L.Mies van der Rohe apdovanojimo – Europos sąjungos premijos už modernią architektūrą rinktinė paroda „Žalgirio“ arenoje – ideali proga susipažinti su modernios Europos naujausia architektūra. Ideali, nes niekur nepamatysi visų, ką tik realizuotų, geriausių Senojo žemyno projektų vienoje vietoje. Juoba, kad ši festivalio KAFe 2013 paroda veiks iki spalio 25-osios, taigi, laiko ramiai, neskubant apžiūrėti parodą dar yra.
Mano galva, tai yra būtent ta architektūros ekspozicija, per kurią nenutrūkstamu srautu turėtų plaukti studentų (ir ne tik architektūros fakultetų) upės, inteligentijos ir menininkų, visuomenininkų, politikų ir savivaldybinkų būriai bei moksleivių ekskursijos iš visų Lietuvos kampelių.
Neplaukia, deja…
Greičiausiai todėl, kad noro pažinti šiuolaikinę architektūrą mūsų gerbiamoji visuomenė nelabai ir turi. Nors kiekviena proga išdėti ją į šuns dienas – mėgsta uoliai. Taigi, drįsčiau teigti, jog dažnai viešoje erdvėje kylančios architektūrinės audros dėl „modernistų“ siautėjimo, turi ir vieną banalią priežastį – architektūrinį visuomenės neraštingumą, kuris, deja, būdingas net ir išsilavinusiai publikai.
Žinoma, neadekvačiai menkas L.Mies van der Rohe fondo rinktinės parodos lankymas gali būti siejamas ir su nelanksčia „Žalgirio“ arenos darbo specifika – paroda pasiekiama tiktai darbo dienomis nuo 11-os iki 17-os…
Kaip žinia, L.Mies van der Rohe fondo kolekciją šiemet sudaro 40 rinktinių projektų, kurie buvo tarptautinės komisijos pastebėti, įvertinti ir atrinkti. Jie pagrįstai galėtų būti laikomi savotišku aukso fondu, žyminčiu Barselonos skelbiamą modernybės kryptį.
Tuo tarpu, bendram labui, pabandysiu bent trumpai perbėgti L.Mies van der Rohe fondo rinktinę ir supažindinti su keliais projektais, mano galva, vertais ypatingesnio dėmesio.
KONCERTŲ IR KONFERENCIJŲ CENTRAS „ARFA“
Reikjaviko (Islandija) „Arfa“ tarsi užbaigė monumentalų visų keturių Skandinavijos šalių „vaterfrontinį“ ciklą, atgręžiant svarbiausius kultūros objektus į dominuojančią regione vandens stichiją.
Keturių salių kompleksą, jungiantį miesto centrą ir jūros įlanką, suprojektavo tarptautiškas skandinavų aljansas: „Batteríid Architects“ ir „Henning Larsen Architects“ bei daugiabriaunio stiklo fasado autoriai – „Studio Olafur Eliasson“. Gilios ekonominės krizės metu statomas „nebūtinas“ kultūrinis objektas buvo lydymas aršios kritikos, todėl birželį Barselonoje autoriams įteikta 60.000 eurų premija turėtų padėti greičiau užsigydyti kritikos strėlių žaizdas.
TURGAUS HALĖ GENTE
Naujasis turgaus paviljonas istoriniame Gento (Belgija) centre – puikus Europinės kultūros ir urbanistinės kantrybės pavyzdys. Anot architekto Wimo Menteno, beveik 15 metų trukęs objekto projektavimo ir aprobavimo procesas ilgainiui suvienijo miesto bendruomenę, kuri pačioje senamiesčio širdyje, tarp rotušės ir katedros, apsisprendė statyti viešąją bendruomenės erdvę, o ne daugiaaukštį parkingą. Solidžios, viduramžiškai monumentalios ir rūsčios medinės formos bei nevienadienė, jauki vešoji struktūra – akivaizdus architektų biurų „Robbrecht en Daem architecten“ ir „Marie-José Van Hee architecten“ nuopelnas ir nepriekaištingos architektūrinės klausos pavyzdys.
VIEŠOJI ERDVĖ „SUPERKILEN“ KOPENHAGOJE
Naujas viešųjų erdvių junginys Kopenhagoje (Danija) – žaisminga, provokuojanti ir aktyvi miesto lastelė. Tiek formų, tiek funkcijų, tiek ir optimistinės spalvininkystės požiūriu. Architektų biuras „BIG Bjarke Ingels Group“ ir menininkų susivienijimai „Topotek 1“ bei „Superflex“ atrišę savo fantazijas ir nuo paauglystės sutaupytą šėlsmą, rodos „užgazavo“ nemenką Kopenhagos teritoriją geros nuotaikos ir laisvamaniško stiliaus užtaisu.
SENJORŲ REZIDENCIJA ALKASER DO SALYJE
Senelių prieglauda Alkaser do Salis miestelyje (Portugalija) stebina ne tik architektūrinių sprendinių elegancija, grynumu ir rafinuotu skoniu, bet ir valstybės dėmesiu gyvenimo saulėlydį pasitinkantiems savo piliečiams. Galima spėlioti, kiek palankiai senoliai vertina gyvenimą architektūriniame grynuolyje, tačiau imuosi teigti, kad du broliai architektai Aires Mateus šiuo savo projektu labai praplėtė socialinio būsto sąvoką.
MIESTO VIEŠOJI ERDVĖ „METROPOL PARASOL“ SEVILIJOJE
Sevilijos (Ispanija) centre sukonstruota „lietsargių“ konstrukcija – ko gero žinoma daugeliui besidominčių architektūra. Išraiškingi „Metropol Parasol“ kūno atvaizdai jau spėjo apkeliauti visus įmanomus žurnalus ir tinklapius. Vokiečių architektas Juergen Mayer H. prieš dešimtmetį, beje, nuskynęs Fondo apdovanojimą Jaunąjam architektui, jau kuris laikas sėkmingai realizuoja vieną akrobatinį statinį po kito. Klijuotos medienos „parasonikai“ ispaniško karščio alinamai miesto aikštei – nekuklus, bet motyvuotas ir ikoniškai įspūdingas opusas.
„RED BULL“ MUZIKOS AKADEMIJA MADRIDE
Laikinoji muzikos akademija pelnė autoriams Jaunojo architekto premiją (20.000 eurų). Maria Langarita ir Victor Navarro turėjo suprojektuoti ir įgyvendinti savo projektą per du mėnesius. Toks „gaisras“ kilo dėl to, kad tarptautinį klajojantį jaunimo muzikos „Red Bull“ festivalį dėl sunkių žemės drebėjimo padarinių nebepajėgė priimti Tokijas. Todėl Madridui, ėmus gelbėti padėtį ir suradus muzikavimui tinkamą šimtmečio senumo pramoninį sandėlį, teko verstis per galvą. Spėčiau, kad ir Fondo paskirta premija šiam projektui, yra tarsi vieša padėka už ispanų entuziazmą.
BIBLIOTEKA IR MOKSLINIS INFORMACINIS CENTRAS KATOVICUOSE
Akademinė biblioteka ir mokslinis informacinis centras Katovicuose (Lenkija) tapo santūriu, tačiau kultūriškai aktyviu istorinio miesto centro ir sovietiško rajono jungties architektūriniu raktu. Architektai Dariusz Herman, Wojciech Subalski ir Piotr Šmierzewski akcentavo savo projekte racionalumą ir paprastumą. Anot jų, architektūrai neturėtų būti primetami asmeniški jausmai ir „visokios intuicijos“. Beje, man asmeniškai malonu, kad pasiūlęs šį lenkų studijos „HS99“ projektą nesuklydau (jam pasisekė labiau, negu „mano“ latviams ir estams) – lenkai pateko į „aukso fondą“.
NAMELIS KOPOSE THORPENESS
Vasarnamį Thorpeness kaime (Jungtinė Karalystė) suprojektavę skandinavų architektai „Jarmund/Vigsnaes“, tarsi dar sykį priminė, kad nėra mažos architektūros, jeigu ją kuria dideli talentai, girdintys gamtą ir aplinką, kurioje „paprastam praeiviui“ tarsi nėra nieko…
MENO CENTRAS BUDA, TEATRAS „THALIA“, NAMAS „LUDE“
Meno centras „Buda“ Kortrijke (Belgija), teatras „Thalia“ Lisabonoje (Portugalija) ir namas „Lude“ Mursijoje (Ispanija) – talentingos rekonstrukcijos pavyzdžiai, įmedžiaginę lygiateisį, nedavatkišką progresyvios architektūros ir istorinio paveldo dialogą. Bandžiau iki šios ekspozicijos už parankės nutempti vieną garbią paveldo pareigūnę, kad prie bendraeuropinių pavyzdžių padiskutuotume apie seno ir naujo sandraugos galimybes, bet… pareigūnė išsprūdo ir dingo vernisažinėje minioje.
Mano galva, architektai “51N4E” (Belgija), Goncalo Byrne ir Barbas Lopes studijų susivienijimas (Portugalija) bei „Aranea“ grupė (Ispanija) puikiai susitvarkė su sudėtingais intervenciniais uždaviniais sudėtingame kontekste. Jiems pakako ir pagarbos istoriniam autentui, ir gebėjimo mąstyti XXI amžiaus architektūrinėmis kategorijomis.
LAISVALAIKIO PARKAS „MADRID RIO“
Laisvalaikio parkas Madrido (Ispanija) centre, kurį suprojektavo keturių architektūrinių ir landšaftinių biurų konsorciumas, galėtų būti sektinu pavyzdžiu, kai miestas ne šneka apie vandenį, bet iš tiesų eina link jo. Racionaliai, nuosekliai, nesiblaškydamas.
Taip 2008-aisiais keletas mieto centrą pjausčiusių magistralių palenda po žeme ir gana kuklios Manzanarės upės pakrantėse nusidriekia 10 kilometrų parkas su prieplaukomis, kavinukėmis, ramaus poilsio aikštelėmis, dviračių takais, sporto bei kultūros objektais, miesto paplūdimiu bei 8.000 specialiai pasodintų nemažų pušų. „Madrid Rio“ – ko gero vienas ryškiausių „žalios-žydros“ infrastruktūros projektų Europoje, akimirksniu išplėtęs rekreacinę dimensiją dūstančiame Ispanijos sostinės centre.
Beje, lakią vaizduotę turintiems labai patartina po parodos „Žalgirio“ arenoje pasidairyti po Nemuno krantinę ir Karaliaus Mindaugo prospektą, kol dar neišblukę „Madrid Rio“ vaizdiniai akyse. Pavyks akimirksniu grįžti ant žemės…
KAFe
( 2013-10-12 )
Tiesa, laukiu dar vieno pikto komentaro, nes paskambinau į areną ir sužinojau, kad restorano darbo laikas pakeistas ir savaitgaliais nebedirba. Mums nepanešta. Taigi, jau suprantu, ką sakysite, esate teisūs, bet pažvelkite į dalykus ir kitu kampu. P.s. puslapyje ir facebook paskyroje informacija apie tai jau paskelbta.
KAFe
( 2013-10-11 )
Labai gaila dėl iškilusių nepatogumų su parodų lankymu, tačiau negalime įtakoti „Žalgirio“ arenos darbo laiko, taip pat arenoje vykstančių mokamų renginių metu negalime suteikti galimybės patekti tik į parodų erdves dėl techninių galimybių. Pastabos labai tikslios, atnaujinta informacija puslapyje http://www.kafe2013.lt/lt/programa-0 http://www.kafe2013.lt/lt/europos-sajungos-prizas-uz-moderniaja-architektura-mies-van-der-rohe-award-2013 Taip pat dėl Kauno tarpukario architektūros albumo – šiuo metu jį galite įsigyti LAS Kauno skyriuje (Vilniaus g. 22), šią informaciją taip pat papildėme http://www.kafe2013.lt/lt/kauno-tarpukario-architektura Gaila, kad ne viskas pavyksta tobulai, bet stengiamės kiek galime, dedame visas jėgas, o pirmą kartą darant tokį renginį natūralu, kad iškyla problemų. Ačiū už komentarus – puiki informacija (galbūt) planuojant kitą festivalį! Ar jo reikia – parodys vėlgi žmonių komentarai P.s. gerbiamas Užpelki, į areną rytoj pasistenkite atvykti bent iki 14 val, nes rytoj ten vyks Foje koncertas ir neesu tikra, nuo kelių lankytojai jau nebus įleidžiami (galėčiau ryte pasidomėti). Taip pat kilus nesklandumams galite kreiptis puslapyje nurodytais kontaktais http://www.kafe2013.lt/lt/kontaktai Tikrai nesislepiame 🙂
gintas
( 2013-10-09 )
problema egzistuoja is tikro. as suprantu, kad festivalio organizatoriams tenka didelis kruvis, bet realiai parodas imanoma aplankyti tik ju atidarymo metu. arba siaip, netycia. nera jokios normalios informacijos kas kur kada veikia.
to Užpelkis
( 2013-10-08 )
Šiaip, tai metas priprasti. Kaune – viskas su blatu. O jis mat iš gatvės nori kiaurai visur eiti. Neišdegs, bro. Nekeis Kaunas tradicijų dėl kažkokio sostinės neurasteniko. Deficitas kelia paklausą.
Užpelkis
( 2013-10-08 )
Teisingai – o kur albumas apie Kauno tarpukario architektūrą ? A. Karalius vėl rašys, kad eilės norinčių jį įsigyti, deja, nenutyso per visą Kauną, o turėtu taip būti… (Beje, A. Karalių aš asmeniškai laikau vienu protingiausiu Lietuvos žmoniu, bet reikia neprarasti realybės jausmo). Kaip jos gali nutysti, jei visiškai nėra informacijos kur jis parduodamas ir už kiek ? Kaip žmonės gali būti auklėjami mylėti gerus dalykus, jei tos šviečiamosios medžiagos nėra ? Užtat ūkininkų „turgai“ klesti. Atvažiuosiu šį šeštadienį su draugais apžiūrėti Barselonos parodos. Jei rasiu užrakintas duris, pasiimsiu „bulyžniką“ nuo Nemuno pakrantės, Miliūno įkomponuotą, ir išsukęs paleisiu, nelyginant Virgilijus Alekna, į tą stiklinę sieną. O tai bus bajeris… Galėsite pranešti į Barseloną, kad architektūros mylėtojas Kaune net sieną išgriovė, norėdamas parodą apžiūrėti…
to Užpelkis
( 2013-10-08 )
Pritariu. Aš irgi į Barselonos parodą patekau ne iš pirmo karto. Internete viskas gražiai atrodo, deja, natūroje visą festivalį lydi ištisinis bardakas. Prie to dar pridėkime ir garsiai išreklamuota Tarpukario Kauno architektūros albumą. Kur jį galima įsigyti? Argi ne kvaila pūsti reklamą ir paslėpti prekę?
JPN
( 2013-10-08 )
Pritariu p. Užpelkiui.
Užpelkis
( 2013-10-07 )
Šiandien 2013 m. spalio 7 d. sukanka 20 metų, kai mirė Kauno dailininkas Rimvidas Jankauskas-Kampas, šlovės ir pripažinimo sulaukęs dar gyvas būdamas. Per 20 metų Lietuvoje neatsirado dailininko, kuris jį būtų pralenkęs…
Užpelkis
( 2013-10-07 )
Kaip gali žmonės plūsti „upe“, kai priėjęs prie durų randi jas užrakintas, o jokios informacijos nėra ? Gal architektai neturi A3 popieriaus lapo, ant kurio būtų užrašyta: Įėjimas per restorano duris dėšinėje nuo tokios valandos iki tokios“. Jei meno negerbia tie, kas atsakingi už jo propagavimą, taip kaip jį gali gerbti kažkokie mistiniai „inteligentai“ ar Gariūnų publika ? Šeštadienį norėjau antrą kartą patekti į parodą ir ką jūs manote ? Nepatekau, nes Arenoje vyko kažkokia paroda, aplinkui tvyrojo rūkytos mėsos kvapas. Visos durys užrakintos, restorano personalas pro stiklą į mane žiūrėjo kaip Leninas žiūrėjo į buržaziją. „Koks čia durnelis braunasi ?“ Baisu. Nueinu į VDU A.Ambraso parodą apžiūrėti. Ir ką Jūs manote ? Skelbime parašyta iki 2013-10-06, t. y. iki sekmadienio 24 val. Durys užrakintos. Ateinu po 2 val. Patenku per paradines duris. Kažkokie jaunuoliai klausia ko ieškau ? Parodos. „A… Vakar nurinko ir išvežė“. Iš Vilniaus atvažiavau… Na žinote, ponai, parodų organizatoriai. Eikit jūs, n….. . Nesistebiu, kad balkonus lietuviai stiklina tarsi kokie barbarai, lupa smetonines duris ir meta jas į šiukšliną. Jei jau atvežėte tokią parodą iš Barselonos, tai gal malonėkite padaryti ją prieinamą. Ką, ar patalpų Kaune maža ? Kaip taip galima…
Virginijus B.
( 2013-10-06 )
Viena įdomesnių mano matytų parodų.
Dėkoju ją organizavusiems.
Ir būtų labai keista, jei į ją plūstų „upės“ žiūrovų…
Čia gi ne kokia mugė, o skonį turintiems renginys.
Tad sėkmės ateity linkiu !
gedas
( 2013-10-05 )
paroda superine, nera ko vyti dievo i medi. na, gal nuotraukos per mazos. bet toks konceptas, kiekvienam objektui po 2 plansus.
koja
( 2013-10-04 )
AnriuiR. Jei pasakai A apie trukumus, reikia pasakyti ir B ir juos ivardyti, kitaip atrodai kaip is po krumo. Skystas.
Skaidra
( 2013-10-04 )
Dėkui už str. ir fotkes. buvo tikrai naudinga
mnmn
( 2013-10-04 )
sutinku su Andrium R. didele dalis jo izvalgu yra tikslios ir teisingos. bet, tai anaiptol nedevalvuoja paciu parodoje rodomu objektu.
JPN
( 2013-10-04 )
Darbai finalistai-ne plakatiški, kartais kuklių apimčių,bet kontekstualūs,turintys idėją. Kažkada buvo teisingai pastebėta-Europoje mes nieko ypatingai nesudominsime rūmais,panašiais į nebaigtą gamyklą,kubais su įstrįžais langais,surūdijusiais privačiais namais, kurių beveik visą privatumą galima stebėti iš kaimyninių namų langų,iškilmingomis sau bibliotekomis….Gal reikėtų keisti atrankos būdą,mažiau tikėti reklaminiais straipsniais,neapsiriboti pasirinkimu iš internetinių parodų,į kurias pakliūva anaiptol ne visi vertingos architektūros darbai. Tiesiog pasižvalgyti po Lietuvą.
rapla
( 2013-10-04 )
Yra nemažai šios parodos trūkumų, todėl manęs tikrai nestebina, kad prie jos nėra minios žmonių. Bet reikia laikytis teisingos A. Karaliaus pozicijos – į ją reiktų vistiek žiūrėti optimistiškai, kaip ir į visą festivalį, o kritiką galėsime reikšti antrame ar trečiame festivalyje. Todėl tyliu sukandęs dantis, kad archdailio projektų kompiliacija kainavo 100 000 litų.
Bet jeigu į temą, aš pridėčiau, kad labai vertėtų atkreipti dėmesį į Prancūzų meistrų lacaton & vassal kūrinį – nelabai išvaizdžią daugiabučio rekonstrukciją. Iš esmės šitas projektas turėtų Žalgirio arenoje stovėti ant pjedestalo ir visi atsakingi už lietuvišką renovaciją turėtų jį suprasti. Nelabai išvaizdus, bet labai gudrus (kaip ir visi lacaton & vassal projektai) objektas, kuris pigiai ir paprastai pasiekia maksimalų efektą – labai greitai seną daugiabutį paverčia nauju, o renovacijos metu gyventojams niekur nereikia kraustytis.