MIES VAN DER ROHE RINKIMAI 2017: Tarp 356 pretendentų – 9 lietuvių architektūrinės realizacijos

Kas dvejus metus Barselonoje iškilmingai įteikiamas Europos sąjungos šiuolaikinės architektūros apdovanojimas – Mies van der Rohe premija – vienas prestižiškiausių architektūros apdovanojimų ne vien pačioje Europoje, bet ir tarptautiniu mastu. Jo laureatų aukštu architektūros lygiu galėjome įsitikinti ir prieš kelerius metus Kauno architektūros festivalyje KAFe 2013 eksponuotoje architektūrinėje parodoje. Šiemet šios premijos konkursui iš viso yra pateikti 356 realizuoti architektūros objektai iš Europos sąjungos bei į ją pretenduojančių Europos šalių. Tarp pretendentų – ir 9 lietuvių architektų darbai.

DAUGIAUSIA PROJEKTŲ – IŠ PRANCŪZIJOS IR ISPANIJOS
Kaip skelbia Mies van der Rohe architektūros fondas, į Europos sąjungos šiuolaikinės architektūros apdovanojimą šiemet pretenduoja įvairios paskirties architektūros projektai iš Europos 36 šalių bei 260 miestų. Daugiausia jų yra realizuota Prancūzijoje ir Ispanijoje – net po 28. Tai itin akivaizdžiai kalba apie šių šalių architektūrinį užtaisą bei aukštą jų projektuotojų profesinį lygį. Vis dėlto iš pasiūlytų objektų sąrašo daryti išvadų nereikėtų, mat dar laukia geriausių architektūros darbų atranka atskirose kategorijose.
Iš Didžiosios Britanijos į šį garbingą pastarųjų dvejų metų architektūros objektų sąrašą pateko 19, iš Vokietijos bei Italijos – 17, Danijos – 16, Austrijos – 15, Nyderlandų – 14 projektų. Reikėtų paminėti taip pat palyginti didelį projektų-pretendentų skaičių Belgijoje, Portugalijoje, Turkijoje ir Norvegijoje (po 13). Dar dalis šių šalių architektų yra suprojektavę objektus kitose Europos šalyse. Pavyzdžiui, Prancūzai „Dorell Ghotmeh Tane“ – Tartų mieste (Estija), britų „Prosecutor’s Office“ – Tbilisyje (Gruzija), vokiečių „Franz Reschke Landschaftsarchitektur + Studio Sophie Jahnke“ – Lvove (Ukraina) ir pan.
Į apdovanojimą iš Lietuvos pretenduoja 7 architektūros objektai. Tai yra tiek pat, kiek ir iš Estijos. Iš Latvijos yra vienu daugiau – 8. Iš Rytų ir Vidurio Europos šalių daugiau (10) projektų sąraše turi žymiai didesnė Lenkija (10), bei Slovėnija, Rumunija, Čekijos respublika. Kitą vertus šiek tiek mažiau architektūros objektų yra iš Bulgarijos, Serbijos, Slovakijos. Kaip ir iš Lietuvos, 7 projektai čia yra iš Kroatijos bei Gruzijos, kurios objektai į premiją pretenduoja tik pirmąjį kartą.
LAUREATĄ APDOVANOS BARSELONOS PAVILJONE
Pagal miestus, daugiausia pretendentų sąrašo objektų yra Londone – 8. Iš Barselonos bei Kopenhagos miestuose yra po 6, o Lilijanoje, Dubline, Bucharešte, Berlyne, Granadoje, Stambule ir Osle – po 4-5 jo objektus. Beje, Kaunas šiame sąraše yra tarp miestų, kurie konkursui nominavo po 3 projektus, o Vilnius – tarp nominuojančių po 2.
Iš 365 pretendentų, kaip minėta, pirmiausia bus atrinkta 40 per pastaruosius dvejus metus realizuotų projektų, kurie Europos šiuolaikinę architektūrą vėliau reprezentuos tarptautiniu mastu. Iš šių projektų bus atrinkti 5 finalininkai iš kurių vienas galiausiais ir bus paskelbtas nugalėtoju.
Nugalėtojo ir kylančio jaunojo architekto apdovanojimo ceremonija numatyta gegužės 26 dieną Mies van der Rohe paviljone, Barselonoje. Čia 40 geriausių Europos sąjungos bei į ją pretenduojančių šalių architektų darbų tuomet parodoje galės susipažinti ir plačioji visuomenė. Nugalėtojui kartu su garbingu apdovanojimu bus įteikta solidi 60.000 eurų premija.
2017-ŲJŲ APDOVANOJIMAS IŠPLĖTĖ GEOGRAFIJĄ
Žvalgantis po architektūros objektų pirminį sąrašą, į akis krenta, jog jame itin daug yra kultūrinės paskirties objektų. Tai akivaizdi Europos sąjungos kultūrinės politikos pasekmė. Palyginti su 2015-ųjų metų premija, sąraše padaugėjo multifunkcinių bei edukacinių objektų. Beje, tarp pastarųjų – šįkart net 3 yra iš Lietuvos. Prie šių statybos taip pat yra ženkliai prisidėję ES fondai.
Šiemet pirmą kartą konkurse dalyvauja prie Europos sąjungos šalių šeimos planuojančios prisijungti Rytų ir Vidurio Europos šalys – Gruzija, Moldova ir Ukraina. Jos dar labiau išplėtė šios architektūrinio apdovanojimo geografiją bei padidino Rytų ir Vidurio Europos atstovių skaičių jame. Beje, dėl Mies van der Rohe apdovanojimo (tuomet tai dar nebuvo Europos sąjungos premija) dar prieš Lietuvai tampant Europos sąjungos dalimi kadaise ėmė konkuruoti ir mūsų šalies architektai. Tuomet tai buvo savotišku ženklu, jog integruojamės Vakarų pasaulį, tampame jo dalimi.
Iš šių metų premijos „šalių-naujokių“ ypač išsiskiria Gruzija, kuri pastaraisiais metais daug investavo į šiuolaikinę architektūrą. Tai taip pat atspindi šios kylančios Kaukazo šalies architektų didelį kūrybinį potencialą bei aiškų norą eiti Vakarų kryptimi. Ukrainos ir Moldovos dalyvavimas apdovanojimo konkurse kol kas yra labiau simboliškas.
Tarp projektų autorių daug žinomų architektūros pasaulio vardų – Jean Nouvel, MVRDV, O.M.A., Álvaro Siza, „Mansilla + Tuñón Arquitectos“, „Aires Mateus“, Renzo Piano ir kt. Vis dėlto dar daugiau – mažai žinomų.
DAUGIAUSIA VILČIŲ – SU LATVIJOS NACIONALINIU MUZIEJUMI
Į Mies van der Rohe apdovanojimą iš Lietuvos iš viso pretenduoja 7 architektūros objektai – tiek pat, kiek ir iš Estijos. Iš Latvijos šiame sąraše yra vienu daugiau – 8. Tačiau derėtų paminėti, jog net 2 Latvijos projektus suprojektavo lietuvių architektai: kauniečių firma „Archispektras“ – „Kopų namą“ Papėje, Latvijos pajūryje, o vilniečių „Processoffice ir Andrius Skiezgelas Architecture“ – Latvijos nacionalinio muziejaus rekonstrukciją Rygoje. Beje, su pastaruoju architektūros objektu Lietuvoje dedama bene daugiausia vilčių.
Tarp pretendentų į apdovanojimo pirminį sąrašą iš Lietuvos pateko Rasos namai (arch. „Paleko ARCHstudija“, „Plazma“), K.Dineikos sveikatingumo parkas Druskininkuose (arch. „Vilniaus architektūros studija“), Visuomenės sveikatos fakultetas Kaune (arch. „G.Natkevičius ir partneriai“), verslo centras „Quadrum“ Vilniuje (arch. „Lund+Slaato Arkitekter + ARCHES + Schmidt Hammer Lassen Architects + NEY+partners“), Meno ir sinergijos biuras „InTegra“ (arch. „Vilniaus architektūros studija“), Vytauto Didžiojo universiteto multifunkcinis mokslo ir studijų centras (arch. G.Janulytės-Bernotienės studija), Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslo ir administracijos centras (arch. A.S.A, S.Kuncevičiaus architektūros studija).
FINALISTUS APLANKYS „GYVAI“
Europos sąjungos šiuolaikinės architektūros apdovanojimui – Mies van der Rohe premijai – kandidatus siūlo Tarptautinės architektų sąjungos skyriai bei nepriklausomi architektūros ekspertai. Mūsų šalyje tai – Lietuvos architektų sąjunga bei ekspertai Audrys Karalius ir Rūta Leitanaitė. Pasiūlytus darbus atrenka bei vertina autoritetinga vertinimo komisija, kurią sudaro įvairių šalių architektai ir architektūros kritikai. 5 finalistų projektus ši komisija „gyvai“ aplankys balandį. Norisi tikėtis, jog tarp jų įsiterps ir bent vienas tiesioginiai susijęs su Lietuva, vis dėlto, žvelgiant į kitų šalių architektų projektus, tai neatrodo realu. Gerai būtų jei bent vienas „lietuviškas“ objektas pagaliau patektų tarp 40 rinktinių apdovanojimo darbų. Iki šiol to pasiekti nepavyko, tačiau šiemet, reikia pripažinti, šansų turime daugiau nei bet kada anksčiau.
Parengta pagal Mies van der Rohe fondo ir PILOTAS.LT informaciją.
Nuotraukos: N.Tukaj, J.Kamenskas, J.Petronis, L.Garbačauskas, E.Dedok, Ž.Gudelis

Kopų namas Papėje (Latvija), arch. „Archispektras“

Latvijos nacionalinis muziejus Rygoje; arch. „Processoffice“, „Andrius Skiezgelas Architecture“

Rasos namai Vilniuje; arch. „Paleko ARCHstudija“, „Plazma“

K.Dineikos sveikatingumo parkas Druskininkuose, arch. Vilniaus architektūros studija“

Visuomenės sveikatos fakultetas Kaune, arch. „G.Natkevičius ir partneriai“

Verslo centras „Quadrum“ Vilniuje; arch. „Lund+Slaato Arkitekter + ARCHES + Schmidt Hammer Lassen Architects + NEY+partners“

Meno ir sinergijos biuras „InTegra“; arch. Vilniaus architektūros studija

Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslo ir administracijos centras; arch. A.S.A, S.Kuncevičiaus architektūros studija

Vytauto Didžiojo universiteto multifunkcinis mokslo ir studijų centras Kaune, arch. G.Janulytės-Bernotienės studija