Paveldo saugojimo prasmė ir naujos architektūros santykis su sena – vienos pačių aktualiausių istorinių miestų tvarkymo temų. Paveldosaugininkų, architektų, mokslininkų, eilinių piliečių nuomonės bei požiūriai čia dažnai skiriasi. Kartais – radikaliai. Architektūros [aktualijų] fondas (AAF) gegužės 11 dieną Vilniuje rengia viešą diskusiją, kuri yra gana retas bandymas išklausyti skirtingas nuomones ir net – padiskutuoti.
Kontraversiškos ar net brutalios statybos atvejų (kaip architekto V.Juozaičio rekonstrukcija Kauno Laisvės al.) paskatinti ginčai paveldo tema pastaruoju metu kyla vis dažniau. Nesenai spaudoje išplatintas dailės istorikų laiškas parodė, kad architektai, paveldosaugininkai, menotyrininkai ir gyventojai skirtingai suvokia praeities ženklus miesto kūne. Visa tai reikalauja progos išklausyti skirtingas nuomones ir sužinoti vieniems iš kitų šį tą naujo. Tokią progą gegužės 11 dieną (trečiadienį), 18 val. Šiuolaikinio meno centro skaitykloje (Vokiečių g. 2, Vilniuje) ketina suteikti AAF, rengiantis diskusiją apie tai kaip mes saugome nekilnojamą kultūros paveldą. Renginyje menotyrininkės Marija Drėmaitė ir Nijolė Lukšionytė pristatys kuo vertinga ir įdomi istorizmo ir art nouveau (XIX a. pabaigos – XX a. pradžios) architektūra. Vėliau žadama aktuali menotyrininkų ir architektų diskusija „Saugoti negalima griauti“,kurios tikslas – remiantis pastarojo meto aktualijomis, aptarti: Kuo vertingi ir įdomūs mūsų miestai? Ką ir kokiomis priemonėmis turėtume saugoti? Kaip rasti pusiausvyra tarp naujos kokybės kūrimo ir senosios vertės išsaugojimo?, Ar gali paveldo saugojimas virsti miesto stagnacija, o kūryba tapti destruktyviu veiksmu? Koks architekto vaidmuo šiame procese? Turėtų būti karšta.
Renginys nemokamas.
