LIETUVIŠKAS HAUTE COUTURE RYGOJE//INTERVIU SU ARCHITEKTU A.AMBRASU

Geriausiu šių metų pastatu Rygoje latviai neseniai išrinko banko „DnB Nord“ būstinę, suprojektuotą A.Ambraso architektų biuro iš Vilniaus. Nors Lietuvos architektai vis daugiau projektuoja artimajame užsienyje, tačiau tai daugiau foniniai pastatai arba privačios rezidencijos, kurių architektūrinė raiška dažniau atspindi užsakovo skonį, o ne architekto gebėjimus. Kadangi tokie haute couture architektūriniai nuotykiai, kaip Rygoje, lietuviams užsienyje pavyksta itin retai, publikuojame proginį interviu su architektu Audriumi Ambrasu.

PILOTAS.LT: Sveikinu laimėjus pirmąjį lietuviškos architektūros pripažinimą užsienyje. Pelnyti metų architektūros prizą kitos šalies sostinėje už ten realizuotą pastatą – solidus įvertinimas. Koks jausmas plazda širdyje, gerbarchitekte?

AA: Visada malonu, kai kas nors pastebi ir pažymi, nors nereikėtų taip pompastiškai sureikšminti šio įvykio, gerbredaktoriau. Juk sėkmė ar nesėkmė yra tik daugelio sutapimų (arba ne) rezultatas.

PILOTAS.LT: Ar tai galėtų reikšti, kad Lietuvos architektūra jau yra pribrendusi eksportui? Ar nemanai, kad valstybė galėtų remti intelektinės lietuviškos produkcijos, įskaitant architektūrą, eksportą?

AA: Galėtų, bet man nelabai patinka, kai viskuo ir visada kaltinama valstybė – nesirūpina, neskatina, nepadeda… Manau, kad architektams visų pirma reikia patiems būti labai savikritiškiems ir daug daug dirbti, o ne ieškoti kaltų.

Paradoksas, tačiau turėdami, turbūt, daugiausia diplomuotų architektų į kvadratinį kilometrą Europoje, nesugebame sukurti sistemos, skatinančios daryti daug geros „kasdieninės“ architektūros čia, Lietuvoje. Manau, kad architektūra visų pirma turėtų tapti neatsiejama šalies kultūros (o ne statybos) dalis ir tik tuomet ji natūraliai galėtų tapti ir eksporto objektu. Akivaizdu, kad šiandien kol kas esame tik valstiečių, statybininkų ir IT specialistų, o ne architektų kraštu.

Gal verta būtų atskirti architektūros meninę dalį nuo techniškosios ir priskirti ją Kultūros ministerijos žinion, nes dabar Kultūros ministerijoje apie naująją architektūrą kalbama tik tada, kai ji atsiduria paveldosauginėse zonose ir išimtinai tik neigiamame kontekste.

Kita vertus nesižaviu totalia architektūros globalizacaija – man rodos, kad architektūra (kaip ir daržovės) turėtų būti vartojama netoli nuo jos atsiradimo vietos.    

PILOTAS.LT: Kas buvo svarbiausia, projektuojant kampinį naujo kvartalo pastatą? Ar toks architektūrinis plakatiškumas yra sąmoningai pasitelktas stipresniam architektūriniam įspūdžiui (užsienyje), ar tai tiesiog šio kūrybinio periodo braižas?

AA: Prie šio projekto dirbome kartu su architektais Mindaugu Reklaičiu ir Monika Strubaite. Pastato vieta nėra labai įkvepianti ar įpareigojanti. Konkurso sąlygose buvo pateiktas urbanistinis viso kvartalo sprendimas, kurio esminių nuostatų (aukštis, perimetras) reikėjo laikytis. Pastato programa taip pat buvo detaliai aprašyta – pageidauta racionalaus biurų pastato be kažkokių išskirtinių vidaus erdvių, tačiau aiškiai atpažįstamo.

Geresnės erdvės (išorinės ir vidinės) kūrimą laikome pagrindiniu mūsų biuro kredo, todėl ir pasiūlėme sukomponuoti du racionalius biurų patalpų blokus taip, kad jie sukurtų jaukią prieigų erdvę, tokią tarpinę tarp vidaus ir išorės, kurią dengianti konsolė kartu aiškiai akcentuotų ir kvartalo kampą. Kartais pastatas būna fotogeniškas (plakatiškas?), kartais ne. Žinoma, šiandieniniame neišsenkančiame virtualiame architektūrinių paveikslų sraute plakatiški pastatai labiau pastebimi, tačiau nebūtinai dėl to jie yra geresni tikrovėje.

PILOTAS.LT: Kuo skyrėsi darbas Rygoje nuo darbo Vilniuje? Kokia kalba bendrauta?

AA: Niekuo iš esmės nesiskyrė, tik susidarė įspūdis, kad Latvijoje projektai rengiami kruopščiau, aukštesnė inžinerinio projektavimo kultūra. Pirmiausia  konkursinio projekto pagrindu parengiamas Eskizinis projektas, kuriame detaliai nurodomi pastato architektūriniai sprendiniai ir šis projektas suderinamas savivaldybėje. Derinti projekto patiems nereikėjo – viską padarė mus samdžiusi kompanija „Merks“. Bendravimo kalba su statybininkais ir inžinieriais-projektuotojais – rusų, su užsakovais kartais angliškai, kartais rusiškai…

PILOTAS.LT: Kokie buvo santykiai su latviška žiniasklaida, visuomene, kolegomis?

AA: Kadangi buvo statomas banko pastatas, tai tradiciškai svarbūs statybos momentai – kapsulės įbetonavimas, vainiko iškėlimas, pabaigtuvės – buvo labai „piarinami“. Ta proga latvių žurnalistai paklausinėdavo ir Rygos architektus. Latvijos architektų sąjunga primygtinai siūlė pristatyti pastatą į Latvijos architektūros metinę parodą – konkursą. Pristatėme, patekome į finalą, tačiau tarptautinė žiuri tąkart neatžymėjo, nors iš atskirų komisijos narių bei latvių architektų sulaukėme ir pagiriamųjų žodžių.

PILOTAS.LT: Ar Rygoje darbuojasi užsienio architektai, ar vyrauja gana hermetiška architektūrinė rinka, kaip Lietuvoje?

AA: Ryga gana atvira užsienio architektams. Gal taip yra ir dėl to, kad čia santykinai nėra daug vietinių architektų, o gal tai tiesiog didmiesčio bruožas.  Ekonominio pakilimo metu gana daug užsieniečių dalyvavo įvairiuose projektuose Rygoje, džiugu, kad ir lietuviška kompanija „Processoffice“ dabar sėkmingai projektuoja Latvijos nacionalinio muziejaus rekonstrukciją.

PILOTAS.LT: DNB Nord banko pastatas yra tarsi naujo, dar neišvystyto kvartalo, pirmeivis. Ar toliau kvartalas juda? Ar matyti koks nors architektūrinis, investicinis entuziazmas po pirmosios kvartale premjeros? Gal po sėkmingos realizacijos esi apipiltas latviškais pasiūlymais?

AA: Kvartalo vystytojų entuziazmą nuslopino prasidėjusi krizė. Latviškais pasiūlymais apipilti nesame.

PILOTAS.LT: Apskritai, kaip vertini Rygos miesto dėmesį architektūrai? Mes neturime praktiškai jokios tradicijos atžymėti sėkmingiausios architektūros pastatų. Tarsi visa architektūra būtų vienodai prėska. Ar deklaruojamos Rygos pastangos siekti geresnės architektūros iš tikro yra juntamos ir nuoseklios? Ar Rygos miesto architektūrinis prizas jau turi tradiciją? Kaip jis vertinamas miestelėnų?

AA: Rygos miesto metinis prizas už geriausią realizuotą objektą įteiktas jau šeštą kartą, iškilmingoje įteikimo ceremonijoje dalyvavo ir Latvijos kultūros ministrė. Architektai gauna diplomą, o prie pastato pritvirtinama tai pažyminti lentelė. Kaip tai vertinama miestiečių – dar nežinau, bet manau, kad dėmesys Rygos architektūrai tikrai duoda rezultatų. Centrinėje miesto dalyje visų didesnių objektų projektams privalomai organizuojami architektūriniai konkursai ir tai įteisinta įstatymiškai. Beje, miesto vyriausiojo Architekto statusas, kilstelėtas virš biurokratinių statybų reikalų ir leidžia jam daugiau dėmesio skirti bendros miesto architektūrinės politikos formavimui.

PILOTAS.LT: Dėkoju už pokalbį ir linkiu sulaukti švelnaus skambučio iš Rygos, prašančio suprojektuoti ką nors gražaus, elegantiško ir lietuviško…

Kalbėjosi Audrys Karalius

OBJEKTO DOSJE:   DnB NORD BANKO BŪSTINĖ RYGOJE

Adresas: Skanstes g.12, Ryga, Latvija. Užsakovas: "SKANSTES 12", SIA. Architektų biuras: A.Ambraso  architektų biuras. Projekto architektai: Audrius Ambrasas, Mindaugas Reklaitis, Monika Sriubaitė. Projekto vadyba: "Merks", Ltd.(Latvija). Interjero projektas: "XYZ", Ltd.(Latvija). Užstatymo plotas: 1 530 m2. Bendras plotas: 14 445 m2. Aukšto naudingas plotas: 1 035 m2. Garažo talpa: 25. Aukštų skaičius: 11. Pastato aukštis: 40,6 m. Konkursas: 2007. Projektas: 2007 – 2008. Statyba: 2008 – 2010.

Foto: Indrikis Stūrmanis ir Audrius Ambrasas