Projekto autorius auditorijai prisipažino, kad nelabai žino, ko iš aikštės nori miestiečiai. Vienybės aikštė (arch. R.Giedraitis)

FARSAS KAUNO ŠIRDYJE: Vienybės aikštės pertvarkymo režisieriai maitino piaru

Jau kelias savaites kauniečiai suglumę stebi grandiozinius Vienybės aikštės kasinėjimo darbus – burzgia technika, ardomi bei griaunami ir buvusio „Pramprojekto“ korpusai bei aikštės grindinys, išryškėjo čia būsimo parkingo duobė. Pro saldžią piaro miglą į viešąją erdvę prasiskverbus keliems kritiniams balsams, pastarojo projekto užsakovai ir iniciatoriai pasiryžo nuraminti – surengė diskusiją apie Kauno viešąsias erdves. Į kone statybų aikštelėje nūnai atsidūrusį verslo centrą BLC diskutuoti susirinkę miestiečiai, architektų bendruomenė statytojų „piarinio saldainio“ visgi neprarijo.

AIKŠTĘ ATIDAVĖ VERSLININKŲ NUOŽIŪRAI
PILOTAS.LT dar praėjusią žiemą rašė, kad miesto politikai Vienybės aikštę vienbalsiai pažemino iki „inžinerinio statinio“ bei didžiausią jos dalį 25 metams išnuomojo ne konkurso būdu koncernui SBA priklausančiai įmonei. „Sprendimas, kaip ir dera chuntai, priimtas be jokių diskusijų, be analizės, be projektų pristatymo, ir jų aptarimo su specialistais bei visuomene – tyliai, greitai ir vieningai“, tuomet rašė Audrys Karalius . Reikia pažymėti, kad buvusius „Miestprojektą“ ir „Pramprojektą“ valdančiai bendrovei, priklausančiai SBA koncernui, poreikis imtis svarbiausios miesto aikštės atsirado ne tiek dėl pačios aikštės „nekondicinės išvaizdos“, kiek dėl dar pragmatiškesnio užmojo – poreikio patenkinti augantį parkavimo vietų apetitą. Beje, būtent dėl pastarojo kadaise buvo „suvalgytas“ aikštėje priešais „Miestprojektą“ (dabar BLC) žaliavęs skverelis. Deja, statytojai neskubėjo visuomenei atskleisti savo planų ir parodyti kaip atrodys kauniečiams ir visai šaliai brangi aikštė. Na, o miesto valdžia pasaldinta informacija toliau skleidė piarinę miglą.
PILOTAS.LT žiniomis, kauniečiai dabar 25 metus savo poreikiams po aikšte turės vos 50 varganų parkavimo vietų, tuo tarpu verslininkai disponuos net 450. Beje, apie toje pačioje aikštėje esančių Vytauto Didžiojo ir Kauno technologijos universitetų, M.K.Čiurlionio ir Vytauto Didžiojo istorijos muziejų bei jų lankytojų parkavimo poreikius net nekalbama. Beje, aikštė virš šio parkingo, atrodo, bus daroma ne už verslininkų, bet už mūsų visų (miesto) pinigus. Ir tai miesto valdžia vieningai pateikia, kaip Kaunui itin naudingą projektą…
Kaip minėta, svarbiausiai miesto viešajai erdvei paruoštos grandiozinės pertvarkos ilgai buvo skandintos tyloje, nė nebandant imituoti diskusijų su visuomene. Projektas nebuvo pristatytas net ir specialiai tam suburtiems specialistams – svarbiems miesto projektams aptarti skirtai Kauno architektūrinei urbanistinei tarybai (KAUET), kurią Kauno savivaldybė yra suformavusi kartu su Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriumi. Beje, pastarojo „patariamojo“ urbanistinio organo funkcija dabar iš viso atrodo miglota, nes reikšmingiausi miesto urbanistikai ar architektūriniam veidui projektai čia nebesvarstomi…
Paradoksalu, tačiau ilgai trukusią tylą, jau burzgiant traktoriams, neseniai nutraukė miesto žiniasklaida, pastaruoju metu pagarsėjusi itin tiesmuku savivaldybės projektų bei valdžios pozicijos „viešinimu“. Žiniasklaidos pradėtą Vienybės aikštės rekonstrukcijos viešinimo kampaniją pratęsė ir verslo centre BLC surengtasis pristatymas, pagal iš anksto parengtą scenarijų, matyt, turėjęs iliustruoti „kokybišką visuomenės dalyvavimą procese“.
MITAS SUGRIUVO JAU PO PIRMŲ ISTORIKO SAKINIŲ
Renginio prestižą visuomenės akyse turėjo pakelti pasikviestas iš televizoriaus žinomas veidas – laidų vedėjas ir prodiuseris Audrius Giržadas. Pastarasis kaip įmanydamas stengėsi kurti tarp statytojų bei jų pasamdytų projektuotojų esą vykstančios diskusijos su visuomene mitą. Vis dėlto šis mitas sugriuvo jau po pirmųjų istoriko Antano Kulakausko sakinių, aiškiai įvardinusių ne lokalinę, bet respublikinę Vienybės aikštės bei Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio komplekso reikšmę bei taip iš karto „pakabinusio ore“ autorių piešiamą „universalios“ viešosios erdvės viziją. Vienybės aikštė atsietai nuo sodelio erdvės galėjo būti traktuojama nebent sovietmečiu, kuris stengėsi ištrinti ir paneigti mūsų istoriją.
Pasak istoriko A.Kulakausko, Kaunas yra istorinis ir strateginis Lietuvos centras nuo pat LDK laikų, o rekonstruoti numatyta aikštė – ne vien Kauno ir kauniečių, bet visos Lietuvos. Ir net – svarbi net tarptautiniu mastu. Istorikas įsitikinęs, jog ši aikštė turėtų išlikti kaip tapatybę išlaikanti viešoji erdvė.
Per skirtingus Vienybės aikštės istorijos etapus „perbėgusi“ architektė Loreta Janušaitienė, savo netrumpoje apžvalgoje laiko skyrė tiek tarpukariniam, tiek sovietiniam aikštės gyvavimo etapams. Vis dėlto daugiausia kapstytasi smulkmenose, kartais nutylint net ir svarbius faktus. Pavyzdžiui, jog architekto Rimo Giedraičio dabar projektuojamoje aikštės rekonstrukcijoje pandusas tarp verslo centro BLC ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus – įvaža į požeminio parkingo aikštelę – smeigia tiesiai į Laisvės paminklą. Nutylėta ir tai, jog pastaraisiais dešimtmečiais aikštė buvo kuriama, pertvarkoma ir atkuriama išimtinai architektūrinių-urbanistinių konkursų keliu, o ne tenkinat privataus verslo interesus. Pastarojo fakto negalėjo nutylėti architektė Gražina Janulytė-Bernotienė, susirinkusiesiems priminusi, jog 2 architektūriniai konkursai čia įvyko jau atkūrus nepriklausomybę, o vieno kurių rezultatas – atstatyta tarpukarinė Knygnešių sienelė. Beje, 2008 metais surengtą šios aikštės rekonstrukcijos konkursą laimėjo tuomet jaunų architektų gana konceptualus projektas „Equilibrium“ (arch. „Priedanga“) , tačiau pastarasis sumanymas kažkodėl buvo nukištas į miesto planų paraštę.
PROJEKTĄ KRITIKAVO VISI, KAS GALĖJO
Atstatytosios Knygnešių sienelės projekto autorius architektas Liucijus Dringelis atkreipė susirinkusiųjų dėmesį rekonstrukcijos autorių nenorą suprasti vietos istoriją. Saldžiais būsimos aikštės vaizdeliais visus pamaitinęs architektas R.Giedraitis, minėjo aikštėje planuojamus sprendinius: sulyginti numatytus Vienybės aikštės, Studentų skvero ir K.Donelaičio gatvės lygius (gatvės danga būtų pakelta 15 cm), vien požeminio parkingo panduso atitvarą įsileidžiančią vientisą aikštės erdvę, žmones turėsiančią džiuginti iš grindinio trykštančio šviečiančio fontano atrakciją, siekį parodyti visus pagrindinius aikštės raidos etapus, pasvirusius šviestuvus ir kt. Vienus parodė, apie kitus tik užsiminė. Kaip kad apie į aikštės paviršių turėsiančias išlįsti parkingo laiptines, kurios turėtų gerokai pakoreguoti dabar itin „švarų“ rodomą architektūrinį vaizdą. Visgi atremti renginio dalyvių argumentus naujosios aikštės vizijos kūrėjui sekėsi sunkiai. Pateiktoji vizija neįtikino nė tik pagaliau pamatyti projektą gausiai susirinkusių architektūros specialistų, bet ir eilinių miestiečių, kurie sakė labiau norėtų prisėsti po tikrais medžiais, o ne po architektų siūloma aikštės augalija vazonuose. Ypač daug kritikos susilaukė parinkta įvažos į parkingą vieta. Pasak diskusijos dalyvių, ji menkina J.Zikaro skulptūros vertę. Pasak inžinieriaus Kęstučio Linkaus, projekto autoriai čia ją projektuodami nuėjo pačiu lengviausiu keliu (įvaža šioje vietoje numatyta 2003 metais patvirtintame detaliajame plane).
Bene labiausiai krito į akis, jog projektuotojai nesigaudo, kur yra jų perprojektuojamos erdvės esmė. Susidarė įspūdis, jog požeminio parkingo ir aikštės pastatų rekonstrukcijos projektus rengiantis architektas vieną svarbiausių Lietuvos aikščių traktuoja kaip eilinę miesto erdvę tarp rekonstruojamų pastatų, kurioje numato „pamėtyti“ želdinių, suoliukų, šviestuvų. Senojo Kauno draugijos pirmininkas Rimvydas Žiliukas tame net įžvelgė bandymą suniekinti visiems šventą vietą. Ną, o kai kurie autorių pristatyti užsienio šalių viešųjų erdvių sutvarkymo pavyzdžiai – Superkilen parkas (arch. „Superflex“, BIG, „Topotek1“) šiaurinėje Kopenhagoje, su Kauno atveju gal teturi tiek pat bendra, kiek, pavyzdžiui, erelis su gandru.
MIESTAS SAVO POZICIJOS NEATSKLEIDŽIA
„Žmonės balsuoja kojomis“, – rimtu veidu apie miesto centre esą buvusią baugią vietą, kurioje vieni baiminosi kitų, dėstė aikštės rekonstrukcijos projekto autorius. Be abejo, apdairiai pamiršęs paminėti, jog tamsia ir nejaukia vakare ši vieta pastaruoju metu ji tapo dėl planuotos renovacijos netvarkant aikštės grindinio bei apšvietimo, o galiausiai – uždarius tam pačiam SBA koncernui priklausančius dabar perstatomus namus. Architektas L.Dringelis R.Giedraičio siūlomą aikštę pavadino prasčiausia plyne. Viešųjų ryšių akcija, o ne pristatymu renginį pavadinęs garbusis architektūros ir urbanistikos specialistas, nurodė, jog pateiktame projekte aikštė traktuojama it būtų nuosava, o ne miesto.
Tačiau, ko gero, kalti ne vien aikštės rekonstrukcijos autoriai, dabar karštligiškai prašantys visuomenės „numesti“ aikštės sutvarkymo idėjų. Greičiausia, kad galėtų tiesiog nusimesti atsakomybę, mat pats miestas nė nėra suformulavęs savo pozicijos šiuo klausimu. O jei ir ją turi, tai jos taip ir nėra paviešinęs. Tarsi miestas šioje aikštėje neturėtų savo poreikių ir interesų. Bet, juk šioje aikštėje vyksta ne vien projekto autorių minėtas Kauno džiazo festivalis, bet ir svarbios valstybinės šventės – vasario 16-osios, kovo 11-osios minėjimai ir kt.
Beje, miesto pozicijos aikštės klausimu nepanoro išsakyti ir BLC renginyje apsilankęs dabartinės Kauno urbanistinės politikos „pilkasis kardinolas“ Jonas Audėjaitis. O gal to ir nereikėjo – juk miesto pozicija matosi iš SBA koncerną aptarnaujančių architektų kolektyvo viešai parodytų pasiūlymų. Sunku būtų patikėti, kad J.Audėjaičio ir R.Giedraičio pozicija aikštės klausimu skirtųsi, mat būtent pagal šių projektuotojų projektą prieš kelioliką metų ir buvo sudarkytas bene geriausias architekto Algimanto Sprindžio architektūrinis opusas – „Miestprojektas“.
DISKUSIJA KOL KAS TIK IMITUOJAMA
Susidaro įspūdis, kad dabartiniai Vienybės aikštės rekonstrukcijos užsakovai ir jų pasamdyti projektuotojai diskusijos iš tikrųjų nė nenori – ją nebent imituoja. Turint omenyje jau smarkiai įsibėgėjusius aikštės statybinius darbus, ko gero, realu būtų kalbėti ne apie esminių projektinių sprendinių pakeitimus, bet tik apie aikštės dangos ar gatvės elementų dizainą, mažosios architektūros elementus. Matyt, todėl projekto pristatymo renginyje tikra diskusija nė nekvepėjo. Geriausiu atveju, vyksmą būtų galima pavadinti projektuotojų ir visuomenės atstovų požiūrių pasikeitimu, kai visi „diskutuotojai“ lieka prie savo nuomonių. Juk tiek 1992-aiais ir 2008-aisiais rengtų Vienybės aikštės sutvarkymo konkursų metu, tiek ir dabar kone vieningai pabrėžiama, jog ši aikštė yra ypatingai svarbi Lietuvos istorijai ir jos valstybingumui. Akivaizdu, jog pastaroji nuostata turi būti pagrindu kuriant naują bei šiuolaikišką, tačiau senąsias jos vertybes bei dvasią respektuojančią erdvę. Diskutuojant tai išgirsti būtų buvę lengva, deja, ištisoms kartoms buvę šventi žodžiai verslo užsakymą įpratusiems architektūriškai apiforminti samdiniams, atrodo, tėra tuščias garsas į kuri nė neverta įsiklausyti. Slėptis už gliancinio šūkio „Kaunas tvarkosi“ ir patogiau, ir, ko gero, labiau apsimoka.
Vienybės aikštės verslininkų inicijuotas renginys aiškiai parodė, jog kauniečių akivaizdžiai netenkina nei dabartinio aikštės projekto esmė, nei paviešinta primityvi ir istorinei aikštei svetima jo architektūrinė vizija, nei pats metodas, kuriuo svarbios Kaunui ir net Lietuvai aikštės projektas yra kuriamas. Tačiau išryškėjo ir dialogo tarp statytojų bei visuomenės poreikis. Buvusio „Pramprojekto“ verslo projektą plėtojančios bendrovės „Urban Inventors“ vadovo Liongino Šepečio renginio metu išsakytą nuostatą tęsti diskusijas būtų galima laikyti gera pradžia. Tačiau norėtųsi, kad diskutavimas ateityje nebūtų vien „dėl varnelės“, o turėtų konstruktyvų grūdą. Kad nepatogios specialistų nuomonės ne būtų slepiamos nuo visuomenės, bet įgautų bent kokį praktinį tęsinį.
Vienybės aikštės rekonstrukcija (arch. R.Giedraitis). Nuotrauka: ©PILOTAS.LT

Diskutuoti dėl Vienybės aikštės vizijos verslininkai sukruto tik pradėję aikštės statybos darbus ©PILOTAS.LT

Diskutuoti dėl Kauno Vienybės aikštės vizijos investuotojai sukruto tik pradėję jos įrengimodarbus ©PILOTAS.LT

Simboliška, kad Vienybės aikštės rekonstrukcijos projektas aptarinėtas to paties architekto R.Giedraičio sudarkyto chrestomatinėje „Miestprojekto“ (arch. A. Sprindys) vestibiulio erdvės vietoje. ©PILOTAS.LT

Simboliška, kad Vienybės aikštės rekonstrukcijos projekto aptarimui verslininkai  pakvietė į buvusį „Miestprojektą“, kurio architektūra (arch. A. Sprindys) buvo sudarkyta to paties R.Giedraičio rankomis. ©PILOTAS.LT

Architektas R.Giedraitis reprezentacinei Vienybės aikštei paruošė periferinės aikštės scenarijų, kuris nesulaukė nei architektūros specialistų, nei visuomenės palaikymo. ©PILOTAS.LT

Architekto R.Giedraičio (pav.) pateiktas aikštės vizijos burbulas subliuško jau po pirmų istoriko Antano Kulakausko žodžių.  ©PILOTAS.LT

Gražių vaizdų piarinio saldainio publika šįkart neprarijo.

Architekto parengtų "piešinėlių" piarinio saldainio šįkart publika neprarijo. ©PILOTAS.LT

Ant architekto parengtų primityvių „piešinėlių“ piarinio jauko  šįkart publika neužkibo. ©PILOTAS.LT

Komentarai

  1. FARSAS KARALIAU GALVOJE- taip turetu vadintis straipsnis.

  2. Leisiu sau pastebėti, kad straipsnio autorius yra Almantas Bružas. Tie, kurie turi pamazgų Audriui Karaliui, turėtų jas nunešti prie kito straipsnio.
    Be to, man šiuo atveju keista, kad komentaruose tiek daug pykčio ir purvo. Kaip suprantu, Kaunas pradėjo vienos pagrindinių aikščių pertvarkymą. Tai man atrodo, kad aikštės miestiečiams reikalingos tam, kad susitarti, o ne tam kad išsiplūsti. Kažkaip keistai tas įniršis iš šono atrodo.

  3. Nusenęs koNjaunuolis aKaralius kaišioja pagalius visur, kur jo susmirdęs protelis nebesuvokia. Pats nieko nepasiekęs trukdo miestui žengti į ateitį. Šuo loja, karavanai eina.

    • Tamsta kaip tikras bailys pasislėpęs už kampo bandote išlieti įtūži, bet kai neturite argumentų, tai išeina tik nevertų dėmesio pamazgų plūpsnis…

  4. saunu -aikstes rekonstrukcijos projektas vyksta -kas ir labai dziugina…kad viskas bus saunu ,net neabejoju,,,,plevesos vel sauks ,trukdys ,drskysis -traukinys jau pajudejo ir ne jiems ji sustabdyt,,,,kuom pasibaige smetonos alejos triuksmas -projekta puikus ,gatve sunku beatpazint..toks pats sutves likimas laukia ir su aikste

  5. Gerai, kad šiandieninė Kauno valdžia pagaliau imasi tvarkyti Vienybės aikštę. Žinoma tai verslininkiškas, vakarietiškas, būdas, tačiau, kaip žinia, Kaunas turėjo >25metus susitvarkyti šią vietą ir nė vienas bandymas nepavyko. Nežinau kaip gerai atrodys aikštė po rekonstrukcijos (tikiuosi architektai nesupopsins šios vietos, kaip padarė jų kolegos su Basanavičiaus g. Palangoje), bet permainos Kaunui tikrai reikalingos.
    Užteks Kaunui vaidinti nekaltą kilmingą panelę.

    • Retas kvailys gali pavadinti tokį projektą vakarietišku. Kas vakaruose matėte miesto centro reprezentaciniu aikščių, paverstų garažais?

    • Gerbiamasai yncylygence, yra tokių vakaruose centrinių aikščių. Pvz. Zurich centrinė aikštė, kuri yra pagrindinė miesto didelių renginių vieta, kur Operos teatras stovi. Ten įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštė.
      Gerbiamasai yncylygence, jei daugiau domėtumėtės ne savo apdergto tvartelio reikaliukais, pamatytumėte kaip toli išsivystęs pasaulis pažengęs.

  6. O ko vis tik norima iš tos aikštės ? Žmonės ten nesirinks laiko leisti, nes ten nėra „zarų“, „mango“, „telios“ salonų. Žmonės Lietuvoje šiandien laiką leidžia prekybcentriuose. Tam jie ir sustatyti miestų centruose. Į aikštę, kokia ji bebūtu, žmonės neis. Pereis skersai ir viskas. Todėl, mano nuomone, daug triukšmo dėl nieko. Įvertinkime praktinę gyvenimo pusę: atomobilių skaičius išaugo, reikia kažkur juos dėti. Juk Lietuvoje viename automobilyje važiuoja vienas žmogus. Tam reikia kuo daugiau požeminių parkingų. Tas ir daroma Vienybės a. O viršus ? Norėtusi, kad danga būtu kiek įmanoma brangesnė. O visą kitą, manau, turi būti ir bus normalios architektūros rėmuose. Nereikia čia taip sureikšminti situacijos. Atrodo, kad čia laiptus į dangų statome.

    • atrodo, kad jus veikejas is esmes net nesuprantate, kas aplamai yra miesto aikste ir kam jinai reikalinga. asile, cia kazkada zmones trispalve iskele, laisves issireikalavo. sitoje aiksteje vel rinksis minios samoningu kaunieciu, kad nuverstu parsidavusia miesto valdzia ir jos pakalikus. stai kam kodel kaunui reikalinga sita aikste. patraukite savo gobsias rankas.

    • Kauniečiai aikštėje niekada nesirinks versti jokios valdžios kokia ji bebūtu. Ne tie laikai, ir ne tie kauniečiai. Ir kam ją verst ? Tam yra rinkimai kas 4 metai. Tada ir verskit į sveikatą. Tamsta turbut „pachmielo“ dar nepadarei, kad toks pyktas. Reikia ramiau į viską žiūrėti. Po dviejų metų Kaunas taps pavyzdiniu Lietuvos miestu, norite jūs to ar nenorite. Taps.

    • durnam nearchitektui, ne aikste garazu pavers, o po aikste stoves automobiliai. Tai yra vietoj to, kad sliekai po aikste sliauzios, ten bus automobiliai. Tai viena. O antra – po zemine aikstele tik sveikintina, nes kaip tik tada stovintys automobiliai nematomi ir „netersia“ vaizdo.

      Bet kad siuos du punktus suprasti matyt reikia proto tureti. Nors atrodo labai elementarus 🙂

    • Suklydau, atsakymas skirtas vienam pranesimui auksiau 🙂

  7. Sunku susidaryti nuomonę paprastiems miestiečiams, kai PR daro ir viena ir kita pusė. Šis straipsnis pasirodė niekinės vertės nes tik vienas požiūris pateiktas – net nepasakyta ką kita pusė mano. Ir tas rašinėlis į vienus vartus. Labai neprofesionalu – profesionalų nuomone neprofesionaliai pateikinėti 😉 Plius labai abstraksčiais ir lyriniais išsireiškimais. Gandras su Ereliu.. panašūs/nepanašus – kaip kam… 🙂

  8. Pirmiausia p. Karalius savo namą susitvarkyt. Nes apsilaupęs stovi, tuoj grius, gadina Perkūno g vaizdą. T. Y. nuo savęs pradėkim kiekvienas, nuo tomkad savo kieme šiukšles išsišluojam. O ne kaišom pagalius į ratus VISIEM, kas kažką daro.

  9. Šiandien Kaune ryškus susidūrimas tarp tų, kurie nori dirbti ir gyventi Kaune, ir tų, kurie nori „diskutuoti“ ir toliau bendrauti su savo anūkais gyvenančiais svetur per skaipą. Tie pastarieji niekur neskuba. Jie nori „kažkokios“ aikštės, bet kokia ji turėtu būti – jie neatsakys. „Reikia išdiskutuoti“ – jų atsakymas. „Dugnas“, „UABinis Kauno valdymas“, „verslas griauna miestą“ – štai tokie jų šūkiai. Jų niekas netenkina – nei esama padėtis, nei būsima. Jie niekur neskuba. Jie pasiruošę „diskutuoti“. Metus, du, dešimt. Jie niekur neskuba.

    • Matosi, kad jūs ne kaunietis p. Užpelki ir visiškai nesigaudote situacijoje. Buvo net du konkursai Vienybės aikštėje. Nugalėję projektai nerealizuoti ne todėl, kad jie blogi, o todėl, kad Kauno valdžia neparodė valios. Taigi, jeigu nauja valdžia tos valios turi, ji turėtų pirmiausiai pradėti nuo to, kad susitiktų su konkursą laimėjusia komanda ir pravestų derybas.
      Jeigu derybos nesibaigtų sutartimi, jos baigtųsi išvada, kas yra blogai tame projekte. Arba kas per brangu. Arba ko autoriai nesutinka keisti pagal savivaldybės pastabas. Tik tada būtų galima kreiptis į visokius giedraičius ir t.t.
      O tuo tarpu, p. Užpelki, jūsų rašinėlis be argumentacijos yra tik primityvi pataikūno duoklė valdantiesiems.

    • O kas įpareigoja SBA koncerną investuojantį pinigus į aikštės tvarkyma vesti derybas su net dviejų konkursų nugalėtojais ? Tai su kuriuo iš jų vesti derybas ? Vėl prasidėtu metų metus trunkantys ginčai. Tai nerimta. Ir kuo tie laimėję projektai geresni už dabartinį ? Kuo ? Tuščias diskusijas inspiruoja amžini intrigų meistrai, o viena politinė partija vadovaudamasi savo egoistiniais interesais juos palaiko ir dvasiškai, ir kas be ko – materialiai. Kaip kažkoks vos ne skandalas nurodomas sprendimas įrengti įvažą tiesiai priešais Laisvės paminklą. O kas čia tokio ? Tai kur jį rengti – gal po Miestprojekto pastatų ? Paminklas stovi ir dar šimtą metų stovės, jei tik lietuviai nepaliks Kauno ieškodami „kur daugiau moka“. Nematau aikštės tvarkyme jokių esminių trūkumų.

  10. Vienybės aikštė manau yra paskutinis egzaminas Kaunui ir kauniečiams. Ir dėl simbolinio viešosios erdvės pavadinimo, ir dėl svarbiausių istorinių įvykių, kurie toje aikštėje yra įvykę. Dabar vykstantį istorinį aikštės pertvarkymą UABiniu principu, nusipirkus mero leidimą ir pigų architektą, siūlau užfiksuoti kaip absoliutinį DUGNĄ.

  11. Kaune niekas kauniečių nuomonės neklausia. pastaraisiais metais- valdo verslas Net Kauno tautinės kultūros centrą užsimojo tyliai atimti- mat gera vieta, prie Pilies…

  12. Gal Matjošaitis su Ko atėjo ne tik pasitvarkyti savo turtinius reikalus, bet ir „deideologizuoti “ Kauną ?…
    Įdomu ar dar yra ribų už kurių kauniečiai pasakytų STOP…? Gal į tą aikštę sugrąžinsim turgų?…

  13. Nemąstančiam viskas visada gerai. Problemas mato MATANTIS… Intelektas “švyti” skurdžiuose žodžiuose.

  14. DVESK KARALIAU GREICIAU IR KAUNAS BE TAVES ZALIUOS

    • Vazoninėse palmėse

  15. Debilas Karalius vel kisa savo trigrasius kur nereikia. Debilu puslkapis.

    • Tai tiek ir tegalit atsakyti Karaliui 🙂
      Diagnozės nė nereikia nustatinėti.

  16. Nėra ką sakyt, taiklus straipsnio pavadinimas.

  17. jeigu miestas centrine savo aikste projektuojasi tokiu korporatyviniu budu, tai komentuoti kaip ir nebera ka. viska pasako visu galu profesionalas girzadas.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Projekto autorius auditorijai prisipažino, kad nelabai žino, ko iš aikštės nori miestiečiai. Vienybės aikštė (arch. R.Giedraitis)

FARSAS KAUNO ŠIRDYJE: Vienybės aikštės pertvarkymo režisieriai maitino piaru

Jau kelias savaites kauniečiai suglumę stebi grandiozinius Vienybės aikštės kasinėjimo darbus – burzgia technika, ardomi bei griaunami ir buvusio „Pramprojekto“ korpusai bei aikštės grindinys, išryškėjo

Vienybės aikštė

VIENINGOJE TYLOJE: Prasideda Vienybės aikštės pertvarkymo projektavimas

2017 liepos 52 KomentaraiAudrys Karalius

Vieną pagrindinių Kauno aikščių gaubia visiška nežinia. Matyt, kad ta nežinia būtų dar tirštesnė, Kauno valdžia nutarė išbandyti miestiečių budrumą: liepos 7-osios vakarą kauniečiai laukiami

tit_vienybes-a

VIENINGA DUOBĖ: Kaunas 25 metams išnuomavo centrinę miesto aikštę verslui

2017 kovo 316 KomentarųAudrys Karalius

Vienybės aikštė, beveik 100-metį tarnavusi kauniečiams viena svarbiausių viešųjų erdvių – traukiasi iš viešojo gyvenimo. Vasario 28-ąją Vienybės aikštė Kauno Tarybos vienbalsiai pažeminta iki „inžinerinio

images_phocagallery_3598_Pramprojektas_3598_Pramprojektas_tit

„PRAMPROJEKTO“ LIKIMAS: Kauno modernizmo grynuolis ant operacinio stalo

Centrinė Kauno viešoji erdvė, Vienybės aikštė, – staiga vėl atsidūrė skubių architektūrinių pertvarkų dienotvarkėje. Rytinę aikštės kraštinę formuojantį “Pramprojekto” biurų kompleksą įsigijus naujam savininkui imta

vienybes_a

VIENYBĖS AIKŠTĖ IEŠKO PUSIAUSVYROS: Kaunas ieško recepto centrinei aikštei

Matyti šiuolaikišką ir gyvą Vienybės aikštę kauniečiai svajoja jau senokai – tą patvirtina ir prieš 16 metų surengtas jos rekonstrukcijos konkursas, ir dažnos diskusijos. Proga