Naujasis kultūros ministras Šarūnas Birutis piktinasi, kad įgyvendinant praeitą rudenį priimtą Kultūros tarybos įstatymą, Kultūros ministerija tapo atkirsta nuo finansų skirstymo. Priminsiu, kad būtent tokia ir buvo minimo įstatymo idėja, siekiant apriboti politikų kišimąsį į kultūros valdymą.
Pasak ministro Š.Biručio, buvusi valdžia paruošė biudžetą ir įstatymus taip, kad kultūrai Kultūros ministerija negali skirti nei lito. Tai, nuo sausio 1-osios – Kultūros tarybos prerogatyva.
MINISTRAS JAUČIASI LIKĘS BE REALIOS VALDŽIOS
Anot ministro, dabartinei Vyriausybei ir Kultūros ministerijai, kuriai jis vadovauja vos porą mėnesių, tenka sudėtingas uždavinys. Visgi sprendimas, kaip užtikrinti programų tęstinumą, kol nėra sudaryta Kultūros taryba, bus priimtas pasitarus su kultūros bendruomene.
„Dabar yra tokia situacija, kada reikia spręsti, ką daryti su tęstiniais, kultūrai gyvybiškai svarbiais projektais kaip Kino pavasaris, Tarptautinė Vilniaus knygų mugė ar stipendijomis, kurių laukia meno žmonės. Nefinansuoti šių programų negalime, bet ir finansuoti negalime, nes to neleidžia įstatymai. Apgailestauju dėl praėjusios kadencijos Seimo ir Vyriausybės sprendimų, kurie įkalino visą kultūros bendruomenę. Ministerija yra pasiruošusi spręsti šį klausimą ir užtikrinti svarbiausių tęstinių projektų finansavimą“, – porina Š.Birutis Kultūros ministerijos tinklapyje.
KULTŪROS TARYBA – KULTŪRINĖS NEPRIKLAUSOMYBĖS GARANTAS
Kultūros tarybą turi įsteigti Vyriausybė, o už tarybos narių rinkimų organizavimą atsakinga Kultūros ministerija.
Kandidatus į Kultūros tarybos narius turi atrinkti kultūros ir meno organizacijų deleguojami rinkėjai. Tarybos nariais gali būti siūlomi asmenys, dėl savo pasiekimų kultūros ir (ar) meno srityse žinomi Lietuvoje, turintys ne mažesnę kaip 5 metų patirtį įgyvendinant kultūrinius projektus bei žinių ir gebėjimų.
Be to, pakeitus kultūros projektų finansavimo tvarką, šiemet padidintos Kultūros rėmimo fondo lėšos. Seimo sprendimu į jį pervedamas nebe 1 proc. nuo akcizo pajamų, gautų už alkoholį ir tabaką, bet 3 procentai. Tokiu būdu fondo dydis nuo 17-18 mln. padidėjo beveik iki 46 mln. litų.
Pernai rugsėjį Seimas priėmė Kultūros tarybos įstatymą, kuriuo įsteigiama Kultūros taryba, atsakinga už kultūros ir meno programų, projektų ir kitokių priemonių finansavimą. Ji taip pat turi administruoti Kultūros rėmimo fondo lėšas, skirti kultūros ir meno kūrėjams stipendijas ir kitokią finansinę paramą. Be to, Kultūros taryba organizuos kultūros ir meno tyrimus, koordinuos jų įgyvendinimą.
Verta priminti, kad kuriant skaidresnę nacionalinės kultūros finansavimo sistemą, dešinieji politikai suprojektavo schemą, pagal kurią ministerijai tektų strateginiai, kultūros politikos formavimo klausimai, o pats kultūros ir meno projektų finansavimas būtų pavestas minimaliai nuo politikų priklausomai įstaigai – Kultūros tarybai.
mnmn
( 2013-02-09 )
sistem uzbuksavo. atejo skirstyt pinigu, o pinigu nera. pinigu skirstymas perduotas kulturos tarybai. nebeliko intereso anei noro valdyt kultura
baisu
( 2013-02-08 )
taij cia Birutis “prilipo“ ? ( darbo partijoje visi sazinin gi, GI ) vadinasi reikia teisti realia laisves atemimo bausme, pries taij buvusy kulturininka grybauskaites patiketiny ( iki sleikstulio ) kauniety. Gaila unesco 🙂
apskritai jei zmogus partinis taij jis jau geras? ir is kur anas Unesco traukesi ?
nelaime. ajajai