Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO) pernai su Klaipėdos miesto savivaldybe pernai pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuri turėtų padėti uostamiestyje siekti aplinkos kūrimo kokybės bei didesnio visuomenės dalyvavimo miesto plėtros planavimo procesuose. Uostamiesčio architektai su miesto valdžia neseniai surengė susitikimą, kuriame aptarė šio tikslo įgyvendinimo eigą bei problemas. Susitikime taip pat nuspręsta suburti darbo grupę aptartų probleminių klausimų sprendimų paieškai.
PRIVATUS SEKTORIUS VERTINAMAS PALANKIAU
Urbanistinio planavimo kokybės siekis yra oficialiai patvirtintas Klaipėdos miesto tarybos politinėje programoje. To savo veikla Klaipėdos mieste bei regione yra užsibrėžusi siekti ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO).
Pastarosios vadovas architektas Vaidotas Dapkevičius uostamiesčio savivaldybės administracijos atstovams pristatė praėjusių metų Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos veiklos analizę, kuri akivaizdžiai parodo esamą problematiką ir „sufleruoja“ tobulintinas bendros veiklos sritis.
Iš atestuotų architektų-ekspertų suburta 15-os asmenų taryba besibaigiančiais metais svarstė beveik dvį dešimtis projektų ir tik mažą jų dalį sudarė Klaipėdos savivaldybės užsakymu rengiami teritorijų planavimo ar architektūriniai projektai. Galimybė „pasitikrinti“ projektus taryboje labiau domino privačius projektų užsakovus. Privatus sektorius ir jam atstovavę architektai aiškiau motyvavo užduotis, siūlomus sprendinius, profesionaliau juos iliustravo vaizdine medžiaga. Beje, pastarieji projektai ir buvo įvertinti gerokai palankiau.
MIESTO PLANAI „NULEIDŽIAMI IŠ VIRŠAUS“?
Pasak V.Dapkevičiaus, daugiausiai pastabų buvo išreikšta svarstant Klaipėdos savivaldybės administracijos kuruojamus didelės apimties teritorijų planavimo darbus. LASKAO valdybos pirmininkas pabrėžė, jog Ekspertų tarybos nariams ir ją subūrusiai organizacijai svarbu, jog kartu su Klaipėdos savivaldybės administracija būtų aptarti ir nustatyti aiškūs kriterijai, kokie projektai turėtų būti teikiami nešališkam ekspertų vertinimui. Taip esą būtų užtikrintos skaidrios procedūros ir išvengta bereikalingų įtarinėjimų, jog valdininkai taryba naudojasi kaip įrankiu tam tikriems projektams ar autoriams „auklėti“.
Architektų nuomone, viešam ekspertų svarstymui turėtų būti teikiami visi valstybės ir ES lėšomis rengiami teritorijų planavimo dokumentai (koncepcijos) bei projektuojami nauji visuomeniniai statiniai (projektiniai pasiūlymai), privačiomis ar valstybinėmis lėšomis rengiamos centrinės miesto dalies koncepcijos, privačiomis ar valstybinėmis lėšomis statomų ar rekonstruojamų pastatų projektai (projektiniai pasiūlymai).
Uostamiesčio architektų bendruomenė Savivaldybės administracijai planuojant miestą pagrindiniu kriterijumi siūlo rinktis kokybę, o ne kiekybę. Anot architektų, susidaro įspūdis, jog šiuo metu planavimo dokumentais stengiamasi „užkloti“ kuo daugiau teritorijų. Planai nuleidžiami „iš viršaus“, neieškant idėjų ir sutarimo bendruomenėje. tokiu būdu ant popieriaus kuriamas miestovaizdis neatspindi skirtingų visuomenės poreikių ir interesų, įžiebia konfliktus, nepateikia kokybiškų miesto aplinkos plėtros scenarijų.
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TAKTIKA – NEPASITEISINA
Anot architektų, aplinkos kokybės nepadeda siekti ir dominuojanti viešųjų pirkimų praktika, kuomet perkami mažiausios kainos paslaugų pasiūlymai. Mažiausią kainą pasiūlę projektuotojai paprastai samdo pigią darbo jėgą – jaunus, patirties neturinčius specialistus.
LASKAO Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai siūlo reikšmingoms miesto teritorijoms ar objektams planuoti organizuoti atvirus idėjų konkursus, o juos laimėjusių darbų sprendiniai vėliau galėtų tapti planavimo dokumentų dalimi.
Architektai pasiūlė idėją kartu su Savivaldybės administracijos teisės specialistais parengti principinius architektūrinių konkursų nuostatus, kuomet paslaugos perkamos viešųjų pirkimų būdu.
LASKAO siūlo Savivaldybės administracijai dar pradinėje planavimo dokumentų rengimo stadijoje (formuluojant užduotį) daugiau remtis profesionaliomis konsultacijomis, vėliau – vykdyti nuolatinę miesto plėtros stebėseną. Tokią funkciją galėtų atlikti Savivaldybės įstaiga ar mokslo institutai. Esą tuomet galima būti tikėtis sistemingesnio, mokslinėmis žiniomis grįsto požiūrio į miesto plėtrą.
Per pirmųjų LASKAO ir uostamiesčio savivaldybės bendradarbiavimo metų aptarimą susitarta burti darbo grupę jame aptartų probleminių klausimų sprendimų paieškai.
Parengta pagal Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos informaciją.
