Judrioji inteligentijos dalis savaitgalį praleidusi XII Vilniaus knygų mugėje, nelinksmai pokštavo, kad literatūrinis tvanas galutinai iššlavė kuklius santaupų likučius, skirtus garbingai užbaigti šildymo sezoną, ir dažną Lietuvos šviesuolio šeimą paliko be sekmadieninio rožinio vyno taurės ir riekelės „Džiugo“ sūrio. Tradiciškai rūškaną pirmadienį nuo visiško minoro gelbėja nebent kuklus spindulys iš architektūrinės leidybos skliauto. Greta kiek anksčiau pristatytos Tomo S.Butkaus urbanistinės studijos „Miestas kaip įvykis“ nevalia nepaminėti ir kito jauno, daug žadančio, bet retokai tėvynę matančio architektūrologo Andy B.Užpelkio veikalo „Architektūros revoliucijos istorija“, kurio ištrauką, autoriui mielai sutikus, čia su malonumu pateikiame. /redaktoriaus žodis/
IŠTRAUKA. I SKYRIUS.
Šiame veikale aptariami opiausi architektūrinio gyvenimo klausimai ir gvildenama šiandieninė problematika – apatija, godumas, užkietėjimo bėdos, minčių nepakankamumas, aterosklerozė, bestuburiškumas, peikiamos ir negailestingai kritikuojamos civilizacijos rykštės – globalios urbanizacijos ir atvirkštinio reiškinio – „globalaus kaimo“ aspektai. Pastarajam autorius netgi siūlo įvesti sertifikuotą prevencinių priemonių paketą, pažymėtina, neturintį analogo netgi Vakarų pasaulyje.
Taip pat galima rasti naudingos informacijos apie nuodinguosius ir haliucinogeninius grybus bei artimiausius kultūrinius renginius. Šio veikalo pamatiniu-kertiniu akmeniu-fundamentu tampa klasių kovos idėja – permanentinė kova tarp darbininkų klasės ir buržuazijos. Kai kurie nepriklausomi tyrinėtojai įžvelgia kovą tarp projektų vadovų ir techninio darbuotojo, į kurią kaip trečia šalis įsivelia ir Nuolatinė statybų komisija, kuri savo ruožtu kivirčijasi su Sąvadų skyriumi ir Statybos inspekcija.
Siekiant išvengti šio brolžudiško damoklo kardo, dar Radvila Našlaitėlis įsteigė Architektų sąjungą prie Kaimo reikalų ministerijos. Taip prie vienuolynų bravorų pradėjo rastis architektūros vietininkas – inspektorius, turintis neribotą galią ir, su valsčiaus viršaičio leidimu, galintis nuplakti statybos reglamentų nesilaikančius baudžiauninkus.
Ir ką mes matome – iš pirmo žvilgsnio gerai apgalvotas mechanizmas neveikia! Stringa biurokratų kabinetų tarpduriuose, pasiklysta prirūkytuose valstybinių instancijų koridoriuose ir prasmenga kiauruose valdininkų stalčiuose bei portfeliuose. Taigi, suvaldyti šią painiavą ano meto Lietuvoje trūko politinės valios, nebuvo ir tam reikalingų teisės aktų, reglamentų, taip pat kvalifikuotų specialistų. Kaip pavyzdį galima paminėti, kad iki 1985 metų vienintelis Laurynas Stuoka-Gucevičius buvo atestuotas specialistas, turintis Vatikano įgaliojimą projektuoti ypatingus statinius.
Nenuostabu, kad tokios suirutės krečiama valstybė ilgai išsilaikyti negalėjo – krachas atėjo 1795-ųjų spalio 24 dieną – sulig Trečiuoju Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimu.
APIE APLINKYBES
Ilgai nenukrypstant į istorines batalijas pravartu prisiminti, kokiomis aplinkybėmis buvo sukurta „Architektūros revoliucijos istorija“ ir kokį realų poveikį veikalas padarė regiono politikai bei architektūrai. Egzistuoja patvirtinta ir Vakaruose pripažinta nuomonė, kad revoliucingos veikalo idėjos sužadino perversmą Baltarusijoje, kurį, deja, vėliau nuslopino A. Lukašenka ir jo pakalikai. Manoma, kad sukilimo didžiausi kaltininkai yra du ideologiniai veikalai – „Architektūros revoliucijos istorija“ ir Jerome David‘o Salinger‘io „Rugiuose prie bedugnės“. Kai kurie politiškai priklausomi tyrinėtojai nagrinėja versiją, jog ne mažesnį poveikį galėjo daryti ir liūdnai pagarsėjusio perversmininko, kuriam likimas nedavė laimės tapti architektu, jaunystės dienoraštis „Mein Kampf“.
Kiti šioje istorijoje minimi propagandos šaltiniai, kaip vėliau paaiškės, buvo reabilituoti.
Viskas prasidėjo 2007-ųjų išvakarėse, kai būrelis Minsko valstybinio universiteto architektūros fakulteto studentų, po šv. Kalėdų, švęstų pagal Grigaliaus kalendorių, apsiskaitę jau minėtos propagandinės literatūros, išėjo į gatves tyrinėti architektūrinių, socialinių ir politinių reiškinių.
Vadovaudamiesi literatūros šaltiniuose aprašytais moksliniais metodais jaunieji architektai atliko empirinius tyrimus, kurių rezultatai buvo šokiruojantys, prieštaraujantys oficialiajai nuomonei, tradicijoms ir diktatūrai.
Savo išradimus, atradimus ir nušvitimus jaunieji tyrinėtojai skelbė miestiečiams, perdavinėdami Gerąją Naujieną iš lūpų į lūpas. Jaunuolių kelionė liudininkų teigimu truko apie porą savaičių. Keldami skersvėjus ir antikomunistiškas nuotaikas, jaunieji architektai susirado nemažai bendrininkų, tarp kurių pažymėtinas ir gausus opozicijos lyderio Vincuko Viačiorkos gynėjų būrys. Suvieniję jėgas sąjungininkai patraukė į pagrindinę Minsko aikštę – Nepriklausomybės aikštę. Čia, žinoma, susirėmė su baltarusiškos KGB ir milicijos būriais.
Nelygioje kovoje garbingai debiutavę architektūros pirmūnai krito nuo ašarinių dujų ir bananų lietaus. Tik panaudojus spec. priemones, pergalę taškais šventė Raudonoji Armija. Idėjiniai lyderiai buvo uždaryti į centrinį KGB kalėjimą, o jų namuose atliktos kratos. Kukliuose bendrabučio tipo apartamentuose be nevertingų maketų, didelio formato lapų ir brėžinių rasta ir revoliucinės literatūros, kuri buvo konfiskuota. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
APIE FUTBOLO IR ARCHITEKTŪROS EKSPORTĄ
Istoriją, kaip perversmininkų knygų lentynose atsirado „Mein Kampf“, slepia intrigų pelkės ir gandų miglos. Prokurorai tikina, kad knyga buvo parsivežta iš Nyderlandų – esą studijų mainų programos metu vienas perversmo iniciatorių knygą nusipirko Roterdamo blusų turguje iš seno vokiečių pirklio. Šioje keistoje vietoje braška agentų voratinklis – kaip žinia, ši, Landsbergo kalėjime sukurta knyga, yra uždrausta daugelyje pasaulio šalių. Net tolerantiškuose Nyderlanduose ji pripažinta pavojingesnė už haliucinogeninius grybus, ir ją čia leidžiama tik turėti, bet jokiu būdu nepardavinėti.
Nepriklausomi teismo proceso stebėtojai iš Vakarų viešai kritikuoja Minską dėl falsifikuojamų faktų. Žemųjų žemių atstovas, nepriklausomas architektūros-urbanistikos ir KVAD ekspertas, socialinių ir politinių reiškinių tyrinėtojas, Harvardo universiteto profesorius R. Kūlasas: „jokios nesantaiką kurstančios literatūros kaltinamųjų lentynose niekada nebuvo. Slapta man teko susipažinti su tyrimo medžiaga ir savo akimis mačiau, kad kuklioje jaunuolių bibliotekoje buvo du visiems gerai žinomi bestseleriai – „Rugiuose prie bedugnės“ ir „Architektūros revoliucijos istorija“ bei architektūriniai žurnalai ir knygos: ispaniškasis „El Croquis“, vokiškasis „Detail“, kaimyninėje šalyje leidžiamas „Statybų pilotas“. Be to – architektūros klasika tapęs Ernst‘o Neufert‘o „Bauenwurfslehre“, kurio vietoje kratos metu mįslingai atsirado „Mein Kampf“. Vienintelė man nežinoma knyga buvo rusų autoriaus Vladimiro Iljičiaus „Что делать?“. Kaip man vėliau milicininkai maloniai paaiškino, tai yra socializmo literatūros klasika, kurią privalu studijuoti visose universitetinių studijų programose. Nerimą kelia tai, kad šioje painioje istorijoje minima mano šalis, neva platinanti ideologinius kvaišalus. Visiška nesąmonė, Nyderlandai nuo seno garsėja kaip aukščiausios kokybės futbolą ir architektūrą eksportuojanti šalis“.
APIE SANKCIJAS
Vakarų ir Lietuvos diplomatinėmis pastangomis, laimingo atsitiktinumo ir neeilinio Batkos gerumo dėka, perversmininkai nebuvo pašalinti iš universiteto – atsipirko gavę pora savaičių karcerio ir guzų. Deja, jaunuoliai nebegalės tęsti architektūros studijų – dėl politinių priežasčių jie studijuos Melioracijos mokslus, taip pat privalės kartoti Marksizmo-Leninizmo pagrindų kursą. Be šių sankcijų neramumų sukėlėjams buvo nubraukta universiteto stipendija, apribota tam tikra anglų, vokiečių ir lietuvių kalbomis išleista literatūra. Iš perversmininkų laptopų išinstaliuotas AutoCad‘as, jiems uždrausta naudotis Facebook‘u ir apskritai naršyti internete.
Šiuo metu „Architektūros revoliucijos istorija“ yra uždrausta visuose valstybiniuose Baltarusijos knygynuose ir bibliotekose, o Jerome Salinger‘io „Rugiuose prie bedugnės“ leidžiama tik archaiška gudų kalba, kurios žinovų ratas yra labai siauras ir senyvas.
Po ilgų ginčų ir teismų procesų architektūrinė literatūra buvo reabilituota – „El Croquis“ ir „Detail“ pašalinti iš Juodojo sąrašo, o Ernst‘o Neufert‘o „Bauenwurfslehre“ netgi įtrauktas į architektūros studijų programą. Viešindama demokratinius procesus, Baltarusijos statybos ministerija į privalomųjų studijų knygų sąrašą įtraukė tvarios architektūros principus bei statinių mechaninį atsparumą nagrinėjančią anglų liaudies pasaką „Trys paršiukai“.
Didžiausiam intelektualų ir alternatyvaus jaunimo džiaugsmui Minsko viešojoje bibliotekoje vėl galima rasti senuosius „Statybų pilotas“ numerius.
VIETOJE PABAIGOS
Pasaulio spauda jau rašo apie Minsko ir Vakarų santykių atšilimą, kur pagrindinis derybų tarpininko vaidmuo tenka Lietuvai. Slaptų šaltinių duomenimis oficialiam vizitui jau ruošiasi Aplinkos Ministerijos ir kvalifikuotų statybos, architektūros bei nekilnojamojo turto specialistų jungtinė delegacija. Oficialus vizito tikslas – Statybos įstatymo pataisų aiškinimas ir lietuviškojo projekto derinimo mechanizmo pristatymas. Taip pat bus vedamos derybos su Minsku dėl perteklinio nekilnojamojo turto bei kvalifikuotos darbo jėgos eksportavimo. Tikiuosi, kad vizito metu bus rasta laiko ir opiems architektūriniams, paveldosauginiams klausimams.
Literatūros šaltiniai:
# Jerome David Salinger „Rugiuose prie bedugnės“ # Jaunojo revoliucionieriaus dienoraštis „Mein Kampf“ # Vladimiras Iljičius „Ką daryti?“ # Anglų liaudies pasaka “Trys paršiukai” # Ernst Neufert „Bauenwurfslehre“ # Naujasis Testamentas # „Statybų pilotas“ # El Croquis # Detail # Lietuvos Respublikos Statybos įstatymas
Skaitytojų Atsiliepimai
„Perskaitęs „Architektūros revoliucijos istoriją“ uždirbau antrąjį milijoną“ – Bilas Geitsas
„Nuostabus, įkvepiantis kūrinys. Kas galėjo pagalvoti, kad jo pagalba numesiu papildomus trisdešimt kilogramų, rekomenduoju visiems norintiems sulieknėti“ – namų šeimininkė Liusinda Fleming, Torontas, Kanada
„Šioje knygoje susipina dramatiškas herojų gyvenimas ir arši, nepalenkiama realybė, griaunanti jaunuolių likimus. Tai odė žmogiškumui“ – „The Times“
„Tai pirmoji knyga, kurioje padėti metodologiniai pagrindai valstybinei architektūros politikai formuoti“ – doc. dr. de Meuronas
„Imkit mane ir skaitykit“ – M.Mažvydas
„Lengvai skaitomas, gausiai iliustruotas veikalas“ – J.Mačiūnas
Vilmantas
( 2011-02-21 )
Straipsnio autorius juokaudamas rimtai kalba, matyt ne gnyla esa.
Darius
( 2011-02-21 )
Smaiksciai padirbeta 🙂