybė.
Optimizmu spinduliuoja ir pats Kauno meras. Andrius Kupčinskas: „Džiugu, jog pagaliau ieškoma bendros koncepcijos, ir po truputį norima grįžti prie istorinės aikštės ištakų. Naujas modelis galėtų galioti iki 2020 m., kuomet, tikimės, bus pradėta bendra visos Rotušės aikštės rekonstrukcija. Šiam laikotarpiui su verslininkais galėtumėme pasirašyti sutartis, kurios įpareigotų laikytis bendros idėjos".
NAUJAS UNIFORMINIS MODELIS PASITIKTAS OVACIJOMIS
Naujajame modelyje, kurį parengė architektas Rimas Adomaitis (“RA studija”), Rotušės aikštėje statomos vienodo tipo lauko terasos su tentinės konstrukcijos stogais.
Aikštę planuojama suskirstyti 6 x 6 m arba 6 x 12 m plotais, kuriuose išsidėstys lauko kavinės ir terasos. Erdvė aplink rotušės pastatą liktų neapstatyta. Lauko terasos, pasibaigus sezonui, būtų išardomos ir išgabenamos.
„Kuo daugiau lauko terasų vasaros sezono metu, tuo miestas jaukesnis, gyvesnis. Sveikintina, jog pagaliau bandome rasti bendrą modelį ir kasmet nebereikės gaišti laiko dėl tų pačių procedūrų. Per
artimiausias savaites detaliai išanalizuosime koncepciją, pateiksime savo pasiūlymus, ją galutinai patvirtinsime", – džiaugiasi ir Kauno Senamiesčio draugijos pirmininkas Edmundas Kolevaitis.
UNIFIKAVIMAS PAVERČIA SENAMIESTĮ PREKYBCENTRIU
Tačiau vertinant atidžiau, Rotušės aikštės lauko paviljonų unifikavimas – eilinė korporatyvinės ideologijos apraiška. Kauno savivaldybės architektūros specialistams eilinį kartą iš kišenių išsprūdo sovietinio architektūros muštro ir serijinio mąstymo klišės. Kurios, beje, nedaug tesiskiria nuo greitai subujojusio prekybcentristinio mentaliteto.
Tačiau senamiesčiai juk būtent ir skiriasi nuo „akropolių“ savo natūraliai marga įvairove ir smulkiu ląsteliškumu bei individualia improvizacija. Jeigu tik pasiduosime biurokratinei aistrai viską uniformuoti, reguliuoti ir sureglamentuoti – Senamiesčio erdves ir jose vykstančius procesus, kad ir nesąmoningai, paprasčiausiai unifikuosime ir atimsime bet kokią sąvastį.
Į Senamiestį brukdami vienos rankos "vieningą estetiką" tesukursime dar vieną prekybcentrį, tik po atviru dangumi.
DABAR TIK ŽEMOJOJE SFEROJE GIMSTA MIESTO KOLORITAS
Jaunas KTU mokslininkas Kąstytis Rudokas sako, jog „Dabar, kai jau maždaug 100 metų architektūra yra tarptautinė, o jos regionalumas ar kiti išskirtinumai – daugiau sąlyginis objektyvistų skirstymas, bandymas unifikuoti net smulkiosios-laikinosios architektūros objektus, būtų didelis identiteto praradimas. Ar gi jums neužtenka, kad rinka ir kai kuris "vakarietiškas" verslas jau suvienodino Laisvės alėjos vitrinas, paversdamas jas, su retom išimtim, ištisine stiklo siena.“
K.Rudoko manymu, „Rotušės aikštės nepuošia tipiniai „Švyturio“ ar „Kalnapilio“ skėčiai, bet eilinį kartą ir vėl priimtas paprasčiausias, mažiausiai kūrybinės energijos reikalaujantis sprendimas.“ Mokslininkas teigia, jog investicija į taip vadinamas "laikinuosius identitetus", minkštąsias architektūrines praktikas turėtų būti kiekvieno šiuolaikiško miesto prioritetas, nes, anot vieno žymiausių viešosios erdvės analitiko I.Borden, būtent šioje žemojoje miesto sferoje atsiskleidžia tikrasis miesto ritmas ir koloritas…
mnmn
( 2014-03-20 )
geriau kauno senamiesčio bomžus aprenkite unifikuotomis oranžinėmis liemenėmis su užrašais „kaunas dalinasi“
Užpelkis
( 2014-03-20 )
Vilniuje dar neseniai važinėjo (o gal ir dabar važinėja)toks surogatinis patrumpintas autobusas maršrutu „Užupis-Žvėrynas“. Tai ant jo šono prakutusi miesto valdžia uždėjo užrašą: „Mes – europiečiai“. Tai čia greičiausiai turima omeny tie gyventojai, kurie šiais laikais skanauja sūrį su pelėsiu, žino kur nusipirkti „gero vyno“, balkone laiko dviratį, yra buvę užsienyje, vieną kartą metuose važiuoja slydinėti, šeštadieniais perskaito nuo pradžios iki galo „Lietuvos rytą“ su visais jo priedais (tame tarpe ir priedą „Gyvenimo „grūdas“) ir aplamai „viską žino“. Bet tas autobusas buvo įdomus tuo, kad posūkiuose labai stipriai užvažiuodavo ant šaligatvių, kadangi pats buvo trumpas, o važiuoklės ilgis – standartinis, ilgas. T. y. užsakant autobusą mūsų mužikėliai neįvertino, kad važinėti jam teks siauromis gatvelėmis ir daryti labai staigius, trumpus posūkius. Taip ir su mūsų Rotušės aikštės „sutvarkymo“ sprendimais – norime pavaidinti „europiečius“, o padarome kaip „kolūkiečiai“…
a9
( 2014-03-19 )
nematau problemos. užduodat posesijas, bendrą medžiagą (drobės išvaizdos tentas) ir viso gero. visa kitą – architektų ir dizainerių kompetencija. baikit jūs vieną kartą viską reguliuoti. dirbkit savo darbą, o mes savo. ok?