Kristijono Donelaičio muziejaus Karaliaučiaus krašte, Tolminkiemyje, problema pasiekė aukščiausią lygį. Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė išsiuntė laišką Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui, kuriame rašo: „Jūsų Ekscelencija, atsižvelgdama į šio muziejaus svarbą Lietuvai, jos kultūrai ir istorijai, taip pat turėdama mintyje tai, kad K.Donelaičio atminimo įamžinimas yra svarbus ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos kultūrinio paveldo klausimas, kreipiuosi į Jus dėl muziejaus išlaikymo Rusijos valstybės nuosavybėje. Suprasdama ir Lietuvos atsakomybę, paprašiau Lietuvos Vyriausybės ieškoti galimybių prisidėti prie šio muziejaus išlaikymo".
Prezidentė sureagavo į atvirą laišką, kuriuo šimtas Lietuvos kultūros žmonių ir visuomenininkų kreipėsi į prezidentę bei seimo pirmininkę Ireną Degutienę ir ministrą pirmininką Andrių Kubilių. Laiške Lietuvos vadovai raginami imtis asmeninės iniciatyvos, kad lietuvių literatūros pradininko Kristijono Donelaičio bažnyčia Tolminkiemyje nebūtų paversta stačiatikių cerkve.
Bažnyčia, kurios evangelikų liuteronų kunigu buvo Donelaitis, ir kurioje šiandien ilsisi jo palaikai, turi išlikti pasaulio kultūros židiniu,- teigiama kultūros žmonių laiške. Šiandieną Tolminkiemio (rus. Čistyje Prudy) bažnyčia yra Donelaičio muziejaus, įkurto 1964, vienas pastatų, kuriame nuo pat atstatymo 1979-aisiais pamaldos nevyko. Kaliningrado srities Dūma spalio pabaigoje ketino Stačiatikių cerkvei perduoti nemažai valstybei priklausančių pastatų, tarp kurių pateko ir Tolminkiemio bažnyčia, tačiau diplomatiniais kanalais pavyko klausimo svarstymą atidėti. Negalutiniais duomenimis, Dūma ketina vėl svarstyti Tolminkiemio klausimą lapkričio 17.
Pirmojo rašytinio lietuvių literatūros kūrinio „Metai“ autoriaus K. Donelaičio (1714–1780), dirbusio pastoriumi Tolminkiemio liuteronų bažnyčioje, memorialinis muziejus sovietmečiu buvo gausiai lankomas, daugiausia lietuvių. Dabar lankytojų žymiai mažiau dėl vizų režimo tarp Lietuvos ir Rusijos.
Pažymėtina, kad pabrėždamas išskirtinę K.Donelaičio kūrybos svarbą Lietuvos ir Karaliaučiaus krašto kultūrai, apie kurią liudija 1977-ųjų UNESCO sprendimas K.Donelaičio „Metus“ įtraukti į Europos literatūros šedevrų sąrašą, Lietuvos Respublikos Seimas, minint 300-ąsias klasiko metines, 2014-uosius paskelbė Kristijono Donelaičio metais.
