Matyti šiuolaikišką ir gyvą Vienybės aikštę kauniečiai svajoja jau senokai – tą patvirtina ir prieš 16 metų surengtas jos rekonstrukcijos konkursas, ir dažnos diskusijos. Proga iš pagrindų atnaujinti sovietmečiu Leninui „primatuotą“ reprezentacinę miesto aikšte atsirado tik prieš kelerius metus, kai buvo nuspręsta po ja įrengti požeminį parkingą. Neseniai pasibaigęs Vienybės aikštės sutvarkymo konkursas susilaukė neeilinio dėmesio – savo sumanymus jam pateikė 20 autorių kolektyvų, o konkursinių darbų ekspozicija buvo gausiai lankoma ne tik architektų, bet ir studentų, miesto ateičiai neabejingų piliečių. Konkurso vertinimo komisija, sudaryta iš architektūros specialistų ir Kauno savivaldybės atstovų, gana netikėtai pirmąją vietą paskyrė jaunų vilniečių projektui „Equilibrium“.
NEPRIKLAUSOMYBĖS ŽIDINYS
Kauno savivaldybės ir Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos surengto Vienybės aikštės sutvarkymo idėjų konkurso sąlygose teigiama, kad aikštė – ypatingai svarbi Lietuvos istorijai ir jos valstybingumui. Ją sudaro žymūs Kauno pastatai – Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir M.K.Čiurlionio muziejaus kompleksas, Kauno technologijos bei Vytauto Didžiojo universitetų rūmai ir verslo centrai. Savo ruožtu Karo muziejaus sodelis – tikra šalies nepriklausomybės šventovė su Laisvės paminklu, Nežinomojo kareivio kapu ir valstybės vyrų paminklais. Kadangi Vienybės aikštės svarba miestui kauniečiai tikrai neabejoja, jos sutvarkymo idėjų konkursas kaitino daugeliui kraują.
Nors Vienybės aikštė svarbi ir reprezentacijai, ir piliečių patriotizmui ugdyti, šioje Kauno naujamiesčio vietoje yra išlikę nemažai sovietmečio žymių. Išliko ir jos erdvės struktūra, kadaise suformuota specialiai pabrėžti centre stovėjusiam Lenino paminklui. Atkūrus nepriklausomybę, rimtesnių pertvarkymų gerąja linkme, deja, beveik neįvyko. Greičiau atvirkščiai – vienas svarbiausių aikštės pastatų – architekto A.Sprindžio „Miestprojektas“ – prieš kelerius metus buvo paverstas nuobodžia „stikline dėže“ BLC, o priešais žaliavęs jaukus skverelis – paaukotas pastarojo parkingui.
Konkursinius darbus recenzavo 3 architektūros mokslininkai – kaunietis prof. hab. dr. Vladas Stauskas bei vilniečiai dr. Tomas Grunskis ir dr. Audrius Novickas. Konkursinius projektus vertino Kauno savivaldybės valdininkų bei architektų vertinimo komisija: architektai Jūratė Merkevičienė (pirmininkė), Audrius Ambrasas, Eugenijus Miliūnas, Gintautas Natkevičius, Boleslovas Zabulionis, Kauno vyriausiasis architektas Nerijus Valatkevičius ir savivaldybės viešųjų pirkimų specialistė Daiva Čeponienė.
VERTINTOJAI IR RECENZENTAI – RANKA RANKON
Nagrinėdama darbus, vertinimo komisija su recenzentais dirbo ypač darniai. Vertinimo komisijos nariai recenzentams negailėjo komplimentų. Bene pirmą kartą Kauno architektūrinių konkursų praktikoje visuomenė dar prieš išrenkant laureatus galėjo ramiai susipažinti su konkursiniais darbais. Kaip „Statybų pilotui“ vėliau teigė T.Grunskis, Vienybės aikštės architektūrinių idėjų konkursas – vienas geriausių pastarųjų metų tokio tipo renginių Lietuvoje tiek organizacine, tiek konkursinių darbų lygio prasmėmis.
Tačiau, žvelgiant iš šalies, ne viskas buvo taip sklandu. Visiškai nepavyko projektų viešas aptarimas. Nors Kauno architektų namai lūžo nuo lankytojų, konkurso organizatoriai jiems pateikė tik bendrą informaciją, net neaptardami konkursinių projektų. „Detalus darbų aptarimas su visuomene nepasiteisina“, – „Statybų pilotui“ sakė T.Grunskis. Jo žodžius iš dalies patvirtino ir diskusijos metu skambėję kai kurių visuomeninių organizacijų pasisakymai. Dauguma pastarųjų su konkursiniais darbais ne daug ką turėjo bendro – buvo panašūs į deklaracijas ar net skambėjo destruktyviai.
Prie tokių, deja, galima priskirti ir Kultūros vertybių departamento Kauno skyriaus vadovės Irenos Vaškelienės teiginį, jog visi konkursui pateikti darbai esantys niekiniai vien todėl, kad konkurso organizatoriai sąlygų nesusiprotėjo suderinti su Kultūros vertybių departamentu.
Taigi išsamią ir kvalifikuotą konkursinių projektų analizę tikėjęsi išgirsti architektūros specialistai, konkurso dalyviai ar eiliniai piliečiai pasijuto patekę greičiau į „megztųjų berečių“ mitingą, nei į svarbiausios miesto aikštės projektinių idėjų aptarimą.
„EQUILIBRIUM’AS“ LAIMĖJO RAMUMU
Pasak architekto G.Natkevičiaus, įdomių architektūrinių idėjų buvo kone visuose konkursiniuose projektuose, deja, ne visų darbų autoriai jas deramai atskleidė ir išvystė. Į finalinį etapą, G.Natkevičiaus teigimu, pateko 3 ryškios idėjos, vienas itin neutralus darbas ir 2 projektai, su aplinka kuriantys subtilų dialogą. Kaip vėliau paaiškėjo, būtent pastarąjį aikštės sutvarkymo kelią vertinimo komisija ir įvertino palankiausiai. Beje, viešųjų erdvių specialisto dr. A.Novicko teigimu, būtent toks heterogeniškas aikščių tvarkymo būdas Vakaruose dabar ir laikomas pažangiausiu.
„Statybų piloto“ duomenimis, beveik vienbalsiai nugalėtoju pripažintas jaunų Vilniaus architektų Manto Olšausko, Mindaugo Reklaičio, Julijos Kšivickaitės ir Irenos Olšauskienės (UAB „Priedanga“) projektas „Equilibrium“. Vertinimo komisijos teigimu, konkurso nugalėtojų projektiniai sprendiniai sėkmingai pratęsia ankstesnę aikštės evoliuciją. Jau darbo pavadinime (liet. „Pusiausvyra“) užkoduota pagrindinė nugalėtojų estetinė nuostata, kuri konkursiniame projekte pasireiškia nuosaikiu bei kontekstualiu požiūriu į aplinką – nesiūloma keisti nei aikštės vizualinių ryšių, nei ribų, nei formos.
Kaip „Statybų pilotui“ pažymėjo viena projekto autorių J.Kšivickaitė, vienybės pojūtį simbolizuoja tvermės dėsnį iliustruojanti aikštės plokštuma, „įrėminta“ dviem pjūviais – vieną aikštės kampą „paspaudus“ žemyn, tarsi pakyla priešingas. Šiuos aikštės lygio peraukštėjimus architektai išnaudojo papildomoms funkcijoms – reljefiška apželdinta kalva (ji tarsi sugrąžina prarastąjį skverą) priešais verslo centrą BLC jie pasiūlė požeminį 1.000 m² ploto polifunkcinį kultūrinį centrą, o priešingoje pusėje – įgilintą atvirą amfiteatrą su požeminiu praėjimu (mūsų klimate visgi retai pasiteisinantis sprendimas) po K.Donelaičio gatve ir pastarajame įrengtu informacijos centru.
6 ERDVĖS IR 6 GYVENIMAI
Projekto „Equilibrium“ autoriai Vienybės aikštę numatė iškloti grubių stambių plokščių danga, kurią suraižė „V“ formos properšomis su vandeniu ir integruotu pašvietimu. Pagal sumanymą, aikštėje taip pat būtų įkomponuotos plastiškos mažosios architektūros formos, o prie skverelio – monumentalių šviestuvų „giraitė“. Požeminiame parkinge po Vienybės aikšte sutilptų 690 automobilių. Nugalėtojams paskirta 67.000 litų premija.
Vertinimo komisijos sprendimu, antroji vieta ir 47.000 litų premija atiteko projektui „Erdvės archeologija“ (architektai: Audrys Karalius, Petras Išora, Guoda Bardauskaitė ir Justė Padvarskaitė; bendradarbiai: Povilas Konkulevičius, Linas Lapinskas, Juozas Mačiulis, Vytis Uža, Kęstutis Lanauskas, Simas Šidlauskas). Vertinimo komisijos narių teigimu, „Erdvės archeologija“ – profesionaliausias ir geriausiai išvystytas konkurso projektas su kruopščiai apgalvotu scenarijumi. „Statybų piloto“ žiniomis, konkurse jis buvo savotišku tramplynu nugalėtojų darbui, mat padėjo atskleisti pastarojo potencialą. Architekto A.Karaliaus kolektyvas projekte „Erdvės archeologija“ pasiūlė aikštės erdvę prisodrinti traukos taškų ir, suskaidžius į 6 funkcines skirtingų nuotaikų zonas, ją struktūrizuoti. Verslo centrą BLC jie sumanė architektūriškai „neutralizuoti“ modernaus meno centu. Pasak architektų, S.Daukanto gatvės ašyje numatytas traukos objektas sustiprintų aikštės tūrinę-erdvinę kompoziciją ir sukurtų visuomeninę-kultūrinę trauką. Autorių pasiūlytos ekspozicinių salių jungtys su požeminiu parkingu turėtų padėti išvengti klaustrofobijos, gerokai išplėsti kūrinių eksponavimo galimybes. Pagal sumanymą laiptuotas meno centro stogas būtų išnaudotas amfiteatrui, nuo kurio atsivertų aikštės erdvė. Įvažiavimą į požeminį parkingą atkėlę į K.Donelaičio gatvę, projekto autoriai aikštės dalį ties universitetais pasiūlė išnaudoti dengtam amfiteatriškam „Studentų kiemui“. Vertinimo komisija šį darbą gyrė už kontekstualumą ir gerai apgalvotus aikštės scenarijus. Vis dėlto, komisijos nuomone, tokia aikštė labiau tiktų būti ne pagrindine, o lokalia, mat kaip reprezentacinė ji būtų per daug suskaidyta, turinti per daug funkcijų. Beje, architektas A.Karalius antrąją vietą užėmė ir 1992 metais įvykusiame Vienybės aikštės rekonstrukcijos konkurse.
MARGAS IR BANGUOJANTIS
Trečiąją vietą (37.000 Lt) laimėjo konceptualus „Pakilimas“, atliktas pagal vieno žymiausių lietuvių dailininkų K.Varnelio abstrakciją. Architektai Gintaras Balčytis, Linas Tuleikis, Kęstas Vaikšnoras, Jurgita Mackevičiūtė ir Paulius Vaitiekūnas pagrindiniu akcentu pasirinko juodai baltą aikštės dangą – tarsi milžinišką dekoratyvų kilimą. Po šio net K.Donelaičio gatvę „užklojančio“ kilimo kloste prie esamų muziejų architektai „pakišo“ Vieno paveikslo galeriją, kurioje būtų eksponuojami išskirtiniai meno darbai. Konkurso vertinimo komisija pripažino, kad projektas „Pakilimas“ yra žaismingas, efektingas ir elegantiškas, tik esą mažoka kontekstualumo, ryšio su Nepriklausomybės sodeliu bei Karo muziejumi ir detalumo. Kėlė abejonių ir kai kurių šio konkursinio projekto sprendinių realumas, pavyzdžiui, galimybė išsaugoti medžius.
Architekto Rimo Adomaičio projektas „Bendraujanti erdvė“ (paskatinamoji premija, 10.000 Lt) išsiskyrė aukšta pateikimo kultūra bei efektingu estetiniu vaizdiniu, todėl ypač patiko Kauno visuomenei. Požeminiam parkingui R.Adomaitis pasiūlė panaudoti savotišką automobilių sandėliavimo sistemą, virš kurios būtų aikštės stilobatas su vienu papildomu komerciniu aukštu. Visą aikštės erdvę (K.Donelaičio gatvė eitų tuneliu) užimančios stilobato plokštumos dangoje pagal sumanymą stiklo raidėmis būtų išrašyti svarbiausi miesto įvykiai. Ši aikštė efektingiausiai, ko gero, atrodytų vakare, kai raidės šviestų. Tačiau šis vizualiai efektingas sprendimas, pasak komisijos nario G.Natkevičiaus, turi ir neabejotinų trūkumų – per didelį mastelį, perimetru nukreipiančius srautus, brutaloką santykį su Nepriklausomybės sodeliu.
PRITRŪKO PARAKO
Konceptualiam konkursiniam darbui „A aikštė“ pakilti iki bent paskatinamosios premijos pritrūko kokybiško konkursinės medžiagos pateikimo bei vizualinio įtaigumo. Jo autoriai Darius Čiuta ir Gintaras AuželisVienybės aikštę suvokia kaip plačią peraukštėjančią plokštumą, kuri žalsva danga sukurtų žolės įvaizdį. Pagal sumanymą aikštė it savotiška taki masė „sukibtų“ su miestu – išsiliedama į jį ar net į save įtraukdama jo objektus. Šio originalaus požiūrio į aikštę autorių manymu, tokioje viešojoje erdvėje buvimo kartu jausmą sustiprintų akcentuotos aikštės ribos.
Pasak G.Natkevičiaus, šeštąją vietą užėmęs projektas kodu 451311 vertinant buvo savotiškas atskaitos taškas. Šio projekto architektai Sigitas Sparnaitis ir Vytenis Gerliakas(UAB „Eventus“) pasitelkė panašias mažosios architektūros priemones, kaip ir Kauno Laisvės alėjoje – betono kubus su augalais. Deja, šiame „ekonomiškame“ projekte su sutankėjančiomis bei išretėjančiomis poilsio oazėmis pritrūko minties šviežumo bei ryškesnio kompozicinio akcento.
Iki finalininkų šešetuko nedaug pritrūko ir architektui Viliui Adomavičiui (su V.Vyšniauskiene bei V.Baltumi, A.Daujotaite, D.Ručinskaite, N.Sadausku). Savo darbe „Bauhaus“ jie siūlė pasitelkti XX amžiaus pradžios architektūrinės mokyklos patirtį. Kompoziciškai sustyguotas ir aiškią poziciją turintis darbas vis dėlto atrodė labiau geometriškas, nei architektūriškas.
Kitų konkursinių darbų autoriai, pasak G.Natkevičiaus, nesusitvarkė su užduotimi ar nesugebėjo tinkamai pateikti idėjų.
DAR LAUKIA DIDELIS DARBAS
Vertinimo komisijos sprendimu, 8-ąją vietą užėmė projektas devizu „Vienybė – ne tik idėja“ (arch. G.Šinkūnas, A.P.Steponavičius, I.Tikuišytė; „Kauno planas“), 9-ąją vietą – projektas devizu „Jazz-3000“ (arch. V.Mikėnienė; UAB „Miestprojektas“), 10-ąją vietą – projektas „Baltoji Vienybės aikštė“ (arch. D.Dainys, K.Mikšys, M.Maziliauskas; „P.A.R.Y.Ž.I.U.S.“), 11-ąją vietą – projektas devizu 262625 (arch. S.M.Štaudė, H.Štaudė; „Archartelė“), 12-ąją vietą – projektas devizu 000333 (arch. D.Kudin, D.Martinaitytė); 13-ąją vietą – projektas „Maui“ (arch. R.Chmieliauskaitė, M.Ščerbinskas, A.Zaniauskas), 14-ąją vietą – projektas „Vienybės juosta“ (arch. J.Anuškevičius, V.Izokaitis, R.Gritėnas, R.Puzinas, U.Krušinskienė), 15-ąją vietą – projektas „Aktyvi erdvė“ (arch. G.Janulytė-Bernotienė, G.Zykuvienė, R.Lydytė, A.Dlugoborskytė, E.Klinavičius, M.Jankauskas, A.Mikėnaitė), 16-ąją vietą – projektas devizu 170575 (arch. K.Bakanauskas), 17-ąją vietą – projektas „Bendravimo erdvė“ (arch. S.Šlamas bei M.Radzevičius, A.Mačytė, B.Dyrienė (PV); „Kauno komprojektas“), o 18-ąją – projektas „Su pagarba“ (arch. T.Furmanovičius, D.Panuškytė; „Architektūros vystymo grupė“). Du projektai pavėlavo ir vertinimo komisijos nebuvo vertinti.
Kai kurie architektūros specialistai nusivylė tarp Vienybės aikštės projektų neradę to vieno vienintelio. Tačiau reikia pripažinti, kad toks pasiūlymas konkursuose pasitaiko labai retai – dažniausiai pasirinkimas vyksta iš kelių ryškesnių projektų ar skirtingų architektūrinių metodų lyderių. Šįkart taip pat aiškiai laimėjo kontekstualus požiūris, o sėkmė nusišypsojo savotiškam „tamsiajam arkliukui“, kuris gal nebuvo labai architektūriškai ryškus ar įspūdingas, tačiau aiškus, paprastas ir be didelių urbanistinių paklydimų. Laureatamsnuoširdžiai padirbėjus, gali pasisekti sukurti svarbiausios Kauno viešosios erdvės vertą projektą.
ĮTRAUKS Į KONCESIJOS KONKURSO UŽDUOTĮ
Nors būta organizacinių nesklandumų, Vienybės aikštės sutvarkymo konkursas – ko gero, pirmas Kaune gana aukšto lygio architektūrinis renginys, surengtas miestui užsakius. Tačiau konkurso sėkmė dažniausiai priklauso ne vien nuo sąlygų, sklandaus organizavimo, pateiktų projektų lygio ir galiausiai vertinimo komisijos, kuri privalo būti nešališka ir profesionali. Ne mažiau svarbu, kad konkursas turėtų tęsinį, o pergalę nulėmusios progresyvios idėjos būtų įgyvendintos. Kauno vyriausiasis architektas N.Valatkevičius „Statybų pilotą“ užtikrino, kad šįkart galimybė realizuoti projektą reali kaip niekad. Pasak pareigūno, nugalėtojų projektas bus įtrauktas į rengiamo Vienybės aikštės požeminio parkingo koncesijos konkurso užduotį.
2002 metais režisieriaus Kurto Wimmerio sukurtame mokslinės fantastikos filme „Equilibrium“ vaizduojama atbukinta bejausmė visuomenė. Norisi tikėti, kad Kaune įvyks priešingai – dabar gana šaltą viešąją erdvę to paties pavadinimo projektas padės užpildyti gyvybe bei pozityviomis emocijomis.