images_phocagallery_2684_botta_pask_1310_2684_botta_po_131004_e07_BRA

MARIO BOTTA://ARCHITEKTŪROJE MANE LABIAUSIAI GĄSDINA BANALUMAS

Kaune ką tik apsilankė vienas žymiausių šiuolaikinių šveicarų architektų Mario Botta. Savitu braižu garsėjantis architektūros autoritetas sausakimšoje Vytauto Didžiojo universiteto salėje pristatė savo kūrybą, kurios įtaką galima įžvelgti ne vien Vakaruose, bet ir 9-ojo – 10-ojo dešimtmečių Lietuvos architektūroje. Kūrėjas į susitikimą gausiai susirinkusiems Laikinosios sostinės architektams bei akademinei bendruomenei pateikė savo 40 metų kūrybinio kelio architektūros akcentus ir, atsakydamas į auditorijos klausimus, emocingai išdėstė sėkmę nulėmusius architektūros filosofijos principus, tuo pačiu paskatindamas dar kartą susimąstyti apie šiuolaikinės architektūros įvairovę bei paslaptis.

MOKĖSI IŠ AUKŠČIAUSIO KALIBRO AUTORITETŲ

Kartu su į Lietuvą jau ne pirmą kartą užsukusiu architektu Mario Botta į Vytauto Didžiojo universitetą atvyko ir jo architektūros darbų konstruktorius Luigi Brenni bei istorikas Christophas Frankas iš Lugano universiteto (Šveicarija). Tam pasitarnavo projektas „Tičinas-Lietuva: gidas“, siekiantis internete susistemintai pristatyti Pietinės Šveicarijos kantono meistrų palikimą LDK žemėse. Nesvyžiaus, Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios, Pažaislio vienuolynas, Šv. Kazimiero koplyčia – dviejų tautų bendradarbiavimo pavyzdžiai, barokiniai Lietuvos architektūros paminklai. Dar kartą šalių tarpusavio ryšiai užsimezgė tarpukariu – 1922-aisiais įkūrus Lietuvos universitetą (dabar – VDU), kai iš Šveicarijos į mūsų šalį atvyko antroji kūrėjų bei mokslininkų banga, lėmusi ir Kauno botanikos sodo atsiradimą.

Į pagal Kauno architektūros festivalio KAFe 2013 programą surengtą M.Botta‘os paskaitą Vytauto Didžiojo universiteto mažojoje salėje sugužėjo daugiausia studentai ar neseniai mokslus baigę jaunieji architektai, tačiau buvo galima pamatyti nemažai vidutinio amžiaus Kauno architektūros profesionalų, ko gero, šveicarų architektūros meistrą bei jo architektūros darbus žinančių nuo pat architektūros studijų laikų.

1943 metais Italijos pasienio miestelyje gimęs šveicarų architektas Mario Botta, studijavo Milano meno koledže bei Venecijos universiteto Architektūros institute. Čia jis turėjo retą galimybę betarpiškai susipažinti su vienu žymiausių XX a. architektų – Le Corbusier ir L.I.Kahno – architektūros virtuve. Architekto kvalifikaciją M.Botta įgijo 1969 metais, o jo vienas diplominio darbo vadovų buvo architektas C.Scarpa.

Savo individualią profesinę veiklą M.Botta pradėjo 1970-aisiais Lugane (Šveicarija), nors savo pirmąjį namą Tičino kantone jis suprojektavo dar būdamas 16 metų. Architekto studija šiuo metu veikia jo gimtajame Mendrisio miestelyje, į kurį atsikėlė prieš 2 metus.

Savo gausius architektūros opusus palyginti ramiai pristatinėjęs architektas M.Botta, gerokai pagyvėjo sulaukęs auditorijos klausimų ir taip gavęs progą išdėstyti savo kūrybos principus bei pačios architektūros sampratą

SAVITAS BRAIŽAS IŠRYŠKĖJO GREITAI

Pradėjus savarankišką profesinę veiklą, netruko išryškėti atpažįstamas M.Botta‘os architektūros braižas, kurio pagrindinius principus autorius išlaikė iki pat šių dienų.

Šio kūrėjo architektūrai būdinga aiški riba tarp gamtos ir architektūros, šviesa, geometrija, istorizmas. „Visi kuriame pagal tam tikrą šabloną, todėl Le Corbusier, Gaudi ir kiti garsūs kūrėjai visada yra atpažįstami“, – mano M.Botta. Kūrėjas taip pat kratosi jam kabinamos postmodernisto etiketės bei save įvardija kaip „poantikinį“ architektą. „Laiko iš tikrųjų nėra, todėl visi didieji meistrai sekė paveldu“, – VDU auditorijoje susirinkusiesiems dėstė architektas.

Jis papasakojo, kad savo profesinės karjeros pradžioje lengva nebuvo – projektavo vien privačius gyvenamuosius namus savo draugams. Vienas pirmųjų iš jų – namas Riva San Vitalėje (1971– 1973). Tai įsimintinas ir daugeliui XX amžiaus architektūros istorijos vadovėliuose matytas 220 m² bokšto formos statinys, kurio viršutinę dalį su gretimu kalnu jungia permestas lengvas tiltelis.

9-ajame dešimtmetyje kūrėją pasaulyje taip pat garsino tame pačiame Šveicarijos kampelyje pastatytas (1982 metais) 700 m² ploto apskrito plano perkirsto kiauto pavidalo namas su švieslangiu viduryje. Pasak paties autoriaus, šio simetriško namo vidaus tuštuma čia yra apsaugota tarsi motinos įsčiose. Išgarsėjęs gyvenamąja architektūra, M.Botta pamažu ėmė gauti ir kito tipo pastatų užsakymų. Nemažą jo kūrybos dalį užima sakraliniai pastatai.

INTERJERĄ KURIA ŠVIESA

M.Botta‘a didelį dėmesys skiria šviesai, kuriai jis patiki sukurti vidaus erdvę bei atmosferą. Ypač dažnai tikintiesiems iš vidaus atveriamas dangus. „Šviesa gimdo erdvę, o be jos erdvė nyksta“, – teigia jis. Anot architekto, šviesa erdvę kuria per medžiagas, geometriją. Tai ypač ryškiai matoma jo projektuotuose sakraliniuose pastatuose.

Iš sakralinių pastatų reikėtų paminėti Mogno bažnyčią (1992) viename Šveicarijos slėnių, kur senąją bažnyčią buvo sugriovusi sniego lavina. Čia elipsės plano kiautas, perdengtas stiklu tarsi apgaubia senosios bažnyčios plano kontūrus ir architektūros kalba taip užsimena apie nuo gamtos stichijos saugančią gynybinę sieną.

Santa Maria degli Angeli koplyčia (1996) – Lugano miesto (Šveicarija) pašonėje esančio kalno viršūnėje 1.600 m aukštyje pastatytas sakralinis statinys, pasiekiamas vien keltuvu. E.Cucchi freskomis ištapyta ši akmens ir betono koplyčia architektūriškai perteikia paties kalno masyvumą.

1998 metais pagal M.Botta‘os projektą Telavivo universiteto miestelyje buvo pastatytas plytinis sinagogos ir Žydų paveldo centro kompleksas. Pastarojo architektūros objekto pagrindines vidaus erdves formuojantys 2 identiški bokštai čia simbolizuoja pasaulietinio ir sakralinio pradų lygiavertiškumą.

Vienas naujausių sakralinės paskirties objektų – Lugane ant ežero kranto realizuotas medinis modelis (2003 m.) istorinės Barrominio bažnyčios Romoje. Tai savotiškas šio gerai žinomo pastato pjūvis, kuris atskleidžia autoriaus istoristinį požiūrį į architektūrą.

Turino Santo Volto bažnyčia (Italija, 2006) stovi automobilių kompanijos „Fiat“ plieno gamyklos vietoje. M.Botta ją sumanė suformuoti iš viršuje suglaustų 7 stačiakampių bokštų, kurie veikia kaip savotiški šviestuvai – į interjerą įleidžia saulę.

REKONSTRAVO PAČIĄ LA SCALĄ

Bene pirmas pagal M.Botta‘os projektą realizuotas kultūros objektas – Tokijo šiuolaikinio meno galerija „Watari-um“ (1990). Šis ankštame Japonijos didmiesčio sklype įkomponuotas palyginti kuklių parametrų statinys projektuotas kaip vietos architektūros ikona.

Bazelio parke pastatytas Tinguely meno muziejus (1996) skirtas daugiausia žinomo šveicarų dailininko ir skulptoriaus Jeano Tinguely‘io kinetinėms skulptūroms, kurios eksponuojamos sukurtoje didžiulėje centrinėje erdvėje. Beje, šiame muziejuje visai neseniai buvo galima pamatyti ir žinomo šiuolaikinio lietuvių menininko Ž.Kempino darbus.

San Francisco modernaus meno muziejus – pirmas M.Botta’os užsakymas Amerikoje. Tai galimam išplėtimui pritaikytas plieno konstrukcijų statinys, aptaisytas architektui būdingu raštuotu plytų mūru.

Tačiau, ko gero, žymiai didesnis iššūkis šveicarų architektui buvo garsiojo istorinio pastato Italijoje – Milano operos teatro „La Scala“ – rekonstrukcija (2004). Pagal M.Botta‘os projektą tuomet buvo nugriauta visa viršutinė šio paveldinio pastato dalis bei jos vietoje pastatyta gerokai didesnė dviejų geometriškų dalių nauja, skirta scenos įrangai sutalpinti.

Seule ant kalvos raudonuojantis kompanijos „Samsung“ finansuotas meno muziejus (2004) išsiskiria ne vien į debesis žvelgiančia stiklo „akimi“, bet ir savotiška medžių kepure. Pastarasis kompozicinis elementas – reminiscencija vėliavų, Viduramžiais plevėsuodavusių ant bokštų bei įtvirtinimų.

Privatus Bechtlerio modernaus meno muziejus (2010) – viena patraukliausių Šalotės (JAV) kultūros erdvių ir vienas naujausių realizuotų M.Botta‘os visuomeninės architektūros darbų. Miesto centre pastatytas šis palyginti nedidelis statinys akis patraukia tiek ryškiu terakotos eksterjeru, tiek geometriška forma bei įspūdinga 15 metrų aukščio kolona.

Iš kultūros objektų taip pat galima paminėti Dortmundo (Vokietija) municipalinę biblioteką (1999), kuri sudaryta iš kūgio formos stiklinės ir stačiakampės akmeninės dalių ir kai kuriuos kitus pastatus.

NETIKI ARCHITEKTŪROS LENGVUMU

Iš M. Botta’os suprojektuotų pastarųjų dešimtmečių architektūros kūrinių, reikėtų paminėti „Petra Winery“ (Suvereto, Italija, 2003), Kyobo bokštą Seule (2003), draudimo kompanijos pastatą „Ethniki“ Atėnuose (2006), į kalno šlaitą integruotą sveikatingumo centrą Alpėse (2006, Šveicarija) ir kai kuriuos kitus. Pastaruoju metu architektas nemažai dirba užsienyje, o ypač – Kinijoje. Pasak paties M.Botta‘os, šiuolaikinis architektas – pasaulio pilietis, galintis dirbti įvairiose pasaulio šalyse. Jam tereikia pasitelkti savo interpretacinius sugebėjimus.

Šveicaras taip pat sakė esąs įsitikinęs, kad projektuojant ypač svarbi yra kūrybiška mintis, kuri tam tikra prasme suteikia architektūros projektui gyvybę. Vis dėlto jis pripažįsta, kad architektūroje yra vietos ir atsitiktinumui, be kurio neapsieina nė vienas projektas. Architekto manymu, taip pat ypač svarbu, kokią emociją pastatai sukelia.

Absoliuti dauguma M.Botta‘os suprojektuotų architektūros opusų pasižymi statišku, monumentaliu architektūros charakteriu, o dažnai – ir simetrija. Pasak paties meistro, architektūra įkūnija žemės traukos dėsnį, o tam būtent ir padeda simetrija. Vadindamas savo drauge pastarąją jis plačiai naudoja ir šviesai „pavergti“. „Mane gąsdina ne monumentalumas, o banalumas“ ,– teigia architektas.

Susitikime su architektūrai neabejinga Kauno publika architektas ne tik prasipažino mėgstantis statišką architektūrą, bet ir atskleidė netikintis architektūros dinamiškumu. „Jei norėčiau dinamikos, projektuočiau lėktuvą“, – šmaikštavo M.Botta. Panašiai jis atsiliepia ir apie „lengvumą“, kurį architektūroje laiko tiesiog nesusipratimu.

KAFe ARCHITEKTŪROS PASLAPTYS

Monumentalius ir dėmesį traukiančius statinius projektuojantis M.Botta, visgi architektūrą priskiria urbanistiniam kontekstui. „Tai ne skulptūra, kurią galima perkelti“, – įsitikinęs jis. Anot architekto, perkėlus pastatą, jis taptų jau kitu kūriniu.

Architektūros kūrėją – architektą – jis traktuoja kaip tam tikrą įrankį, padedantį išreikšti visuomenės istoriją bei interpretuoti visuomenės poreikius. „Kūriniai pergyvena architektus, todėl mes galėsime kalbėti ateities kartoms“,– ne be pasididžiavimo kalba architektas. Į šiuolaikinę visuomenės kartą M.Botta visgi žvelgia labai kritiškai: „Dabar statome daugiau muziejų nei anksčiau, nes patys neturime vertybių, kurias galėtume pasiūlyti. Ateities kartoms paliksime vieną kitą prekybos centrą, garažą…“

M.Botta bei kiek anksčiau savo kūrybą „Žalgirio“ arenos amfiteatre pristatęs japonų architektas Ryue Nishizawa – be abejo, pagrindinės Kauno architektūros festivalio KAFe 2013 žvaigždės. Tokio aukšto kalibro meistrus Lietuvoje sutikti pasiseka ypatingai retai. O susitikimai su jais – išskirtinė proga atsiplėšti nuo internetu plaukiančio architektūrinės informacijos srauto ir tiesiai iš architektūros autoriteto sužinoti sėkmės receptą ar paslaptį. Tiek pirmasis, tiek antrasis Kauno auditorijai atskleidė, jog kurti pradeda tik prieš tai betarpiškai susipažinę su sklypo ypatybėmis. Tačiau, pradėjus projektuoti, visas jų panašumas, atrodo, iš karto baigiasi. Daugelis paties R.Nishizawa‘os ar kartu su Kazuyo Sejima sukurti architektūros objektų dažnai pasižymi grakštumu, subtilumu ir, atrodo, nežemišku lengvumu. Tai yra, tomis architektūros savybėmis su kuriomis M.Botta‘os kūriniai neturi nieko bendro. Ir tai gerai, nes KAFe suteikė progą susipažinti su dvejomis skirtingomis šiuolaikinės architektūros šakomis, kurių viena tvirtai remiasi į XX amžiaus antrosios pusės architektūros kamieną, o kita – grakščiai stiebiasi į ateitį.

Neseniai savo projektavimo studijos architektūros darbų maketų parodą Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, atidaręs architektas Rolandas Palekas prisipažino, kad architektūrą tyrinėja it paslaptingą moterį. R.Nishizawa‘os , M.Botta‘os, o ir ką tik Kaune apsilankiusio egzotiškojo Libano architekto Bernardo Khoury'io festivalio publikai pademonstruotas platus šiuolaikinės architektūros kalbos diapazonas byloja, kad jos paslapčių klodai yra neišsemiami.

Komentarai

  1. gal visai ir neblogai tas Kauno festivalis. Jei jau taip

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Architekto herbaras

ARCHITEKTO HERBARAS: Įsivaizduojamas Kauno raštų žemėlapis

2019 spalio 4Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Kauno menininkų namuose atidaroma menininkės architektės Aistės Ambrazevičiūtės paroda „Architekto herbaras“. Projektas siūlo žiūrovams pamatyti Kauno kasdienes erdves kitaip bei grožėtis gamtos fantazija. DĖMESYS

Karen Forbes paskaita

TARP MENO IR ARCHITEKTŪROS: Prof. K.Forbes paskaita Kaune

2017 spalio 231 KomentarasPILOTAS.LT

Nuo spalio 24-osios iki 27 dienos Kaune vyks kūrybinės dirbtuvės „Kaunas 18+18: Prisikėlimo ašis“, skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio įprasminimui Kaune. Šioms dirbtuvėms teorinį pagrindą

Europaweg

EUROPOS TILTAS: Šveicarijos Alpėse pakibo 0,5 km ilgio tiltelis

2017 rugpjūčio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Šveicarijos Alpėse ką tik atidarytas ilgiausias pasaulyje kabamasis pėsčiųjų tiltas. Netoli kurortinio Cermato (Zermatt) miesto įrengtas tiltas „Europabrücke“ yra beveik pusės kilometro ilgio bei virš

Meno mugė "Scope Basel"

PRISISTATYS ŠVEICARAMS: Galerija „Meno parkas“ dalyvauja Bazelio meno mugėje

2017 birželio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Bazelio šiuolaikinio meno mugėje „Scope Basel“ (Šveicarija) prisistatys 70 galerininkų iš 27 šalių. Tarp jų – pirmą kartą įsiterps ir žinoma Kauno galerija „Meno parkas“,

IInformacijos ir komunikacijų technologijų agentūros būstinė

NAUJOJI TELEKOMUNIKACIJŲ BŪSTINĖ: Paskelbtas tarptautinis architektūros konkursas

2017 balandžio 19Be komentarųPILOTAS.LT

Jungtinių tautų organizacijos Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga paskelbė Informacijos ir komunikacijų technologijų agentūros naujosios būstinės architektūros konkursą. Šveicarijoje, Ženevoje numatyto architektūros objekto konkursas vyks 2 etapais.

_tit_open-house-vilnius

OPEN HOUSE VILNIUS: atvers net 50 objektų duris architektūros mėgėjams

2017 kovo 27Be komentarųPILOTAS.LT

Festivalio „Open House Vilnius“ organizatoriai žada, jog netrukus supažindins su visa eile Vilniaus pastatų, kurie plačiajai visuomenei paprastai nėra prieinami. Vis besiplečiantis renginys balandžio 22–23

images_pulsas_foto_4816_hhf_fr_161000_e01_xxx

DARBŠTIEJI ŠVEICARAI://KAFE 2016 PASKAITA APIE ARCHITEKTŲ STUDIJĄ BAZELYJE

Pagal festivalio „KAFe 2016“ programą Vyrauto Didžiojo universiteto naujajame daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre šiandien svečiuojasi šveicarų architektas Simonas Frommenwileris (Simon Frommenwiler). Svečias pristatys Bazelyje

images_phocagallery_4762_zumth_baze_1609_4762_zumth_po_160900_e02_xxx

BEYELER FONDAS BAZELYJE://MUZIEJAUS IŠPLĖTIMAS PATIKĖTAS PETERIUI ZUMTHORUI

Šveicarijoje įsikūręs privatus meno fondas „Fondation Beyeler“ neseniai paskelbė, kad muziejaus išplėtimas yra patikėtas architektui Peteriui Zumthorui. Statinys numatytas privačiame Iselin-Weber parke ir bus mažesnis

images_phocagallery_3818_sanaa_sidn_1506_3818_sanaa_pr_150600_e02_xxx

PASAULIO MUZIEJUS SIDNĖJUJE://ARCHITEKTŪROS KONKURSĄ LAIMĖJO JAPONAI

XIX a. įkurtą Naujojo Pietų Velso meno galeriją Sidnėjuje australai planuoja paversti šiuolaikišku XXI a. meno muziejumi, kuris taptu svarbiu architektūros vietoženkliu. Neseniai surengtą jo

images_pulsas_foto_3371_alpes_SV_141100_e01_xxx

MON TAN DUN://LIETUVIŲ IR ŠVEICARŲ MENININKŲ PROJEKTO BAIGIAMASIS RENGINYS

VšĮ „Vandens bokštas“ ir asociacija MAXXX C/O (Šveicarija) Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose pristato tarptautinio regioninio bendradarbiavimo projektą – Lietuvos ir Šveicarijos menininkų parodą

images_phocagallery_3263_Sveicaru paroda_3263_Galios koridoriai_Luca Zanier_tit

FESTIVALIS „KAUNAS PHOTO“://SEPTYNI ŠIUOLAIKINĖS ŠVEICARIJOS VEIDAI

Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus M.Žilinsko dailės galerijoje, Kaune atidaroma fotomeno festivalio „Kaunas Photo“ paroda „Cross Country Show“ (liet. Kryžiaus krašto paroda). Tai viena pagrindinių festivalio

images_phocagallery_2846_Estu archmuz_tit

TALINAS IMA SMETONINĮ KAUNĄ://TARPUKARIO MODERNIZMO PARODA ESTIJOJE

Rudenį Kauną sudrebinęs pirmasis Lietuvoje Architektūros festivalis KAFE 2013 tęsia savo drąsią misiją: šį ketvirtadienį viename garsiausių Šiaurės Europos architektūros centrų – Estijos architektūros muziejuje

images_pulsas_foto_2697_krast_pl_131000_e01_xxx

KRAŠTOVAIZDŽIO ARCHITEKTŪRA://ŠVEICARŲ PATIRTIS VILNIAUS SAVIVALDYBĖJE

Vilniaus miesto savivaldybėje atidaryta paroda „Šveicarų kraštovaizdžio architektūros bruožai“. Joje pristatomi 36 skydai, kurie supažindina su teorija bei istorija, atskleidžia esmę šveicariško braižo kraštovaizdžio architektūroje.

images_phocagallery_2684_botta_pask_1310_2684_botta_po_131004_e07_BRA

MARIO BOTTA://ARCHITEKTŪROJE MANE LABIAUSIAI GĄSDINA BANALUMAS

Kaune ką tik apsilankė vienas žymiausių šiuolaikinių šveicarų architektų Mario Botta. Savitu braižu garsėjantis architektūros autoritetas sausakimšoje Vytauto Didžiojo universiteto salėje pristatė savo kūrybą, kurios

images_straipsniu_foto_2675_kafe_pa_130913_e02._BRA

KAFE 2013 DIENORAŠTIS://KAUNO ARCHITEKTŪROS FESTIVALIS NEMAŽINA TEMPO

Ką tik išlydėjęs vieną didžiausių savo žvaigždžių – šveicarų architektūros autoritetą Mario Botta – Kauno architektūros festivalis KAFe 2013 nemažina architektūros renginių tempo. Antrąją spalio

images_phocagallery_2673_MIES pARODA_II_PAV_2673_tit

MODERNIZMAS IŠ BARSELONOS RANKŲ [II]//EUROPOS RINKTINĖ ARCHITEKTŪRA

L.Mies van der Rohe apdovanojimo – Europos sąjungos premijos už modernią architektūrą rinktinė paroda „Žalgirio“ arenoje – ideali proga susipažinti su modernios Europos naujausia architektūra.

images_straipsniu_foto_2662_mbota_po_130927_e01_xxx

KAFE 2013 DIENORAŠTIS://MARIO BOTTA, GEDIMINAS URBONAS, KONKURSAI, EKSKURSIJA

Toliau tęsiasi Kauno architektūros festivalio „KAFe 2013“ renginiai. Šią savaitę jo programoje – paroda, paskaitos, ekskursija. Kaune taip pat svečiuosis žymus šveicarų architektas Mario Botta.

images_straipsniu_foto_2652_rytai_kn_020600_e01_CEG

KAFE 2013 PRISTATO://LIETUVIŲ-JAPONŲ PROJEKTO„RYTAI-RYTAI 4“ SAVAITĖ

Kaune prasideda Kauno architektūros festivalio „KAFe 2013“ projekto „Rytai – Rytai 4“ savaitė. Šio renginio pagrindinis tikslas – tęsti prieš daugiau nei dešimtmetį pradėtą Japonijos-Lietuvos

images_phocagallery_2646_Mies priz par Kau1_pav_2646_Mies priz1_tit

MODERNIZMAS IŠ BARSELONOS RANKŲ [ I ]:// L.MIES VAN DER ROHE PARODA

Rengti architektūrinius „čempionatus“, o juo labiau pretenduoti į objektyvią architektūrinę tiesą visoje Europoje gali tik labai savimi pasitikinti ir rizikuoti nebijanti organizacija. Juoba, kad vertinami

images_straipsniu_foto_2643_pieno_kn_121000_e03_BRA

KAFE 2013 DIENORAŠTIS://SKOLA KAUNO ARCHITEKTŪROS PASIDIDŽIAVIMUI

Kaunas didžiuojasi savo tarpukario architektūra, tačiau iki šiol taip ir nebuvo išleidęs albumo ar monografijos. Po nepriklausomybės atkūrimo taip pat įvyko vos viena paroda, išsamiau

images_phocagallery_2638_Ambras_parod_pav_2638_Ambras_parod_tit

MAKETAI NEMELUOJA://AUDRIAUS AMBRASO ARCHITEKTŪROS PARODA KAUNE

Tarptautinis Kauno architektūros festivalis KAFe 2013 trečiąją savaitę pradėjo žinomo Vilniaus architekto Audriaus Ambraso retrospektyvine kūrybos paroda „21 maketas“ Vytauto Didžiojo universitete. SIKONo kartos atstovas

images_phocagallery_2628_Mies paroda_pav_2628_Mies paroda_tit

KAFE 2013 DIENORAŠTIS://GERIAUSIA EUROPOS ARCHITEKTŪRA – ANT DELNO

Dažnai maitinamas ne pirmo šviežumo, ne pačių geriausių manierų arba ne pačios aukščiausios prabos architektūra, lietuvis turi retą progą prisiliesti prie tikrų tikriausių moderniosios architektūros

images_phocagallery_2561_mvrdv_hibri_1307_2561_mvrdv_SV_e01_xxx.1307

NUGALĖJO ĮVAIROVĖ://OLANDŲ SUKURTAS MIŠRUS KVARTALAS GARANTUOS GYVYBĘ

Žinomas olandų progresyvios architektūros kolektyvas MVRDV Šveicarijoje laimėjo naujo gyvenamosios architektūros kvartalo idėjų konkursą. Vietoje sąlygose nurodyto monolitiško gyvenamojo bloko olandai pasiūlė mišrų su daugiabučiais

images_phocagallery_2480_kemp_baze_1306_2480_kempi_in_130600_e01_xxx

MENO DIALOGAS://Ž.KEMPINO PERSONALINĖ PARODA J.TINGUELY MUZIEJUJE

Birželio 4 dieną Šveicarijoje, J.Tinguely muziejuje, atidaroma personalinė lietuvių menininko Ž.Kempino paroda. Niujorke gyvenančio menininko kūryba, eksponuojama 1.500 m² ploto muziejaus erdvėse, kuria savitą dialogą

images_pulsas_foto_1707_e01_970000_xxx

DĖMESIO CENTRAS//10-ASIS KONKURSAS EUROPOS ARCHITEKTŪROS FOTOGRAFAMS

Vokiečių nevyriausybinė organizacija „Architekturbild“ kartu su Vokietijos architektūros muziejumi paskelbė „Europos architektūros fotografijos konkursą 2013“. Dalyvauti kviečiami Vokietijos ir kitų Europos Sąjungos šalių architektūros fotografai