GALIMAS MODERNIZMAS//PIRMOSIOS POKARIO KARTOS LIETUVOS ARCHITEKTŲ PARODA

Balandžio 6 dieną Šiuolaikinio meno centre (ŠMC), Vilniuje atidaroma paroda „Galimas modernizmas“, tirianti Lietuvos modernios architektūros kūrimo sovietmečiu ribas. Objektu čia pasirinkti ryškiausi pirmosios pokario kartos Lietuvos architektai – Vytautas Brėdikis, Nijolė Bučiūtė, Vytautas Edmundas Čekanauskas, Algimantas Mačiulis, Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai, Justinas Šeibokas – ir jų kūrybos laukas.

ĮTAKOJO MENO BEI KULTŪROS INSTITUCIJŲ TAPATYBĘ
Lietuvos architektų V.Brėdikio, N.Bučiūtės, V.E.Čekanausko, A.Mačiulio, A. ir V. Nasvyčių, J.Šeiboko savarankiško kūrybinio kelio pradžia sutapo su Chruščiovinio atšilimo kultūros politikoje pradžia ir išskirtine situacija, susiklosčiusia architektūros srityje. Natūralus prieškario modernizmo idėjų tęstinumas buvo nutrūkęs, o įdiegta Stalinistinio neoistorizmo stilistika architektūroje nebeatitiko sistemos tikslų. Daliai vyresniųjų kolegų baigiantis karui pasitraukus į Vakarus ir vykstant sparčiai urbanizacijai, vietinių projektuotojų poreikis buvo stipriai išaugęs. Šios aplinkybės lėmė, kad architektūros atnaujinimo siekiantiems jauniems architektams atsivėrė neeilinės galimybės projektuoti visuomeninius pastatus, išsiskiriančius meniškumu tipinės masinės statybos fone. Šių architektų kūryba ne tik įtakojo XX a. antros pusės Lietuvos architektūros tendencijas, bet ir nacionalinių meno bei kultūros institucijų tapatybę. Sovietmečiu Vilniuje iškilę ir iki šiol funkcionuojantys teatrai, parodų rūmai, kultūros centrai, tokie kaip Dailės parodų rūmai (dabar ŠMC), Operos ir baleto teatras, Nacionalinis dramos teatras ir nemažai kitų, tapo juos projektavusių architektų kūrybos aukštumas ir modernios kultūros formas reprezentuojančiais pastatais.
NAGRINĖJAMOS NACIONALINIO TAPATUMO PRIEŠPRIEŠOS IR DERMĖS
Balandžio 6 dieną (penktadienį) 18 val. ŠMC atidaromoje parodoje „Galimas modernizmas“ nagrinėjamos naujumo ir nacionalinio tapatumo priešpriešos ir dermės sovietmečio Lietuvos architektūroje, kvestionuojama kūrėjų vieta totalitarinėje sistemoje, gilinamasi į jų sąsajas ir santykius su politine galia. Taip pat dokumentuojami architektų įkvėpimo ir įtakų šaltiniai, informacijos gavimo ir naudojimo principai. Žodis „galimas“ projekto pavadinime nurodo abejojimą, kaip atviro ir kritiško tyrimo pagrindą, leistinumą, nes nagrinėjama valstybės užsakyta, suderinta, institucionalizuota kūryba, taip pat galią, nes dėmesys koncentruojamas į reprezentacinę architektūrą, kurios atsiradimą lemia politinis klimatas. Tiek į Lietuvos architektūros lauką, tiek ir atskirų autorių kūrybą žvelgiama kaip į daugialypį fenomeną, kuriam būdingi realumo ir fiktyvumo, vidaus ir išorės, atvaizdo ir erdvės, estetikos ir ideologijos sąsajų, inversijų, mutacijų paradoksai. Retrospekcija šioje parodoje yra priemonė stebėti šiandieninius save stebinčius praeities atvaizdus.
Parodos autorius – A.Novickas, kuratoriai – A.Novickas ir J.Reklaitė. Parodą remia Kultūros rėmimo fondas. Parodos partneris – Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga.

Paroda „Galimas modernizmas“ ŠMC veiks iki gegužės 20 dienos.
Parengta pagal Šiuolaikinio meno centro informaciją.