Lietuvoje 2011-uosius Dizaino metais paskelbusios institucijos tikisi, jog edukaciniai šių metų renginiai padės Lietuvos rinkai užlipti ant aukštesnio brandos laiptelio, kuris reikštų, jog dizainą verslas suvokia ne kaip grynai estetinį objektų stilizavimą, o kaip sudėtinę ir dažnai esminę produkto vystymo dalį.
Pasak vieno iš Dizaino metų iniciatorių, Vilniaus dailės akademijos rektoriaus Audriaus Klimo, dizainas atliepia ne tik estetinius ir funkcinius, bet ir saugumo, socialinius, aplinkosauginius bei finansinius produktų, komunikacijos bei aplinkos sprendimų kūrimo iššūkius.
DIZAINO MISIJA – ESAMĄ SITUACIJĄ KEISTI Į PAGEIDAUJAMĄ
„Kalbant siauriau, produkto kūrimo procesuose nuo pat pradžių dalyvaujantis dizaineris gali nulemti tokius svarbius dalykus kaip gamybos, surinkimo, pakavimo, sandėliavimo, transportavimo, perdirbimo kaštai, kokybę ir patikimumą, naudojimą aiškumą ir pan. Tai funkcija, kuri padeda spręsti verslui kylančias problemas. Ne veltui dizainas apibrėžimas kaip procesas, kurio misija yra esamą situaciją pakeisti į pageidaujamą“,- sako A.Klimas.
Pasak jo, dėl to dizainas yra ne mažiau svarbus inovacijų įrankis nei tyrimai ir technologinis vystymas: Švedijos industrinio dizaino fondo 2008 m. duomenys rodo, jog kompanijos, strategiškai naudojančios dizainą, penkis kartus dažniau sukuria naujus produktus, palyginus su tokiomis, kurios dizaino į procesą neįtraukia.
Dizainas be to tiesiogiai įtakoja kompanijų konkurencingumą ir pelningumą. Britanijos pramonės konfederacijos 2008 m. atliktas tyrimas rodo, jog net 55 proc. kompanijų dizainą ir vystymą 5 artimiausių metų laikotarpyje mato kaip pagrindinį savo konkurencinio pranašumo šaltinį, t.y. tris kartus daugiau nei įmonių, kurios planuoja konkuruoti investuodamos į tyrimus ir technologinį vystymą. Tą patvirtina ir inovacijų barometro „Innobarometer 2007“ duomenys, rodantys, kad 50 proc. inovatyvių kompanijų apskritai apsieina be tyrimų.
LEMIAMAS DIZAINO VEIKSNYS KOMPANIJŲ ĮVAIZDŽIUI
2005 m. Ispanijoje atliktas tyrimas, parodė, jog net 70 proc. kompanijų dizainą laiko lemiamu
veiksniu kompanijos įvaizdžiui, ir net 66 proc. Norvegijos kompanijų 2008 m. teigė, kad dizainas turi lemiamą poveikį pardavimams. Tuo tarpu pasaulyje lyderiaujančio buitinių ir profesionalių prietaisų gamintojo „Electrolux“ 2010 m. atlikta apklausa parodė, jog pagal svarbą pirkimo sprendimui vienodai svarbus ir produkto funkcionalumas, ir jo formos estetiškumas – abu veiksniai pasiskirstė vienodomis proporcijomis po 50 proc.
Dėl sąlyginai nedidelių kapitalo investicijų pasaulyje yra įprastas aukštas dizaino atsiperkamumas. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos dizaino tarybos duomenimis, dizaino projektų investicijos atsiperka vidutiniškai per 20 mėn., o Prancūzijos Ekonomikos, finansų ir pramonės ministerijos duomenys rodo, kad šalies smulkaus ir vidutinio verslo kompanijų investicijos į dizainą, neviršijančios 50 tūkst. EUR, 60 proc. atvejų atsipirko mažiau nei per dvejus metus.
labas
( 2011-03-24 )
Lietuvoje – geriausia politika yra n u t y l e t i visur ir apie viska, uz ka nera sumoketa. Stambus pramoninkai nemoka uz dizaina, reiskia, dizaino nera. O ziniasklaida yra per durna, per tingi ir per nupirkta, kad judintu savo subines del kazko, uz ka nesumoketa.
LEO.n
( 2011-03-24 )
Lietuvoje nėra architektūros politikos,ne tik dizaino.