images_phocagallery_4618_mokslo_konk_1606_4618_tit_konk_nmic

PIRMAS KARTAS://TARPTAUTINIS „MOKSLO SALOS“ KONKURSAS TAPS RIMTU IŠBANDYMU

Karščio anomalija, sekmadienio vakarą pratrūkusi škvalais, žaibais ir perkūnijomis, atrodo, nepraėjo be pėdsako. Orai keičiasi ne tik danguje. Vangią pirmadienio tylą išsprogdino du laiškai: Kaune paskelbtas atviras tarptautinis architektūros konkursas “Mokslo sala”.

Tiek Viešųjų pirkimų portalas CVP IS, abejingai pranešęs šią neeilinę Lietuvai architektūrinę žinią, tiek konkurso konsultantai MRC, paskleidę pionierišką naujieną globaliam architektūros pasauliui išsklaidė išankstines abejones – Kaunas lipa ant tarptautinės architektūrinės scenos.

Pirmą kartą po II Pasaulinio karo Lietuvoje turėsime tikrą tarptautinį architektūros konkursą!

Ar yra pagrindo ankstyvai euforijai? Taip, tikrai.

VERTINIMO KOMISIJA KAIP IŠ ŽURNALO

Žinoma, viščiukus skaičiuosime rudenį (rugsėjį), tačiau jau dabar aišku, kad miestui užteko ryžto ir supratimo, kad populistinėmis kalbomis provincialumo Kaune neišvėdinsi.

Lietuvos nacionalinio mokslo ir inovacijų centro „Mokslo sala“ konkursas – naujas, platus ir kitoks. Suręstas pagal vakarietišką konkurso sampratą ir vertinimo kriterijus, su tarptautiška informacine sklaida, konkursas teikia pagrįstų vilčių, kad projektų bus daug ir aukštesnės architektūrinės kokybės.

Vien peržvelgus vertinimo komisiją apima lengvas drebuliukas – žiuri pirminko pozicijoje nėra bene 8 metus Kauno savivaldybės architektūros konkursuose monumentaliai nepakeičiamos J.Merkevičienės, Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos KAUET direktorės.

Be to, nors konkursą ir šįkart oficialiai paskelbė KAUET‘as, tačiau, matyt, tai grynai formali procedūra, paranki Kauno savivaldybei, nes visur žiba MRC „kopyraitai“. Taigi, projektų vertinimo procesui vadovaus pats Malcolm Reading’as (MRC vadovas). Be jo 9 narių vertinimo komisijoje matome dar 4 užsieniečius: Jim Eyre (Wilkinson Eyre Architects įkūrėjas ir direktorius; Londonas), Rainer Mahlamaki (Lahdelma & Mahlamäki Architects įkūrėjas; Helsinkis), Robin Hoyle (Glasgo mokslo centro mokslo direktorius; Glazgas), Christos Passas (Zaha Hadid Architects direktoriaus pavaduotojas; Londonas).

Lietuvišką žiuri sparną sudaro 4 ekspertai: Audrius Ambrasas (architektas, studijos vadovas), Jonas Audėjaitis (Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dekanas, Kauno miesto tarybos narys), Svetlana Kauzonienė (Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo viceministrė) ir, žinoma, Rolandas Maskoliūnas (Lietuvos mokslų akademijos vyriausiasis specialistas ryšiams su visuomene), didis mokslo centrų entuziastas ir žinovas.

KONKURSO SĄLYGOS DVELKIA NEPARUOŠTAIS NAMŲ DARBAIS

Tikėtina, jog tokios sudėties vertinimo komisija kvalifikuotai ir objektyviai susidoros su “Mokslo salos” pastato architektūriniais klausimais. Daugiau nerimo kyla dėl urbanistinių pareigų konkurso dalyviams ir komisijos galimybių objektyviai įvertinti urbanistinius sprendinius be plataus Kauno centrinės dalies urbanistinio bagažo.

Manyčiau, kad uždavinys konkurso dalyviams “numatyti maršrutus per salą iki galimo naujo tilto į planuojamus Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmus Aleksote, Pietiniame Nemuno upės krante” yra neadekvatus, loterinis ir kvepia neparuoštais Kauno savivaldybės namų darbais.

Toliau dar gražiau – konkurso dalyvių prašoma “paruošti ne tik Mokslo ir inovacijų centro koncepciją, tačiau ir pateikti urbanistinius sprendinius visai (!!!) 33 hektarų ploto Nemuno salos teritorijai”.

Kad nepristigtų “monotonijos” (Kauno ex-mero terminas), konkurso dalyviams išrašoma rekomendacija: “atkreipti dėmesį, kad Mokslo ir inovacijų centras bus paskutinis pastatas Nemuno saloje, tad visa likusi salos dalis bus rekreacinė zona, skirta Kauno gyventojų poreikiams”…

Šioje vietoje jau norisi atsiprašyti konkurso dalyvių. Kauniečių, beje, irgi. Matyt, neseni valdžios pažadai ir pradėti projektavimo darbai, siekiant įrengti saloje mažųjų laivų uostą (su infrastruktūra, statiniais) ir sporto aikštynus (su infrastruktūra, statiniais) bus pridžiūvdę savivaldybės stalčiuose. Arba tylomis denonsuoti, kaip, beje, įprasta Kaune.

Urbanistinėje konkurso sąlygų dalyje apskritai gausu painiavos, prieštaros ir miesto pozicijos neturėjimo. Manau, kad bet kurį racionalų architektą turėtų nuversti nuo kėdės kad ir urbanistinis teiginys, jog: “inžinerinių tinklų infrastruktūra yra išvystyta tik Rytinėje salos dalyje (prie Arenos) ir konkurso dalyviai turėtų į tai atsižvelgti parinkdami vietą savo projektui, tačiau tai neturi būti pagrindinė vietos pasirinkimo priežastis”. Arba konkurso sąlygų nuostata, jog “Mokslo ir inovacijų centras gali būti statomas bet kurioje Nemuno salos vietoje, į projektavimo teritoriją taip pat galima įtraukti ir upę”.

Kaip šiuos kalambūrus traktuos ir derins tarpusavyje vertinimo komisija, su kriterijumi K5 (tinkamumas įgyvendinti) rankose, prognozuoti nesiimu…

VISOS VILTYS – Į KOMISIJOS KOMPETENCIJĄ

Beje, įdomus dar vienas, jau beveik firminis Kauno lozungas:  “Mokslo ir inovacijų centrui nereikia numatyti stovėjimo aikštelės” (!).

Drąsu ir inovatyvu. Žinoma, turintiems lakią vaizduotę, plūstančių dviračiais arba slidėmis (priklausomai nuo sezono) lankytojų minios sukurtų didingą reginį, tačiau kaunietiška patirtis kukli ir pragmatiška – “Mokslo salai” prognozuojamų 300.000 metinių lankytojų transportas paprasčiausiai grūsis į svetimas aikšteles ir kiemus, o Kauno savivaldybė eilinį kartą visiems pasiūlys pakentėti „dėl Kauno“.

Nesunku nutuokti, kad būtent šių urbanistinių pasakėčių į konkurso sąlygas ir priperėjo pati Kauno savivaldybė, už ką konkurso dalyviai turės atidirbti beprasmių darbų loterijoje, o projekto realizavimo stadijoje išdyks virtinė labai pragmatiškų “nenumatytų darbų”.

Kaip tokioje abrakadabroje elgsis tarptautinė vertinimo komisija..?

Aišku kol kas tiek, kad teisėjauti lengva nebus. Rezultatai gali būti kontraversiški. Tačiau šį kartą komisijos sudėtis leidžia tikėtis bendro vardiklio sveiko proto pagrindu. Konkursą bus sėkmingas, jei finalą nulems paties “Mokslo salos” pastato architektūriniai sprendiniai ir originalios urbanistinės kompozicijos ansambliškumas kontekste,- palikus parkų, tiltų ir inžinerinės infrastruktūros klausimus išsispręsti pačiai Kauno savivaldybei.

Beje, koncepcinėje konkurso sąlygų dalyje šviesos kiek daugiau, nors vandeningos lyrikos netrūksta ir čia.

Teigiama, jog “naujojo pastato architektūra turėtų būti tvarumo pavyzdžiu”, “originalios ir išsiskiriančios architektūrinės kompozicijos, kuri galėtų tapti salos simboliu”. Nurodoma, kad NMIC pastatas turėtų “įsikomponuoti į salą ir jos kraštovaizdį, subtiliai praturtinant salos panoramą” ir “šioje strateginėje miesto vietoje natūraliai įsilieti į Kauno urbanistinį kontekstą”. Objektas, be to, turėtų “harmoningai derėti su jau esančia arena bei kompoziciškai susisieti su Naujamiesčio bei Aleksoto rajonais” ir, aišku, “tapti miesto tapatybės dalimi ir taip pagerinti Kauno įvaizdį”.

VERTINIMO KRITERIJAI ŽADA NUOTYKIŲ

Konkurso sąlygos numato penkis projektų vertinimo kriterijus, iš kurių pirmieji aiškūs ir praktiški, o du paskutinieji gana subjektyvūs ir “guminiai”. (Beje, šioje vietoje tenka atsiprašyti už Konkurso sąlygų kalbą dėl akivaizdžios rišlumo stokos.)

K1 – “Miestovaizdis” (lyginamasis kriterijaus svoris – 20%). Projekto dermė su vietos urbanistinėmis, architektūrinėmis bei kraštovaizdžio vertėmis: pavyzdžiui respektuoja upės vizualinę zoną, salos žaliąjį karkasą ir architektūrinės aplinkos stilistinius savitumus.

K2 – “Architektūra” (lyginamasis kriterijaus svoris – 30%). Pastato eksterjero ir interjero kompozicinės visumos kokybė. Ji turi atspindėti šiuolaikinės architektūros tendencijas, išreikšti funkcinę mokslo centro koncepciją inovatyviu būdu.

K3 – “Formos atitikimas funkcijai” (lyginamasis kriterijaus svoris – 20%). Projekto tinkamumas mokslo populiarinimo veikloms vykdyti.

K4 – “Tvarumas” (lyginamasis kriterijaus svoris – 15%). Tvarumo principų laikymasis projekte, konstrukcijoje ir eksploatacijoje, įskaitant pastato sąnaudas socialiniu, aplinkosauginiu ir finansiniu požiūriu visos jo tarnavimo trukmės metu.

K5 – “Tinkamumas įgyvendinti” (lyginamasis kriterijaus svoris – 15%). Vertinama kaip projektas pritaikytas prie Kauno klimatinių sąlygų ir suderinamas su specifinėmis statybos vietos sąlygomis bei įgyvendinamas, laikantis nustatytos išlaidų struktūros, įskaitant jų dydį, siūlomų medžiagų ir struktūrinių (konstruktyvinių?) sprendimų specifikacijos planą.

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ SEKLUMOS

Beje, oficiali “Mokslo salos” konkurso kalba – anglų. Projektus pateikti reikės ir skaitmeninėje formoje ir fiziniu pavidalu (6 planšetai A1). Anot konkurso sekretorės S.Surblienės, dalyviams rekomenduojama registruotis du kartus. CVP IS sistemoje ir konkurso konsultantų MRC tinklapyje. Pateikti kvalifikacijos atitikties deklaracijas reikės tik trims finalininkams.

Premijos (3 po 15.000 eurų) laukia taip pat tik trijų finalininkų. Tai liūdina, nes didelis tarptautinių dalyvių skaičius gali pateikti bent kelioliką įdomių projektų, kurie, deja, liks nei atžymėti, nei jų autorystė bus paskelbta.

Konkurso sąlygose daug kur žmėžuoja rykliškas Viešųjų pirkimų įstatymo šešėlis, bet ypač jis graso pokonkursiniame epizode. Kaip visada perkančiajai organizacijai paliekamos „atrištos rankos“ elgtis savo nuožiūra. Sąlygų nuostata, jog „po atviro projekto konkurso Kauno miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 3 dalies nuostatomis, projektavimo paslaugas turi teisę (bet neįsipareigoja) (!!!) pirkti iš Komisijos išrinktų konkurso I – III vietų laimėtojų neskelbiamų derybų būdu,“ – leidžia traktuoti vertinimo komisijos darbą tik kaip rekomendaciją… Belieka tik viltis, kad taip neatsitiks ir laimės ne įstatymo „raidė“, o padorumas.

DEGANTIS NMIC PROJEKTO GRAFIKAS

NMIC projekto grafikas, kaip žinia, įtemptas. Ypač – pokonkursinė dalis. Galutinis užklausų pateikimo terminas – rugsėjo 6 d. Projektų pateikimo terminas – 2016, rugsėjo 14 diena, 14.00 (VšĮ “Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba”, Vilniaus g.22, Kaunas). Projektų vertinimo posėdis – rugsėjo 28-29 d. Laimėtojo paskelbimas numatomas lapkritį. Statybas žadama pradėti 2017-ųjų II-ą ketvirtį, o atidaryti NMIC – 2018-ųjų II-ą ketvirtį. 13.000 kvadratų projektui pažadėta skirti 25 milijonus eurų.

Visgi, nepaisant prieštaringų ir skylėtų “Mokslo salos” konkurso sąlygų, norisi stiprinti viltį, kad pirmas tarptautinis architektūrinis konkursas Lietuvoje nepadarys gėdos prieš pasaulį ir jį laimės, anot Sąlygų, 10 balų vertas“išskirtinis projektas, viršijantis lūkesčius, kai architektūriniai sprendiniai lemia išskirtinį rezultatą, kuris atitinka visus keliamus reikalavimus ir kai kuriose srityse viršija kokybinius ir meninius lūkesčius”…

Komentarai

  1. Kas link lietuviško viešųjų pirkimų įstatymo-geriausias pavyzdys yra Lukiškių aikštės konkursas,kuriame varžėsi statybos rangovai,turėję nurodyti,ar paminklas bus stačias,ar gulsčias…

  2. na, bet kaunas ir gryba supjove. skelbia pastato konkursa, o liepia perprojektuoti puse miesto centro. is lempos, ane. jus ten galvojat bent kiek?

  3. Ramiai gerbiami kolegos. Vis tiek techninį projektą rengs Gintaras Čaikauskas. Galim per daug nesiplėšyti…

  4. Matyt,gerb. Massimiliano Vytautas pats dalyvaus konkurse?

  5. Labai gaila, kad projekto tikslai paremti politiniu populizmu ir neracionalia plėtra, ne laiku. Pirmiausia reikia įvertinti ir sutvarkyti apleistas teritorijas visai čia pat, šalia didžiosios mokslo salos, imtis realių veiksmų derybose su privačiais savininkais, o ne savam kieme gražias skulptūras statyti.. Kiekvienas meras turi turėti savo ,,didelį projektą“, kad būtų kuo didžiuotis, nes racionalesnės tvarkymo intervencijos miesto teritorijoje būtų per silpnos politinei karjerai.. Tikėkimės, kad Kaunas nevirs kontrastų miestu: tarp lūšnynų ir paauksuotų rūmų…

  6. Aš TAI SIULYčIAU KAUNO šVIESUOLIAMS PRADėTI RAšYTI SKUNDUS I PROKURATūRą, STT, FNTT IR PLAčIAI APRAšYTI VISĄ ŠIĄ, SUPUVUSIU VAKARŲ INVAZIJĄ Į MŪSŲ, DIDŽIADVASIŲ MENINIKŲ IR ŠVIESUOLIŲ LIETUVĄ

  7. Ha-ha! Nieko aš neatstovauju ir visai būčiau už,kad tas muziejus atsirastų Vilniuje.

  8. O kaip su M. Fuksu?
    Neseniai pranesta:

    Nemuno saloje iškilsiančio mokslo populiarinimo centro architektūrinę vertinimo komisiją papildė vienas įtakingiausių pasaulio architektų. Ambicingas projektas sudomino Italijos architektą Massimiliano Fuksą.

    Cia del tu 8 vertinimo nariu, kuriu tarpe nematau Fukso 🙂

  9. jus be abejo atstovaujate konkrecius zmones, kuriem svarbu, kad bet koks objektas atsirastu kaune. bet kur. kad ir parke. kad tik ne vilniuje. tik nesakykit, kad tai patriotizmas. primityvu.s9d2p

  10. Jei Lietuvos Mokslo muziejus būtų įsikūręs rekonstruotame Vilniaus planetariume,gal nebūtų tokių vietinių pesimistinių ūbavimų-ne ten,ne taip,ne tada…

  11. Ar mums neatrodo, kad dzinas is butelio paleistas ir Salai-parkui „Atia“? Audrys kalba apie prieplaukeles, seniai pamirstas reikalas. Dar juokingiau – „paskutinis pastatas saloj“. Jis tik pirmas (po Arenos)! „Bus daugiau“, garantuotai. Esu kalbejes su daug kuo ir stebiuosi tokiu zmoniu entuziazmu urbanizuoti sala: Ille de France’as ir net Manhattan’as zmoniu saldziose svajonese, su dangoraiziais, tiltais (turbut kabanciais per Nemuna?), daugiaauksciais garazais… Ir visi pamirsta, kad Zemutine Freda, cia pat, apleista, bet puiki vieta urbanizacijai. Sala paliekant rekreacijai!!!!

  12. deklaruojamas objekto statybos ir irengimo laikas yra nerealus. jau nekalbant apie ekspozicija. grynas politinis populizmas.

  13. Mokslo muziejui, be abejo, archisvarbi architektūra, bet ar ruošiamasi vidaus ekspozicijos konkursui. Juk tam reikia atlikti nepalyginamai rimtesnius namų darbus, jei norime originalaus ir inovatyvaus pasauliniu mastu turinio.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Laisvės piknikas

IDĖJOS LAISVEI: Piknikas virto idėjų festivaliu Kauno Nemuno saloje

2017 rugpjūčio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Pernai lygioje vietoje atsiradęs ir milžiniško palaikymo sulaukęs žurnalisto ir visuomenininko Andriaus Tapino inicijuotas „Laisvės piknikas“ tapo vienu netikėčiausių ir didžiausių renginių. Šiemet „Laisvės piknikas“

anoniminis

LIETUVA, TĖVYNE MUSIŲ [1]: Vieši atsakymai į anoniminį interesą

2017 liepos 414 KomentarųAudrys Karalius

Mano senelis Juozas Karalius, išgyvenęs du karus, Vokietijos krachą, Sibirą ir kolchozinę LTSR, šeštą vakaro kviesdavo kartu klausytis “Amerikos balso”. Romas Sakadolskis ir Ko šnypštė,

ciurl_ko_170600_e02

M.K.ČIURLIONIO KONCERTŲ CENTRAS: Paskelbtas tarptautinis idėjų konkursas

2017 birželio 231 KomentarasPILOTAS.LT

Žinoma britų architektūrinių konkursų organizavimo kompanija „Malcolm Reading Consultants“ (MRC) ką tik paskelbė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio koncertų centro Kaune tarptautinį architektūros idėjų konkursą. Vienu etapu

M.K.Čiurlionio koncertų salė

KAUNE BRĘSTA TARPTAUTINIS ĮVYKIS: MRC imasi ir koncertų centro konkurso

2017 balandžio 212 KomentaraiArtūras Karka

Žinoma britų architektūrinių konkursų organizavimo kompanija „Malcolm Reading Consultants“ (MRC) ką tik paskelbė, jog jau ruošia Kauno koncertų centro tarptautinį architektūros idėjų konkursą. Beje, ta

images_phocagallery_4803_moksl_sala_4803_4803_tit2_bublysparodoje

SALOS APVAISINIMO PARADAS_1: Kodėl tatuiruotės laimėjo prieš receptus?

Pasiūlymas Nacionalinį Mokslo ir inovacijų centrą statyti nuobodžiaujančioje vidury Kauno Nemuno saloje – viena perspektyviausių idėjų, kada nors gimusių Kauno valdžios galvose. Tačiau tuščiose galvose

images_straipsniu_foto_4784_sala_kn_160900_e01_xxx

VIEŠOJI DISKUSIJA KAUNE://MUZIEJAUS VAIDMUO ĮTINKLINTOJE VISUOMENĖJE

Šiuolaikiniai kūrybingi miestai pagrindiniu urbanistiniu akcentu dažnai mato muziejų, kuris būtų ne vien žinių šaltinis, bet ir reprezantatyvus miesto statinys.  „Mokslo salos“ projekto akivaizdoje pastarųjų

images_pulsas_foto_4764_moksl_ko_160920_e02_bra

MOKSLO SALA://KAUNE ATIDARYTA TARPTAUTINIO KONKURSO PROJEKTŲ PARODA

Kauno „Žalgirio“ arenoje atidaryta Lietuvos Nacionalinio mokslo ir inovacijų centro tarptautinio architektūrinio konkurso projektų paroda. Projektai arenoje bus eksponuojami 8 dienas.

images_phocagallery_4751_moksl_1609_4751_tit1

146 PROJEKTAI: TARPTAUTINIS „MOKSLO SALOS“ KONKURSAS PRASIDĖJO MASYVIU STARTU

Birželį paskelbtas “Mokslo salos” tarptautinis architektūros idėjų konkursas šiandieną prasidėjo masyviu startu – finišo liniją Kauno architektų namuose kirto net 146 projektai. Labai panašu, kad

images_phocagallery_4618_mokslo_konk_1606_4618_tit_konk_nmic

PIRMAS KARTAS://TARPTAUTINIS „MOKSLO SALOS“ KONKURSAS TAPS RIMTU IŠBANDYMU

Karščio anomalija, sekmadienio vakarą pratrūkusi škvalais, žaibais ir perkūnijomis, atrodo, nepraėjo be pėdsako. Orai keičiasi ne tik danguje. Vangią pirmadienio tylą išsprogdino du laiškai: Kaune

images_phocagallery_4510_maciu_inte_1605_4510_tit_1408_kaunas fkaa

DRĄSIŲJŲ KELIAI://AR TARPTAUTINIS MOKSLO SALOS KONKURSAS NEUŽMINS “LORDŲ” GRĖBLIO?

Kauno architektūriniai konkursai jau senokai tapę anekdotiniu reiškiniu, gaminančiu niekam nereikalingą produkciją, pagal atsainiai sukaltas taisykles, kurių, dažniausiai, nepaiso nei dalyviai, nei vertintojai. Ilgainiui provincialios

images_phocagallery_4493_moksl_prist_1604_4491_moksl_kn_160426_e02_xxx

PLATUS ŽINGSNIS Į MOKSLO SALĄ:// MRC RENGS TARPTAUTINĮ KONKURSĄ KAUNE

Kauno mieste neregėtas architektūrinis įvykis – rengti Kauno mokslo salos konkursą pakviesta gerai žinoma tarptautinių konkursų organizatorių kompanija „Malcolm Reading Consultants“. Į Kauno architektūrinius reikalus

images_straipsniu_foto_4340_tit2_moksl_kn__160200_e01_xxx

GREITIS VS PROTAS://AR SULAUKS “MOKSLO SALA” ADEKVATAUS ARCHITEKTŪRINIO KONKURSO?

Garsiai ir džiaugsmingai apskelbtas sprendimas Kaune, Nemuno saloje statyti Mokslo ir technologijų populiarinimo centrą kuriam laikui dingo iš viešos erdvės. Populistiškai žadėjusi analogų Lietuvoje neturintį

images_phocagallery_4271_moksl_sala_1601_4271_tit-3_lufva_fo_350000_e01

GREITIS PATEISINA VISKĄ://MOKSLO SALA SMINGA Į KAUNĄ REAKTYVINIU GREIČIU

Mokslo muziejai ir įvairaus pobūdžio centrai pasaulyje vis labiau tampa madingu įrankiu, priartinančiu mokslo ir technologijų aukštumas iki eilinio žmogaus ir, žinoma, vaiko. Mokslo populiarinimo

images_phocagallery_3982_sporto_komp_1509_3982_sporto_kn_150900_e01_xxx

GRANDIOZINIAI UŽMOJAI://V.MATIJOŠAITIS IŠTRAUKĖ 40 MLN. VERTĖS SPORTO PROJEKTĄ

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis premjerui Algirdui Butkevičiui ir kitiems valdžios atstovams šiandien pristatė planuojamo pompastiško sporto komplekso planus. Teigiama, kad per artimiausius kelerius metus Ąžuolyno

images_phocagallery_2442_grynp_1305_2442_grynp_kn_130510_e33_BRA

KAIP SALA VIRTO SCENA//„GRYNPARKO“ KŪRYBINIAI IMPULSAI SU EKOLOGIJOS PRIESKONIU

Jau trečius metus iš eilės Lietuvoje vyko tarptautinis kultūros ir ekologijos festivalis „Grynparkas“. Šiemet jis pakvietė ir į Kauno Nemuno salą, kur buvo galima išvysti

images_pulsas_foto_2411_sala_kn_090300_e01_BRA

GAMTOJE ĮGULDYTA://KAUNO NEMUNO SALA TAPS FESTIVALIO GRYNPARKAS EPICENTRU

Kauno Nemuno saloje prasideda tarptautinis kultūros ir ekologijos festivalis „Grynparkas“. Pagrindinis jo projektas – tarptautinės menininkų komandos, meno studentų ir mėgėjų bendras projektas „Gamtoje įguldyta“.

images_phocagallery_2417_nemun_sala_1305_2417_sala_kn_e11

NEMUNO SALA AKTYVIZUOSIS://PRISTATYTOS TVARKYMO IDĖJOS BEI INICIATYVOS

Kaune ką tik įvyko renginys „Nemuno sala – sveikam poilsiui!“, kurio tikslas – paskatinti gyvastį greta „Žalgirio“ arenos žaliuojančiame Kauno Nemuno salos parke. Jame architektai

images_pulsas_foto_2411_sala_kn_090300_e01_BRA

ŽADINS GYVASTĮ://RENGIAMA DISKUSIJA APIE KAUNO NEMUNO SALOS PERSPEKTYVAS

Nemuno sala – sveikam poilsiui! Šiuo devizu rengiamasi pažadinti gyvastį Kauno Nemuno salos parke. Gegužės 2 dieną rengiamos ekskursija bei diskusija, kurios padės susipažinti salos

images_pulsas_foto_2330_sala_kn_090300_e01_BRA

FESTIVALIO „GRYNPARKAS“ ŽENKLAI://KAUNO SALOJE PRASIDEDA KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS

Gegužės mėnesį Kauno Nemuno saloje vyks Tarptautinis kultūros ir ekologijos festivalis „Grynparkas 2013“. Šio festivalio pirmasis ženklas dar įšalo kaustomoje saloje – kovo 25 dieną

images_straipsniu_foto_1975_nsala_kn_110900_e01_BRA

GRYNPARKAS 2013://TARPDISCIPLININIAM PROJEKTUI REIKIA MENO IDĖJŲ

Režisierius ir aktorius Rolfas Dennemannas ir „Grynparko“ festivalis kviečia menininkus kurti kartu. Laukiama idėjų su paraiškomis gyvų instaliacijų – performansų, interaktyvių situacijų projektui „Įguldyta gamtoje“