Pagal festivalio „Naujasis Baltijos šokis’12“ programą ką tik Vilniuje, Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiojoje salėje parodytas spektaklis „Jūra“ nagrinėja komplikuotą mūsų santykį su Baltija. Pagal M.K.Čiurlionio muziką pastatyta ši šiuolaikinio šokio teatro „Aura“ didžiausia metų premjera gegužės 12 dieną vainikuoja teatro sezono uždarymą Kaune.
Gegužės 12 dieną (šeštadienį) šiuolaikinio šokio teatras „Aura“ Kauno Girstučio kultūros ir sporto rūmuose (Kovo 11-osios g. 26) parodys spektaklį „Jūra“. Spektaklio idėjos autorė, režisierė ir choreografė – Birutė Letukaitė. Spektaklyje kalbama apie nuo M.K.Čiurlionio laikų pakitusį žmonijos santykį su gamta, jūra.
M.K.Čiurlionio simfonijos „Jūra“ (1903 – 1906) kompozicinė visuma pasižymi filosofine potekste, ryškiais gamtos vaizdiniais ir psichologiniu turiniu. „Jūros paveikslas, nuo seno viliojęs kompozitorių, ryškėjo kaip kovose apvalyto ir išaukštinto gyvenimo simbolis; aktyvi jėga, tragiškai lūždama ir iškilmingai prisikeldama, kreipėsi į paniekintą žmogaus vertingumą, kvietė kilti prieš amžiaus ydas ir priespaudą“ (Vytautas Lansbergis). „Ko skundiesi, jūra?“, – daugiau kaip prieš 100 metų klausė kompozitorius, lyg nujausdamas būsimą Baltijos aimaną.
Baltijos jūra yra labiausiai chemiškai užteršta jūra pasaulyje. Jos užterštumas labai susijęs su karine pramone – cheminiai ginklai pradėti skandinti jau po Pirmojo pasaulinio karo, o Antro pasaulinio karo pabaigoje tarša dar labiau išaugo: 3000-5000 tonų cheminio ginklo, 270 000 tonų sprogmenų su cheminiu užtaisu, 35 000 tonų raketų ir aviabombų. Tai tik dalis duomenų, atskleidžiančių tragišką Baltijos jūros situaciją.
Parengta pagal šiuolaikinio šokio teatro „Aura“ informaciją.
