vienybes_a

VIENYBĖS AIKŠTĖ IEŠKO PUSIAUSVYROS: Kaunas ieško recepto centrinei aikštei

Matyti šiuolaikišką ir gyvą Vienybės aikštę kauniečiai svajoja jau senokai – tą patvirtina ir prieš 16 metų surengtas jos rekonstrukcijos konkursas, ir dažnos diskusijos. Proga iš pagrindų atnaujinti sovietmečiu Leninui „primatuotą“ reprezentacinę miesto aikšte atsirado tik prieš kelerius metus, kai buvo nuspręsta po ja įrengti požeminį parkingą. Neseniai pasibaigęs Vienybės aikštės sutvarkymo konkursas susilaukė neeilinio dėmesio – savo sumanymus jam pateikė 20 autorių kolektyvų, o konkursinių darbų ekspozicija buvo gausiai lankoma ne tik architektų, bet ir studentų, miesto ateičiai neabejingų piliečių. Konkurso vertinimo komisija, sudaryta iš architektūros specialistų ir Kauno savivaldybės atstovų, gana netikėtai pirmąją vietą paskyrė jaunų vilniečių projektui „Equilibrium“.

NEPRIKLAUSOMYBĖS ŽIDINYS

Kauno savivaldybės ir Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos surengto Vienybės aikštės sutvarkymo idėjų konkurso sąlygose teigiama, kad aikštė – ypatingai svarbi Lietuvos istorijai ir jos valstybingumui. Ją sudaro žymūs Kauno pastatai – Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir M.K.Čiurlionio muziejaus kompleksas, Kauno technologijos bei Vytauto Didžiojo universitetų rūmai ir verslo centrai. Savo ruožtu Karo muziejaus sodelis – tikra šalies nepriklausomybės šventovė su Laisvės paminklu, Nežinomojo kareivio kapu ir valstybės vyrų paminklais. Kadangi Vienybės aikštės svarba miestui kauniečiai tikrai neabejoja, jos sutvarkymo idėjų konkursas kaitino daugeliui kraują.

Nors Vienybės aikštė svarbi ir reprezentacijai, ir piliečių patriotizmui ugdyti, šioje Kauno naujamiesčio vietoje yra išlikę nemažai sovietmečio žymių. Išliko ir jos erdvės struktūra, kadaise suformuota specialiai pabrėžti centre stovėjusiam Lenino paminklui. Atkūrus nepriklausomybę, rimtesnių pertvarkymų gerąja linkme, deja, beveik neįvyko. Greičiau atvirkščiai – vienas svarbiausių aikštės pastatų – architekto A.Sprindžio „Miestprojektas“ – prieš kelerius metus buvo paverstas nuobodžia „stikline dėže“ BLC, o priešais žaliavęs jaukus skverelis – paaukotas pastarojo parkingui.

Konkursinius darbus recenzavo 3 architektūros mokslininkai – kaunietis prof. hab. dr. Vladas Stauskas bei vilniečiai dr. Tomas Grunskis ir dr. Audrius Novickas. Konkursinius projektus vertino Kauno savivaldybės valdininkų bei architektų vertinimo komisija: architektai Jūratė Merkevičienė (pirmininkė), Audrius Ambrasas, Eugenijus Miliūnas, Gintautas Natkevičius, Boleslovas Zabulionis, Kauno vyriausiasis architektas Nerijus Valatkevičius ir savivaldybės viešųjų pirkimų specialistė Daiva Čeponienė.

VERTINTOJAI IR RECENZENTAI – RANKA RANKON

Nagrinėdama darbus, vertinimo komisija su recenzentais dirbo ypač darniai. Vertinimo komisijos nariai recenzentams negailėjo komplimentų. Bene pirmą kartą Kauno architektūrinių konkursų praktikoje visuomenė dar prieš išrenkant laureatus galėjo ramiai susipažinti su konkursiniais darbais. Kaip „Statybų pilotui“ vėliau teigė T.Grunskis, Vienybės aikštės architektūrinių idėjų konkursas – vienas geriausių pastarųjų metų tokio tipo renginių Lietuvoje tiek organizacine, tiek konkursinių darbų lygio prasmėmis.

Tačiau, žvelgiant iš šalies, ne viskas buvo taip sklandu. Visiškai nepavyko projektų viešas aptarimas. Nors Kauno architektų namai lūžo nuo lankytojų, konkurso organizatoriai jiems pateikė tik bendrą informaciją, net neaptardami konkursinių projektų. „Detalus darbų aptarimas su visuomene nepasiteisina“, – „Statybų pilotui“ sakė T.Grunskis. Jo žodžius iš dalies patvirtino ir diskusijos metu skambėję kai kurių visuomeninių organizacijų pasisakymai. Dauguma pastarųjų su konkursiniais darbais ne daug ką turėjo bendro – buvo panašūs į deklaracijas ar net skambėjo destruktyviai.

Prie tokių, deja, galima priskirti ir Kultūros vertybių departamento Kauno skyriaus vadovės Irenos Vaškelienės teiginį, jog visi konkursui pateikti darbai esantys niekiniai vien todėl, kad konkurso organizatoriai sąlygų nesusiprotėjo suderinti su Kultūros vertybių departamentu.

Taigi išsamią ir kvalifikuotą konkursinių projektų analizę tikėjęsi išgirsti architektūros specialistai, konkurso dalyviai ar eiliniai piliečiai pasijuto patekę greičiau į „megztųjų berečių“ mitingą, nei į svarbiausios miesto aikštės projektinių idėjų aptarimą.

„EQUILIBRIUM’AS“ LAIMĖJO RAMUMU

Pasak architekto G.Natkevičiaus, įdomių architektūrinių idėjų buvo kone visuose konkursiniuose projektuose, deja, ne visų darbų autoriai jas deramai atskleidė ir išvystė. Į finalinį etapą, G.Natkevičiaus teigimu, pateko 3 ryškios idėjos, vienas itin neutralus darbas ir 2 projektai, su aplinka kuriantys subtilų dialogą. Kaip vėliau paaiškėjo, būtent pastarąjį aikštės sutvarkymo kelią vertinimo komisija ir įvertino palankiausiai. Beje, viešųjų erdvių specialisto dr. A.Novicko teigimu, būtent toks heterogeniškas aikščių tvarkymo būdas Vakaruose dabar ir laikomas pažangiausiu.

„Statybų piloto“ duomenimis, beveik vienbalsiai nugalėtoju pripažintas jaunų Vilniaus architektų Manto Olšausko, Mindaugo Reklaičio, Julijos Kšivickaitės ir Irenos Olšauskienės (UAB „Priedanga“) projektas „Equilibrium“. Vertinimo komisijos teigimu, konkurso nugalėtojų projektiniai sprendiniai sėkmingai pratęsia ankstesnę aikštės evoliuciją. Jau darbo pavadinime (liet. „Pusiausvyra“) užkoduota pagrindinė nugalėtojų estetinė nuostata, kuri konkursiniame projekte pasireiškia nuosaikiu bei kontekstualiu požiūriu į aplinką – nesiūloma keisti nei aikštės vizualinių ryšių, nei ribų, nei formos.

Kaip „Statybų pilotui“ pažymėjo viena projekto autorių J.Kšivickaitė, vienybės pojūtį simbolizuoja tvermės dėsnį iliustruojanti aikštės plokštuma, „įrėminta“ dviem pjūviais – vieną aikštės kampą „paspaudus“ žemyn, tarsi pakyla priešingas. Šiuos aikštės lygio peraukštėjimus architektai išnaudojo papildomoms funkcijoms – reljefiška apželdinta kalva (ji tarsi sugrąžina prarastąjį skverą) priešais verslo centrą BLC jie pasiūlė požeminį 1.000 m² ploto polifunkcinį kultūrinį centrą, o priešingoje pusėje – įgilintą atvirą amfiteatrą su požeminiu praėjimu (mūsų klimate visgi retai pasiteisinantis sprendimas) po K.Donelaičio gatve ir pastarajame įrengtu informacijos centru.

6 ERDVĖS IR 6 GYVENIMAI

Projekto „Equilibrium“ autoriai Vienybės aikštę numatė iškloti grubių stambių plokščių danga, kurią suraižė „V“ formos properšomis su vandeniu ir integruotu pašvietimu. Pagal sumanymą, aikštėje taip pat būtų įkomponuotos plastiškos mažosios architektūros formos, o prie skverelio – monumentalių šviestuvų „giraitė“. Požeminiame parkinge po Vienybės aikšte sutilptų 690 automobilių. Nugalėtojams paskirta 67.000 litų premija.

Vertinimo komisijos sprendimu, antroji vieta ir 47.000 litų premija atiteko projektui „Erdvės archeologija“ (architektai: Audrys Karalius, Petras Išora, Guoda Bardauskaitė ir Justė Padvarskaitė; bendradarbiai: Povilas Konkulevičius, Linas Lapinskas, Juozas Mačiulis, Vytis Uža, Kęstutis Lanauskas, Simas Šidlauskas). Vertinimo komisijos narių teigimu, „Erdvės archeologija“ – profesionaliausias ir geriausiai išvystytas konkurso projektas su kruopščiai apgalvotu scenarijumi. „Statybų piloto“ žiniomis, konkurse jis buvo savotišku tramplynu nugalėtojų darbui, mat padėjo atskleisti pastarojo potencialą. Architekto A.Karaliaus kolektyvas projekte „Erdvės archeologija“ pasiūlė aikštės erdvę prisodrinti traukos taškų ir, suskaidžius į 6 funkcines skirtingų nuotaikų zonas, ją struktūrizuoti. Verslo centrą BLC jie sumanė architektūriškai „neutralizuoti“ modernaus meno centu. Pasak architektų, S.Daukanto gatvės ašyje numatytas traukos objektas sustiprintų aikštės tūrinę-erdvinę kompoziciją ir sukurtų visuomeninę-kultūrinę trauką. Autorių pasiūlytos ekspozicinių salių jungtys su požeminiu parkingu turėtų padėti išvengti klaustrofobijos, gerokai išplėsti kūrinių eksponavimo galimybes. Pagal sumanymą laiptuotas meno centro stogas būtų išnaudotas amfiteatrui, nuo kurio atsivertų aikštės erdvė. Įvažiavimą į požeminį parkingą atkėlę į K.Donelaičio gatvę, projekto autoriai aikštės dalį ties universitetais pasiūlė išnaudoti dengtam amfiteatriškam  „Studentų kiemui“. Vertinimo komisija šį darbą gyrė už kontekstualumą ir gerai apgalvotus aikštės scenarijus. Vis dėlto, komisijos nuomone, tokia aikštė labiau tiktų būti ne pagrindine, o lokalia, mat kaip reprezentacinė ji būtų per daug suskaidyta, turinti per daug funkcijų. Beje, architektas A.Karalius antrąją vietą užėmė ir 1992 metais įvykusiame Vienybės aikštės rekonstrukcijos konkurse.

MARGAS IR BANGUOJANTIS

Trečiąją vietą (37.000 Lt) laimėjo konceptualus „Pakilimas“, atliktas pagal vieno žymiausių lietuvių dailininkų K.Varnelio abstrakciją. Architektai Gintaras Balčytis, Linas Tuleikis, Kęstas Vaikšnoras, Jurgita Mackevičiūtė ir Paulius Vaitiekūnas pagrindiniu akcentu pasirinko juodai baltą aikštės dangą – tarsi milžinišką dekoratyvų kilimą. Po šio net K.Donelaičio gatvę „užklojančio“ kilimo kloste prie esamų muziejų architektai „pakišo“ Vieno paveikslo galeriją, kurioje būtų eksponuojami išskirtiniai meno darbai. Konkurso vertinimo komisija pripažino, kad projektas „Pakilimas“ yra žaismingas, efektingas ir elegantiškas, tik esą mažoka kontekstualumo, ryšio su Nepriklausomybės sodeliu bei Karo muziejumi ir detalumo. Kėlė abejonių ir kai kurių šio konkursinio projekto sprendinių realumas, pavyzdžiui, galimybė išsaugoti medžius.

Architekto Rimo Adomaičio projektas „Bendraujanti erdvė“ (paskatinamoji premija, 10.000 Lt) išsiskyrė aukšta pateikimo kultūra bei efektingu estetiniu vaizdiniu, todėl ypač patiko Kauno visuomenei. Požeminiam parkingui R.Adomaitis pasiūlė panaudoti savotišką automobilių sandėliavimo sistemą, virš kurios būtų aikštės stilobatas su vienu papildomu komerciniu aukštu. Visą aikštės erdvę (K.Donelaičio gatvė eitų tuneliu) užimančios stilobato plokštumos dangoje pagal sumanymą stiklo raidėmis būtų išrašyti svarbiausi miesto įvykiai. Ši aikštė efektingiausiai, ko gero, atrodytų vakare, kai raidės šviestų. Tačiau šis vizualiai efektingas sprendimas, pasak komisijos nario G.Natkevičiaus, turi ir neabejotinų trūkumų – per didelį mastelį, perimetru nukreipiančius srautus, brutaloką santykį su Nepriklausomybės sodeliu.

PRITRŪKO PARAKO

Konceptualiam konkursiniam darbui „A aikštė“ pakilti iki bent paskatinamosios premijos pritrūko kokybiško konkursinės medžiagos pateikimo bei vizualinio įtaigumo. Jo autoriai Darius Čiuta ir Gintaras AuželisVienybės aikštę suvokia kaip plačią peraukštėjančią plokštumą, kuri žalsva danga sukurtų žolės įvaizdį. Pagal sumanymą aikštė it savotiška taki masė „sukibtų“ su miestu – išsiliedama į jį ar net į save įtraukdama jo objektus. Šio originalaus požiūrio į aikštę autorių manymu, tokioje viešojoje erdvėje buvimo kartu jausmą sustiprintų akcentuotos aikštės ribos.

Pasak G.Natkevičiaus, šeštąją vietą užėmęs projektas kodu 451311 vertinant buvo savotiškas atskaitos taškas. Šio projekto architektai Sigitas Sparnaitis ir Vytenis Gerliakas(UAB „Eventus“) pasitelkė panašias mažosios architektūros priemones, kaip ir Kauno Laisvės alėjoje – betono kubus su augalais. Deja, šiame „ekonomiškame“ projekte su sutankėjančiomis bei išretėjančiomis poilsio oazėmis pritrūko minties šviežumo bei ryškesnio kompozicinio akcento.

Iki finalininkų šešetuko nedaug pritrūko ir architektui Viliui Adomavičiui (su V.Vyšniauskiene bei V.Baltumi, A.Daujotaite, D.Ručinskaite, N.Sadausku). Savo darbe „Bauhaus“ jie siūlė pasitelkti XX amžiaus pradžios architektūrinės mokyklos patirtį. Kompoziciškai sustyguotas ir aiškią poziciją turintis darbas vis dėlto atrodė labiau geometriškas, nei architektūriškas.

Kitų konkursinių darbų autoriai, pasak G.Natkevičiaus, nesusitvarkė su užduotimi ar nesugebėjo tinkamai pateikti idėjų.

DAR LAUKIA DIDELIS DARBAS

Vertinimo komisijos sprendimu, 8-ąją vietą užėmė projektas devizu „Vienybė – ne tik idėja“ (arch. G.Šinkūnas, A.P.Steponavičius, I.Tikuišytė; „Kauno planas“), 9-ąją vietą – projektas devizu „Jazz-3000“ (arch. V.Mikėnienė; UAB „Miestprojektas“), 10-ąją vietą – projektas „Baltoji Vienybės aikštė“ (arch. D.Dainys, K.Mikšys, M.Maziliauskas; „P.A.R.Y.Ž.I.U.S.“), 11-ąją vietą – projektas devizu 262625 (arch. S.M.Štaudė, H.Štaudė; „Archartelė“), 12-ąją vietą – projektas devizu 000333 (arch. D.Kudin, D.Martinaitytė); 13-ąją vietą – projektas „Maui“ (arch. R.Chmieliauskaitė, M.Ščerbinskas, A.Zaniauskas), 14-ąją vietą – projektas „Vienybės juosta“ (arch. J.Anuškevičius, V.Izokaitis, R.Gritėnas, R.Puzinas, U.Krušinskienė), 15-ąją vietą – projektas „Aktyvi erdvė“ (arch. G.Janulytė-Bernotienė, G.Zykuvienė, R.Lydytė, A.Dlugoborskytė, E.Klinavičius, M.Jankauskas, A.Mikėnaitė), 16-ąją vietą – projektas devizu 170575 (arch. K.Bakanauskas), 17-ąją vietą – projektas „Bendravimo erdvė“ (arch. S.Šlamas bei M.Radzevičius, A.Mačytė, B.Dyrienė (PV); „Kauno komprojektas“), o 18-ąją – projektas „Su pagarba“ (arch. T.Furmanovičius, D.Panuškytė; „Architektūros vystymo grupė“). Du projektai pavėlavo ir vertinimo komisijos nebuvo vertinti.

Kai kurie architektūros specialistai nusivylė tarp Vienybės aikštės projektų neradę to vieno vienintelio. Tačiau reikia pripažinti, kad toks pasiūlymas konkursuose pasitaiko labai retai – dažniausiai pasirinkimas vyksta iš kelių ryškesnių projektų ar skirtingų architektūrinių metodų lyderių. Šįkart taip pat aiškiai laimėjo kontekstualus požiūris, o sėkmė nusišypsojo savotiškam „tamsiajam arkliukui“, kuris gal nebuvo labai architektūriškai ryškus ar įspūdingas, tačiau aiškus, paprastas ir be didelių urbanistinių paklydimų. Laureatamsnuoširdžiai padirbėjus, gali pasisekti sukurti svarbiausios Kauno viešosios erdvės vertą projektą.

ĮTRAUKS Į KONCESIJOS KONKURSO UŽDUOTĮ

Nors būta organizacinių nesklandumų, Vienybės aikštės sutvarkymo konkursas – ko gero, pirmas Kaune gana aukšto lygio architektūrinis renginys, surengtas miestui užsakius. Tačiau konkurso sėkmė dažniausiai priklauso ne vien nuo sąlygų, sklandaus organizavimo, pateiktų projektų lygio ir galiausiai vertinimo komisijos, kuri privalo būti nešališka ir profesionali. Ne mažiau svarbu, kad konkursas turėtų tęsinį, o pergalę nulėmusios progresyvios idėjos būtų įgyvendintos. Kauno vyriausiasis architektas N.Valatkevičius „Statybų pilotą“ užtikrino, kad šįkart galimybė realizuoti projektą reali kaip niekad. Pasak pareigūno, nugalėtojų projektas bus įtrauktas į rengiamo Vienybės aikštės požeminio parkingo koncesijos konkurso užduotį.

2002 metais režisieriaus Kurto Wimmerio sukurtame mokslinės fantastikos filme „Equilibrium“ vaizduojama atbukinta bejausmė visuomenė. Norisi tikėti, kad Kaune įvyks priešingai – dabar gana šaltą viešąją erdvę to paties pavadinimo projektas padės užpildyti gyvybe bei pozityviomis emocijomis.

Komentarai

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

A.Karaliaus dirbtuvės

DARBAS ARCHITEKTAMS KAUNE: Architekto A.Karaliaus dirbtuvės

2017 lapkričio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Patyrusi architektūrinė studija stiprina savo sudėtį ir ieško architekto, architekto-projekto vadovo bei architekto-asistento nuolatiniam darbui. Reikalavimai: bakalauro išsilavinimas (minimum), kompiuterinis raštingumas (AutoCad ypač), tikėjimas architektūra.

mimai_e01_xxx

LEGENDINIAI MIMAI: V.Luckaus fotoparoda Kauno pantomimos trupės 50-mečiui

2017 spalio 20Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno fotografijos galerijoje atidaroma Vito Luckaus paroda „Mimai“, skirta Kauno pantomimos trupės įkūrimo 50-mečiui paminėti. Parodoje bus eksponuojami ne tik jau gerai žinomi fotomenininko parodų

Projekto autorius auditorijai prisipažino, kad nelabai žino, ko iš aikštės nori miestiečiai. Vienybės aikštė (arch. R.Giedraitis)

FARSAS KAUNO ŠIRDYJE: Vienybės aikštės pertvarkymo režisieriai maitino piaru

Jau kelias savaites kauniečiai suglumę stebi grandiozinius Vienybės aikštės kasinėjimo darbus – burzgia technika, ardomi bei griaunami ir buvusio „Pramprojekto“ korpusai bei aikštės grindinys, išryškėjo

ąžuolyno rekonstrukcija

ĄŽUOLYNO RODODENDRIZACIJA 2: Dendrologinė klaida būtų fatališka

2017 rugsėjo 73 KomentaraiDanguolė Liagienė

Nuostabų rododendro krūmą galima absoliučiai sukompromituoti, gausią jo kolekciją pasodinus Kauno Ąžuolyno parke, nes šie sumedėję krūmai nei patys gyvuos, nei ąžuolams leis. Paviešintas Ąžuolyno

Kauno Ąžuolynas

SKUBUS PROJEKTO PRISTATYMAS: Kauno savivaldybė parodys ką numatė Ąžuolynui

2017 rugsėjo 64 KomentaraiPILOTAS.LT

Prieš pusantros savaitės tvirtinusi, kad Ąžuolyno rekonstrukcijos projektas yra visiškai baigtas ir rugsėjį bus skelbiamas konkursas rangovui, Kauno savivaldybė staiga persigalvojo ir nutarė skandalingąjį projektą

Kauno Ąžuolynas

ĄŽUOLYNO RODODENDRIZACIJA: Kauno istorinį parką neatpažįstamai pertvarkys

2017 rugsėjo 446 KomentaraiAudrys Karalius

Neregėto masto dendrocidas Kauno gatvėse galų gale aprimo tik įsikišus teismui. Tačiau savivaldybės projektų bylose tiksinti bomba slepia dar galingesnį užtaisą, šįkart nukreiptą prieš ikoninį

Vienybės aikštė

VIENINGOJE TYLOJE: Prasideda Vienybės aikštės pertvarkymo projektavimas

2017 liepos 52 KomentaraiAudrys Karalius

Vieną pagrindinių Kauno aikščių gaubia visiška nežinia. Matyt, kad ta nežinia būtų dar tirštesnė, Kauno valdžia nutarė išbandyti miestiečių budrumą: liepos 7-osios vakarą kauniečiai laukiami

Kauno Steigiamojo Seimo aikštės ir prieigų studija

URBANISTINĖS STUDIJOS REZULTATAI: Kauno Steigiamojo Seimo aikštė ir gretimos teritorijos

2017 birželio 7Be komentarųPILOTAS.LT

Rytoj bus pristatyti Kauno senamiesčio Steigiamojo Seimo aikštės ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studijos rezultatai. Šią studiją ką tik itin išsamiai ir metodiškai parengė

1v_e02

4 METŲ LAIKAI: Klaipėdoje baigėsi K.Donelaičio aikštės konkursas

2017 kovo 235 KomentaraiPILOTAS.LT

Klaipėdoje baigėsi labdaros ir paramos fondo „Žaliuok, mano mieste“ Kristijono Donelaičio aikštės sutvarkymo kraštovaizdžio architektūrinės idėjos projekto atviras konkursas. Vertinimo komisija balsų dauguma 1-ąją vietą

tit_vienybes-a

VIENINGA DUOBĖ: Kaunas 25 metams išnuomavo centrinę miesto aikštę verslui

2017 kovo 316 KomentarųAudrys Karalius

Vienybės aikštė, beveik 100-metį tarnavusi kauniečiams viena svarbiausių viešųjų erdvių – traukiasi iš viešojo gyvenimo. Vasario 28-ąją Vienybės aikštė Kauno Tarybos vienbalsiai pažeminta iki „inžinerinio

images_pulsas_foto_4840_trans_kn_161000_e01_xxx

GALERIJA ANT RATŲ://DARGANOTAS KAUNO DIENAS SKAIDRINA POPMENO STILIAUS KŪRINIAI

Darganotomis rudens dienomis kauniečių nuotaiką bando praskaidrinti „Galerija ant ratų“ – popmeno stiliaus kūriniais papuošti mikroautobusai. Tai bendras menininko Algio Kriščiūno ir maršrutiniais taksi Kauno

images_phocagallery_4524_losan_aiks_1605_4524_e01_xxx

DINAMIŠKA MIESTO ŠIRDIS://SVARBIAUSIĄ AIKŠTĘ LOS ANDŽELAS PATIKĖJO PRANCŪZAMS

Los Andželo centro aikštės idėjų konkursą ką tik laimėjo prancūzų firma „Agence Ter“. Prancūzijoje ir kitose Europos šalyse žinomos projektuotojos pasiūlyta originali, bet paprasta aikštės-parko

images_straipsniu_foto_4523_ciurl_kn_160500_e02_bra

KULTŪRINIAI KAUNO KRAŠTOVAIZDŽIAI://1 DIENA – 8 MUZIEJAI

Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus rengia žygį-žaidimą „Kultūriniai Kauno kraštovaizdžiai: 1 diena – 8 muziejai“. Tai – nemokama galimybė per vieną dieną atrasti ir iš naujo

images_straipsniu_foto_4477_palep_kn_160400_e01_xxx

ARCHITEKTŲ NAMŲ PALĖPĖ://INTERJERO IDĖJŲ KONKURSAS JAUNIEMS ARCHITEKTAMS

Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius suteikė progą pasireikšti jauniesiems architektams ir architektūros studentams – paskelbė interjero idėjos konkursą. Rengiamo konkurso tikslas – surasti tinkamiausią interjero

images_phocagallery_4242_bibli_kaun_1601_4242_tit_pilnas_kulturos

KAUNAS VISKĄ JAU PERSKAITĖ://MIESTE PRADĖTA UŽDARINĖTI BIBLIOTEKAS

Tai, apie ką kiti miestai gali tik pasvajoti, amžinai jaunatviškas ir savim patenkintas Kaunas jau turi – žinių visuomenė mieste sukurta. Be to, Kaunas pilnas

images_pulsas_foto_3985_guber_kn_150900_e01_xxx

DINGĘS KAUNAS://PASKAITA APIE GUBERNIJOS CENTRO SPINDESĮ IR SKURDĄ

1843 metais Kaunui tapus gubernijos centru miesto veidas priverstinai pradėjo keistis. Kaip ir kuo Kaunas bei kauniečiai gyveno XIX amžiaus antroje pusėje, pasitelkęs to meto

images_straipsniu_foto_3920_Archpeticija del LMTA konkurso_3920_tit-1_peticija

ARCHITEKTŲ PETICIJA:// PRETENZIJA ARCHSĄJUNGAI DĖL LMTA MIESTELIO KONKURSO

Grupė architektų paskelbė peticiją, kurioje Lietuvos Architektų Sąjungai keliamos pretenzijos dėl gegužės pabaigoje Vilniuje pasibaigusio Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studijų miestelio architektūros idėjų konkurso,

images_pulsas_foto_3867_terra_ko_150600_e02_xxx

MIESTO ARCHITEKTŪRA://2-OJI MOKSLINĖ KONFERENCIJA „TERRA URBANA“ KLAIPĖDOJE

Klaipėdoje įvyks antroji mokslinė konferencija „Terra urbana“. Konferencijoje pranešimus skaitys ir urbanistinės architektūros klausimais diskutuos žinomi Lietuvos teoretikai ir praktikai. Renginyje taip pat bus pristatytas

images_phocagallery_3598_Pramprojektas_3598_Pramprojektas_tit

„PRAMPROJEKTO“ LIKIMAS: Kauno modernizmo grynuolis ant operacinio stalo

Centrinė Kauno viešoji erdvė, Vienybės aikštė, – staiga vėl atsidūrė skubių architektūrinių pertvarkų dienotvarkėje. Rytinę aikštės kraštinę formuojantį “Pramprojekto” biurų kompleksą įsigijus naujam savininkui imta

images_phocagallery_3437_Mazeikiu arenos konkursas baigtas_3437_Grunskis Mazeikiuose_tit

MAŽEIKIAI APDOVANOJO LAUREATUS://ARENOS ATEITIS LIKO VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ RANKOSE

Kaip jau buvome skelbę, Mažeikių arenos architektūrinį konkursą prieš mėnesį laimėjo projektas „Kalva“ (studija AEXN ir UAB „Tiksli forma“). Vakar Mažeikių rajono savivaldybės meras Antanas

images_phocagallery_3398_sajun_aiks_1411_3398_sajun_ko_141100_e02_BRA

SĄJUNGOS AIKŠTĖS KONKURSAS KAUNE://6 URBANISTINĖS VIZIJOS

Kauno miesto savivaldybės administracija kartu su VšĮ Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba rengia Sąjungos aikštės vizijos urbanistinio architektūrinio supaprastinto atviro projekto konkursą. Lapkričio 17

images_phocagallery_3369_Zemaiciai renkasi kalnali_3369_Zemaiciai renkasi kalnali_tit

ŽEMAIČIAI RENKASI KALNALĮ://MAŽEIKIŲ ARENOS KONKURSĄ LAIMĖJO T.GRUNSKIS IR KO

Ką tik atskriejo žinia iš Žemaitijos – Mažeikių arenos architektūrinį konkursą laimėjo projektas „Kalva“ (studija AEXN ir UAB „Tiksli forma“). Liūdna, tačiau iš 7 konkurse

images_pulsas_foto_3342_atgim_kl_110400_e01_BRA

KLAIPĖDOS ATGIMIMO AIKŠTĖ://TERITORIJOS VYSTYMO SCENARIJAI

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos užsakymu rengiama Atgimimo aikštės ir gretimybių regeneravimo galimybių studija. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro patalpose bus aptarti šios miestui svarbios teritorijos vystymo

images_phocagallery_3183_KKK_TIT_V

PROKRUSTO FORMATAI://KAUNO KKK IR KITI EUROSTRUKTŪRINIAI NUOTYKIAI

Kova dėl pinigų visada dinamiška, nenuobodi ir iškalbinga. Tinkamai užvestas procesas gali papuošti bet kurią ūkio šaką ar nacionalinę sukaktį. Visgi žiūrovų labiausiai vertinamos kovos

images_straipsniu_foto_3170 YIT_RIMI

NAUJAS PREKYBCENTRIS PO ILGOS PERTRAUKOS:// YIT KAUSTA STATYS KAUNE

2014 liepos 84 KomentaraiReklama

Kaune, Savanorių pr. ir S. Žukausko gatvių sankryžoje, iki šių metų pabaigos iškils naujas prekybos centras, kuriame įsikurs „RIMI“ parduotuvė. Pastato statybos darbus atliks Suomijos