MODERNIZMAS IŠ BARSELONOS RANKŲ [II]//EUROPOS RINKTINĖ ARCHITEKTŪRA

L.Mies van der Rohe apdovanojimo – Europos sąjungos premijos už modernią architektūrą rinktinė paroda „Žalgirio“ arenoje – ideali proga susipažinti su modernios Europos naujausia architektūra. Ideali, nes niekur nepamatysi visų, ką tik realizuotų, geriausių Senojo žemyno projektų vienoje vietoje. Juoba, kad ši festivalio KAFe 2013 paroda veiks iki spalio 25-osios, taigi, laiko ramiai, neskubant apžiūrėti parodą dar yra.

Mano galva, tai yra būtent ta architektūros ekspozicija, per kurią nenutrūkstamu srautu turėtų plaukti studentų (ir ne tik architektūros fakultetų) upės, inteligentijos ir menininkų, visuomenininkų, politikų ir savivaldybinkų būriai bei moksleivių ekskursijos iš visų Lietuvos kampelių.

Neplaukia, deja…

Greičiausiai todėl, kad noro pažinti šiuolaikinę architektūrą mūsų gerbiamoji visuomenė nelabai ir turi. Nors kiekviena proga išdėti ją į šuns dienas – mėgsta uoliai. Taigi, drįsčiau teigti, jog dažnai viešoje erdvėje kylančios architektūrinės audros dėl „modernistų“ siautėjimo, turi ir vieną banalią priežastį – architektūrinį visuomenės neraštingumą, kuris, deja, būdingas net ir išsilavinusiai publikai.

Žinoma, neadekvačiai menkas L.Mies van der Rohe fondo rinktinės parodos lankymas gali būti siejamas ir su nelanksčia „Žalgirio“ arenos darbo specifika – paroda pasiekiama tiktai darbo dienomis nuo 11-os iki 17-os…

Kaip žinia, L.Mies van der Rohe fondo kolekciją šiemet sudaro 40 rinktinių projektų, kurie buvo tarptautinės komisijos pastebėti, įvertinti ir atrinkti. Jie pagrįstai galėtų būti laikomi savotišku aukso fondu, žyminčiu Barselonos skelbiamą modernybės kryptį.

Tuo tarpu, bendram labui, pabandysiu bent trumpai perbėgti L.Mies van der Rohe fondo rinktinę ir supažindinti su keliais projektais, mano galva, vertais ypatingesnio dėmesio.

KONCERTŲ IR KONFERENCIJŲ CENTRAS „ARFA“

Reikjaviko (Islandija) „Arfa“ tarsi užbaigė monumentalų visų  keturių Skandinavijos šalių „vaterfrontinį“ ciklą, atgręžiant svarbiausius kultūros objektus į dominuojančią regione vandens stichiją.

Keturių salių kompleksą, jungiantį miesto centrą ir jūros įlanką, suprojektavo tarptautiškas skandinavų aljansas: „Batteríid Architects“ ir „Henning Larsen Architects“ bei daugiabriaunio stiklo fasado autoriai – „Studio Olafur Eliasson“. Gilios ekonominės krizės metu statomas „nebūtinas“ kultūrinis objektas buvo lydymas aršios kritikos, todėl birželį Barselonoje autoriams įteikta 60.000 eurų premija turėtų padėti greičiau užsigydyti kritikos strėlių žaizdas.

TURGAUS HALĖ GENTE

Naujasis turgaus paviljonas istoriniame Gento (Belgija) centre – puikus Europinės kultūros ir urbanistinės kantrybės pavyzdys. Anot architekto Wimo Menteno, beveik 15 metų trukęs objekto projektavimo ir aprobavimo procesas ilgainiui suvienijo miesto bendruomenę, kuri pačioje senamiesčio širdyje, tarp rotušės ir katedros, apsisprendė statyti viešąją bendruomenės erdvę, o ne daugiaaukštį parkingą. Solidžios, viduramžiškai monumentalios ir rūsčios medinės formos bei nevienadienė, jauki vešoji struktūra – akivaizdus architektų biurų „Robbrecht en Daem architecten“ ir „Marie-José Van Hee architecten“ nuopelnas ir nepriekaištingos architektūrinės klausos pavyzdys.

VIEŠOJI ERDVĖ „SUPERKILEN“ KOPENHAGOJE

Naujas viešųjų erdvių junginys Kopenhagoje (Danija) – žaisminga, provokuojanti ir aktyvi miesto lastelė. Tiek formų, tiek funkcijų, tiek ir optimistinės spalvininkystės požiūriu. Architektų biuras „BIG Bjarke Ingels Group“ ir menininkų susivienijimai „Topotek 1“ bei „Superflex“ atrišę savo fantazijas ir nuo paauglystės sutaupytą šėlsmą, rodos „užgazavo“ nemenką Kopenhagos teritoriją geros nuotaikos ir laisvamaniško stiliaus užtaisu.

SENJORŲ REZIDENCIJA ALKASER DO SALYJE

Senelių prieglauda Alkaser do Salis miestelyje (Portugalija) stebina ne tik architektūrinių sprendinių elegancija, grynumu ir rafinuotu skoniu, bet ir valstybės dėmesiu gyvenimo saulėlydį pasitinkantiems savo piliečiams. Galima spėlioti, kiek palankiai senoliai vertina gyvenimą architektūriniame grynuolyje, tačiau imuosi teigti, kad du broliai architektai Aires Mateus šiuo savo projektu labai praplėtė socialinio būsto sąvoką.

MIESTO VIEŠOJI ERDVĖ „METROPOL PARASOL“ SEVILIJOJE

Sevilijos (Ispanija) centre sukonstruota „lietsargių“ konstrukcija – ko gero žinoma daugeliui besidominčių architektūra. Išraiškingi „Metropol Parasol“ kūno atvaizdai jau spėjo apkeliauti visus įmanomus žurnalus ir tinklapius. Vokiečių architektas Juergen Mayer H. prieš dešimtmetį, beje, nuskynęs Fondo apdovanojimą Jaunąjam architektui, jau kuris laikas sėkmingai realizuoja vieną akrobatinį statinį po kito. Klijuotos medienos „parasonikai“ ispaniško karščio alinamai miesto aikštei – nekuklus, bet motyvuotas ir ikoniškai įspūdingas opusas.

„RED BULL“ MUZIKOS AKADEMIJA MADRIDE

Laikinoji muzikos akademija pelnė autoriams Jaunojo architekto premiją (20.000 eurų). Maria Langarita ir Victor Navarro turėjo suprojektuoti ir įgyvendinti savo projektą per du mėnesius. Toks „gaisras“ kilo dėl to, kad tarptautinį klajojantį jaunimo muzikos „Red Bull“ festivalį dėl sunkių žemės drebėjimo padarinių nebepajėgė priimti Tokijas. Todėl Madridui, ėmus gelbėti padėtį ir suradus muzikavimui tinkamą šimtmečio senumo pramoninį sandėlį, teko verstis per galvą. Spėčiau, kad ir Fondo paskirta premija šiam projektui, yra tarsi vieša padėka už ispanų entuziazmą.

BIBLIOTEKA IR MOKSLINIS INFORMACINIS CENTRAS KATOVICUOSE

Akademinė biblioteka ir mokslinis informacinis centras Katovicuose (Lenkija) tapo santūriu, tačiau kultūriškai aktyviu istorinio miesto centro ir sovietiško rajono jungties architektūriniu raktu. Architektai Dariusz Herman, Wojciech Subalski ir Piotr Šmierzewski akcentavo savo projekte racionalumą ir paprastumą. Anot jų, architektūrai neturėtų būti primetami asmeniški jausmai ir „visokios intuicijos“. Beje, man asmeniškai malonu, kad pasiūlęs šį lenkų studijos „HS99“ projektą nesuklydau (jam pasisekė labiau, negu „mano“ latviams ir estams) – lenkai pateko į „aukso fondą“.

NAMELIS KOPOSE THORPENESS

Vasarnamį Thorpeness kaime (Jungtinė Karalystė) suprojektavę skandinavų architektai „Jarmund/Vigsnaes“, tarsi dar sykį priminė, kad nėra mažos architektūros, jeigu ją kuria dideli talentai, girdintys gamtą ir aplinką, kurioje „paprastam praeiviui“ tarsi nėra nieko…

MENO CENTRAS BUDA, TEATRAS „THALIA“, NAMAS „LUDE“

Meno centras „Buda“ Kortrijke (Belgija), teatras „Thalia“ Lisabonoje (Portugalija) ir namas „Lude“ Mursijoje (Ispanija) – talentingos rekonstrukcijos pavyzdžiai, įmedžiaginę lygiateisį, nedavatkišką progresyvios architektūros ir istorinio paveldo dialogą. Bandžiau iki šios ekspozicijos už parankės nutempti vieną garbią paveldo pareigūnę, kad prie bendraeuropinių pavyzdžių padiskutuotume apie seno ir naujo sandraugos galimybes, bet… pareigūnė išsprūdo ir dingo vernisažinėje minioje.

Mano galva, architektai “51N4E” (Belgija), Goncalo Byrne ir Barbas Lopes studijų susivienijimas (Portugalija) bei „Aranea“ grupė (Ispanija) puikiai susitvarkė su sudėtingais intervenciniais uždaviniais sudėtingame kontekste. Jiems pakako ir pagarbos istoriniam autentui, ir gebėjimo mąstyti XXI amžiaus architektūrinėmis kategorijomis.

LAISVALAIKIO PARKAS „MADRID RIO“

Laisvalaikio parkas Madrido (Ispanija) centre, kurį suprojektavo keturių architektūrinių ir landšaftinių biurų konsorciumas, galėtų būti sektinu pavyzdžiu, kai miestas ne šneka apie vandenį, bet iš tiesų eina link jo. Racionaliai, nuosekliai, nesiblaškydamas.

Taip 2008-aisiais keletas mieto centrą pjausčiusių magistralių palenda po žeme ir gana kuklios Manzanarės upės pakrantėse nusidriekia 10 kilometrų parkas su prieplaukomis, kavinukėmis, ramaus poilsio aikštelėmis, dviračių takais, sporto bei kultūros objektais, miesto paplūdimiu bei 8.000 specialiai pasodintų nemažų pušų. „Madrid Rio“ – ko gero vienas ryškiausių „žalios-žydros“ infrastruktūros projektų Europoje, akimirksniu išplėtęs rekreacinę dimensiją dūstančiame Ispanijos sostinės centre.

Beje, lakią vaizduotę turintiems labai patartina po parodos „Žalgirio“ arenoje pasidairyti po Nemuno krantinę ir Karaliaus Mindaugo prospektą, kol dar neišblukę „Madrid Rio“ vaizdiniai akyse. Pavyks akimirksniu grįžti ant žemės…