V.Tamoševičiūtė – menininkė, meno renginių organizatorė, aktyvi tarpdisciplininio meno projektų dalyvė, labiausiai žinoma kaip kūrėja, atstovaujanti performanso meną. Savo parodoje „Performansų archyvas“, Jonavoje ji kalbės ne čia ir dabar, bet iš juodosios dėžutės bei fotografijos lakštų, pasitelkdama performansų metu ją lydėjusius garso takelius.
AKTUALIZUOJA BENDRAŽMOGIŠKAS TEMAS
Balandžio 5 dieną (penktadienį), 18 val. meno galerijoje „Homo Ludens“ (Žeimių 15, Jonava) atidaroma jaunos kartos menininkės V.Tamoševičiūtės paroda „Performansų archyvas“. Viešai pristatomame „Archyve“ bus rodomos daugiau nei dešimties performansų, sukurtų 2008-2013 m., video bei fotografijų dokumentacijos.
V. Tamoševičiūtės kūryba – dažniausiai labai asmeniška, betarpiškai išgyventa, rituališka ir meditatyvi, bet toli gražu aktuali ne tik pačiai menininkei. Nors performansuose neretai – pačios menininkės būsenų savirefleksijos, tačiau jie apima, nagrinėja ir aktualizuoja universalias bendražmogiškas temas bei problemas: meilę, susvetimėjimą, neištikimybę, savižalą ir kt. (performansai „Fake Love Story“ (2008), „Tuoj grįšiu“ (2010), „Laisva siena“ (2010), „Kartu“ (2010), „Kai baigiasi sapnai“ (2011).
Kūryboje menininkė ne tik analizuoja savojo ryšio su kitu: mikro aš lygmenį, bet koncentruojasi ir ties platesnį kontekstą apimančiomis socialinėmis bei kultūrinėmis problemomis. Performansu „Kultūros nuplovimas“ (2012) menininkė išreiškė aktyvią poziciją į susiklosčiusią meno ir menininko padėtį bei valdininkų požiūrį į kūrėją. Kūrinyje „Kasdienybės ritualai: iš(si)plauti“ (2012) palietė opią prievartos ir smurto problemą.
YPATINGAS DĖMESYS ŽIŪROVAMS
V.Tamoševičiūtės kūryboje ypatingas dėmesys tenka žiūrovams. Tiesioginis santykis ir eksperimentavimas su publika yra vienas menininkės kūrybos bruožų. Ne vieno performanso metu V. Tamoševičiūtė provokavo žiūrovus vienaip ar kitaip su ja kontaktuoti, užmegzti dialogą. „Laisva siena“ (2010), „Ryšiai“ (2013) – performansai, grįsti publikos intervencijomis į kūrybinį procesą, kurių pagrindinė medžiaga ir lygiavertė meninio proceso komponentė buvo publika ir jos dalyvavimas, nulemdavęs performanso vaizdą ir rezultatą.
Paroda „Performansų archyvas“ – tai penkių metų kūrybinės veiklos dokumentas parodos formate – tarsi portfolio, kviečiantis jau iš laiko perspektyvos pažvelgti į video ir fotografijose įamžintas, įgyvendintas kūrybines idėjas.
Parengta pagal parodos organizatorių informaciją.
