ANT KALNO MŪRAI:KAM IR DĖL KO? // PROFSĄJUNGŲ RŪMŲ KONKURSAS BE ATRADIMŲ

Viešosioms erdvėms, nekomerciniams objektams užleidžiant vietą pelningesniems kvadratiniams metrams, žinia apie naują kultūrinį pastatą yra laukiama retenybė. Deja, ne visada ji džiugina. Miestams sunkiai išgalint visuomeninius objektus kurti savarankiškai, tenka ieškoti bendradarbiavimo su privačiu verslu modelių, o toks kompromisas neapsieina be praradimų.

KONCERTAI IR KONTOROS – PO VIENU STOGU

Tautos namų kompleksui, kuriamam Vilniuje, ant Taurakalnio, padarytas svarbus žingsnis pirmyn. Neseniai pasibaigė ant Tauro kalno stūksančių pagal tipinį projektą sovietmečiu suręstų Profsąjungų rūmų rekonstrukcijos konkursas.

Lietuvos architektų sąjungos ir pastato savininkės bendrovės „VIPC“ organizuoto konkurso dalyviai turėjo suprojektuoti komercinį-visuomeninį kompleksą. Jame reikėjo sutalpinti tiek Tautos namų programą su didžiule koncertų sale, biblioteka, patalpomis visuomeninei veiklai, tiek verslui skirtą dalį su biurais bei restoranais.

Anot konkurso recenzento architekto Sauliaus Misevičiaus, nors darbų skaičiaus būta įspūdingo, idėjų įvairovė nedžiugino. Naujo charakteringo ženklo, kuris būtų savito silueto ir architektūros, dalyviams, pasak recenzento, nepavyko sukurti. Blankų darbų koloritą tikriausiai lėmė konkurso sąlygos, pagal kurias nebuvo galima viršyti esamo pastato altitudės, neleista projektuoti kitoje vietoje ir netgi „išlipti“ iš Profsąjungų rūmų pamatų kontūro, bet vis dėlto teko sutalpinti didžiulę apie 20.000 m² programą. Tai susiklostė, pasak S.Misevičiaus, dėl rūmų privatizavimo, dėl kurio ir sumanyta dvejopa – komercinė ir visuomeninė – funkcija, o prioritetas suteiktas nežinia kuriai. Recenzento nuomone, nusprendus statyti naują pastatą ant Taurakalnio, logiškiausia būtų nagrinėti viso kalno teritoriją, o naujo pastato vietos nenustatyti griežtai.

GELEŽINĖ UŽUOLAIDA IR GYVENIMAS

Pirmąją vietą ir solidžią 77.000 litų premija komisija skyrė projektui devizu 444888 (Vilniaus architektūros studijos architektai K.Pempė, A.Pliučas, G.Gečaitė, L.Jančytė, N.Baran, J.Dagelis, D.Kisielius, V.Kutaitė, I.Lukauskas, V.Lukoševičius ir G.Jurgelevičius).

Pompastiškai šaltos stalinistinės architektūros Profsąjungų rūmus architektai pasiūlė pakeisti šiuolaikišku pastatu, o reprezentatyvią architektūrą – išgauti lakoniškomis priemonėmis. Tautos namų ir komercinių patalpų kompleksą sudarytų 3 tūriai, atskirti pasažais-viešosiomis erdvėmis. Juos apjuostų ir į vientisą darinį sujungtų mobili metalinė plastiškos formos „užuolaida“. Scenos užsklandą simbolizuojanti ažūrinė „oda“ lemtų chameleonišką pastato charakterį – ją atitraukiant ir užtraukiant, kistų pastato fasadas, o kartu ir komplekso vizualiniai ryšiai su aplinka.

Autoriai sumaniai išnaudojo kalno reljefą: žvelgiant nuo papėdės, pastato tūris kilstelėtas ant įtraukto įstiklinto cokolinio aukšto, kuris „siurbtų“ pagrindinius visuomeninės dalies lankytojų srautus. Šiaurės–pietų ašimi kompleksą dalijantis pasažas veiktų kaip pagrindinis patekimo į kompleksą traktas, o kartu ir kaip vizualinė ašis, surišanti pastato vidų  su reprezentacine aikšte, numatyta ties pagrindiniu patekimu į kompleksą, su Lukiškių aikšte, Baltojo tilto aplinka. Pasažas organiškai susijungtų su Taurakalnio rekreacinės erdvės takais ir evangelikų liuteronų kapinėmis, esančiomis pietinėje pusėje.

ARCHITEKTŪRAI PRISTIGO ŽENKLIŠKUMO

Stambiausias komplekso pastatas bus skirtas visuomeninėms patalpoms, 1400 vietų simfoninės muzikos koncertų salei. Iš reprezentacinės aikštės Tauro kalne patekę į korpuso pagrindinį holą, lankytojai pirmame aukšte ras parodas ir erdvę bendruomenių susibūrimams, rūbines, san. mazgus. Reprezentaciniai laiptai ves į biblioteką antrame aukšte, visuomeninei veiklai skirtas trečiojo aukšto patalpas ir salę, užimsiančią paskutinius 2 aukštus.

Rytinėje sklypo dalyje projektuojamo komercinio pastato pirmame aukšte architektai numatė kavinę su lauko terasa, atsiveriančia į Taurakalnio papėdę. Likusį tiek šio sklypo pietinėje dalyje, tiek numatytojo korpuso plotą užims biurai.

Projektuodami visuomeninį objektą, sulauksiantį didelių lankytojų srautų, architektai daug dėmesio skyrė transporto sistemai. Besinaudojantys viešuoju transportu žmonės į kompleksą pateks iš Pamėnkalnio ir V.Kudirkos gatvių. Automobiliai į triaukštį požeminį parkingą būtų nukreipiami per V.Mykolaičio-Putino gatvę.

Komisijos nuomone, racionalią, patogią funkcinę struktūrą autoriams pavyko suderinti su patrauklia pastato išvaizda. Tiesa, toliau projektuojant reprezentatyvų, išskirtinio įvaizdžio visuomeninį objektą , autoriams dar teks gerokai padirbėti. Recenzento S.Misevičiaus teigimu, susidarąs įspūdis, kad urbanistinis atradimas – kelių stambių tūrių ir tarpusavyje susijusių erdvių kompozicija – vargu ar buvo suvoktas pačių autorių. Vertingą idėją jie esą „nugesinę“, mat „užuolaida“ vėl viską apjungė į vieną masyvų tūrį.

VIDUS NAUJAS, IŠVAIZDA SENA

Antrąją vietą (57.000 litų) pelniusio darbo 081017 (II) autoriai V.Biekša, T.Balčiūnas, M.Kanevičius, R.Kilčiauskas, J.Stankevič ieškojo harmonijos tarp dviejų skirtingų polių – laisvojo, demokratiškojo, gamtinio ir griežtojo, reprezentatyvaus, žmogaus sukurto. Išsaugoję Profsąjungų rūmų išorinį kiautą, architektai jo viduje suprojektavo amorfiškas erdves, persiliejančias viena į kitą be aiškių ribų. Pasak autorių, taip atspindima demokratiškos visuomenės ir istorijos simbiozė, sukurianti naują kokybę.

Profsąjungų rūmus užkėlę ant stačiakampės platformos, architektai sukūrė pastato ekspozicinę viešąją erdvę, pereinančią į natūralią Tauro kalno morfologiją ir laisvą takų sistemą be dirbtinai stiprinamų ašių. Lankytojų srautai į kompleksą orientuojami ir iš Tauro kalno papėdės, ir iš Santuokų rūmų pusės. Centrinė pastato erdvė būtų amfiteatrinė stiklo stogu dengta salė, aplink kurią burtųsi likusios patalpos.

Pasak komisijos nario G.Blažiūno, projektas patrauklus konceptualumu ir taktišku požiūriu į esamą sąmonėje įsirėžusį sostinės miestovaizdį. Anot S.Misevičiaus, Profsąjungų pastatas, grubiai užkėtęs Tauro kalną, neturi istorinės ar architektūrinės vertės, tačiau kurti naują simbolį šioje miesto vietoje verta tik jeigu jo architektūra būtų neabejotinai kokybiškesnė ir labiau praturtinanti aplinką, nei esama. Kadangi, kaip parodė konkursas, ši užduotis buvusi neįkandama, išsaugoti ir rekonstruoti savotišku sostinės ženklu tapusius rūmus esą logiška. Tuo labiau kad antrosios vietos laimėtojams pavyko neutralizuoti neigiamą Profsąjungų rūmų įvaizdį, kompleksą jautriau įlieti į urbanistinę aplinką.

JĖGOS TRŪKSTA, AGRESIJOS – PER DAUG

Naują pastatą vietoje Profsąjungų rūmų statyti pasiūlė ir trečiosios vietos (27.000 litų premija) laimėtojai architektai V.Stupakas ir R.Stupakas (darbas 111101). Aptakių formų horizontalus tūris, apvilktas vientisu bronzinių žaliuzių ažūru, autorių teigimu, atkartotų kalno reljefo plastiką.

Po vienu stogu sutalpintos funkcijos liko aiškiai zonuotos, tačiau erdvėmis ar pasažais neatskirtos. Rytinė pastato dalis skirta visuomeninėms patalpoms ir salei, vakarinė – komercijai.

Patogi schema vis dėlto nekompensavo abejonių dėl sprendimo išoriškai suniveliuoti visas funkcijas. Komisijos nuomone, fasadų plastika neatspindinti vidinės funkcijos,  o pastatas apskritai stokojąs stipraus įvaizdžio.

Paskatinamosios premijos (7.000 litų) laimėtoja studija„Regroup projektavimas“ (arch. V.Aksamitauskaitė, R.Kazickas, P.Kisielis, M.Kačinskas, J.Pakšienė; darbas devizu 010203) naujo tūrio struktūrą ašių „kryžiumi“ padalino 4 segmentus. Taip išryškinta ne tik ašis Santuokų rūmai – Vilniaus centras, bet ir skersinis traktas, jungiantis V.Kudirkos ir Tauro gatvių aplinką. Įėjimams iš visų 4 pusių suteikę vienodą reikšmę, autoriai pastato viduje centriniu elementu pavertė koncertų salę, o ją aplipdė biurų patalpomis. Apatiniai aukštai būtų skirti bibliotekai ir visuomeninėms patalpoms.

Kieti, nelankstūs planai, neracionalūs sprendimai pelnė komisijos skepticizmą. Priekaištų sulaukė ir fasadų sprendimas korpusus apdailinti skirtingomis medžiagomis ir ornamentais, autorių teigimu, atspindinčius 4 metų laikus. Recenzentų nuomone, formalūs fasadai esantys nepakankamai motyvuoti, o mechaniška komplekso kompozicija kontekste esą įsiterpianti dar grubiau, negu dabartiniai Profsąjungų rūmai.

MONUMENTALUMO IRGI GALI BŪTI PER DAUG

Antrą paskatinamąją premiją pelnė projektas 484848 (arch. A.Nasvytis, J.Liekys, M.Segalis, E.Stoškutė). Tautos namų kompleksu autoriai užbaigia impozantišką urbanistinę ašį, ant kurios jie „suvėrė“ Lukiškių aikštę, Baltąjį tiltą, rekreacinę krantinę ir dangoraižių kompleksą. Keturšlaičiu stiklo stogu dengtame stikliniame monumentaliame pastate būtų koncertų salė ir dalis komercinių patalpų. Prieš pastatą architektai pasiūlė supilti naują kalną, kuris visiškai pakeistų Taurakalnio reljefą. Jame būtų sutalpinta likusi programa, o ant terasos įrengta apžvalgos aikštelė.

Ilgus metus brandintų idėjų pristatymas konkurse sukėlė ir tam tikrų abejonių. Visiems, anksčiau susipažinusiems su Tautos namų pasiūlymais bei A.Nasvyčio grupės Lukiškių aikštės konkursiniu projektu, kurio sprendinius autoriai įpiešė į panoramas, dėl „užslaptintos“ autorystės beveik nekilo abejonių. Ir nors vertinimo komisijos teigimu, darbas apdovanotas už dvasingumą, monumentalią Tautos namų svarbą atitinkančią koncepciją, klaustukas, kiek įtakos komisijos sprendimui turėjo autoriaus vardo svoris, liko.

PASLĖPTI PASTATĄ PER SUDĖTINGA

Konkursinius projektus suskirstę į tipologines grupes, konkurso recenzentai S.Misevičius, S.Kuncevičius, A.Mačiulis ir komisijos nariai apibrėžė jų privalumus ir trūkumus.

Darbai 121212, 000090 ir 999992 atstovavo reljefe integruoto pastato idėjai. Pasak recenzentų, principas prioritetą suteikti saugomoms vertingoms kalno formoms logiškas, tačiau jam prieštarauja patys autoriai, siūlydami keisti to paties kalno reljefą, jį aukštinti.

Darbų 000090 ir 999992 autoriai siūlė amorfiškos formos pastatus „paslėpti“ kalno siluete, sujungti su aplinkiniais želdynais. Projekte devizu 121212 architektai Taurakalnį paaukštino dirbtiniu piliakalniu, o už jo priglaudė monumentalaus klasicizmo įkvėptą priestatą. Konstatuota, kad darbo 121212 autoriai nepaisė sklypo ribų (kaip ir darbo 999992 architektai), nesureagavo į skverą, kilo klausimų dėl patalpų apšvietimo ir patalpų virš koncertų salės įrengimo. Dviprasmiškai neaiški ir pastato koncepcija – vengdami architektūros, autoriai neatsispyrė dekoratyviems bokšteliams. Darbui 000090 pritrūko aiškių funkcinės struktūros sprendinių, projektui 999992 – sprendinių dėl apšvietimo ir medžiagiškumo.

SUSMULKĖJIMAS MENKINA

Darbų 374811 ir 251686 autoriai siūlė ant Tauro kalno statyti ne vieną pastatą, o kelis. Skulptūriškos kelmų formos 374811 projekte sukėlė abejonių dėl įgyvendinimo. Darbui 251686, kuriame pasiūlyta statyti nedidelių tūrių netaisyklingo užstatymo kvartalą, pareikšta pastabų dėl nesuvaldytos kompozicijos, margos formų įvairovės ir funkcinių sprendinių. Pasak S.Misevičiaus, abiejų darbų pasiūlymai esą suniveliuotų kompleksą su greta esančiu užstatymu, neišskirtų jo miesto panoramose, suformuotų blankų įvaizdį.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Virgilijus Usinavičius

MANO VILNIUS: V.Usinavičiaus miesto patyrimo ir įsisavinimo fotožemėlapis

2020 birželio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus fotografijos galerijoje atidaroma prieš 5 metus prie nespalvotos fotografijos grįžusio Virgilijaus Usinavičiaus paroda „Mano Vilnius“. Tai savotiška autoriaus nuoroda, jog kiekvienas tame pačiame mieste

Trakų Vokės dvaro rūmai

SUGRĮŽTA DIDYBĖ: Tvarkomi Trakų Vokės dvaro sodybos rūmai bei atkuriamas parkas

2020 gegužės 15Be komentarųPILOTAS.LT

Trakų Vokės dvaro sodyboje pamažu atgimsta žymaus parkų architekto Édouardo André dar XIX a. pabaigoje projektuoto dvaro parko vizija. 2021-aisiais šis Neoklasicistinis Tiškevičių dvaras žada

Vilnius: savas ir svetimas

NAUJASIS ŠILKO KELIAS: Kinijoje išleista istorinė knyga apie Vilnių

2020 gegužės 4Be komentarųPILOTAS.LT

Po dvejų metų intensyvaus darbo Kinijoje išleista rašytojo, istoriko Laimono Briedžio knyga „Vilnius: savas ir svetimas“. Tai pirmoji istorinė knyga apie Lietuvą kinų kalba. L.Briedžio

Neakivaizdinis Vilnius

NEAKIVAIZDINIO VILNIAUS STUDIJOS: Po metų veiklos pakvietė laikyti egzaminą

2020 balandžio 163 KomentaraiPILOTAS.LT

Lygiai prieš metus startavo sostinės savivaldybės projektas „Neakivaizdinis Vilnius“ – alternatyvaus Vilniaus pažinimo iniciatyva, kuri pirmą kartą pakvietė žmones iš visos Lietuvos sostinę pamatyti naujai.

Algimantas Kunčius

VILNIAUS FOTOREFLEKSIJOS: Dviejų sostinės gatvių kaita vaizdų tyrinėtojo akimis

2020 kovo 4Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjungoje rengiamas Algimanto Kunčiaus knygos „Fotorefleksijos“ pristatymas. Tai vaizdaknygė, kuri Vilniaus  senbuvio, fotografo ir nenuilstančio vaizdų tyrinėtojo akimis  atskleidžia dviejų sostinės gatvių kaitą. Kovo 19

Vilniaus gatvės

VILNIAUS SAVIVALDYBĖ: Sostinės gatves projektuos 8 įmonės

2020 sausio 131 KomentarasPILOTAS.LT

Vilniaus miesto savivaldybė sostinės gatvėms projektuoti konkurso būdu atsirinko 8 įmones, kurios šią paslaugą teiks kaip ir savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“. Sprendimą ieškoti šios paslaugos

Pasižvalgymas po Vilniaus apylinkes

PASIŽVALGYMAS PO VILNIAUS APYLINKES: M.Baužienės 3-osios knygos pristatymas

2020 sausio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje pristatoma architektūros istorikės Mortos Baužienės knyga „Pasižvalgymas po Vilniaus apylinkes“. Dalyvauja knygos autorė, leidyklos vadovas, paveldo žinovai. Sausio 8

Algimantas Aleksandravičius

PASAKŲ MIESTAS: Algimanto Aleksandravičiaus fotoparoda apie Vilnių

2019 spalio 31Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus rotušėje atidaroma Algimanto Aleksandravičiaus fotoparoda „Vilnius – mano pasakų miestas“. Parodoje fotografas atskleidžia yra daugiakultūrę, turtingą istorijų ir legendų, kurios virsta pasakomis, sostinės sielą.

Didžioji gatvė

VILNIAUS KULTŪROS REIŠKINYS: Paroda „Didžioji gatvė“ Vilniaus paveikslų galerijoje

2019 rugsėjo 24Be komentarųPILOTAS.LT

Didžioji gatvė – viena seniausių ir reikšmingiausių Vilniaus miesto gatvių. Jos savitumą atskleidžia Vilniaus paveikslų galerijoje atidaroma paroda. VILNIAUS „LAISVO ORO“ TERPĖ Rugsėjo 26 dieną

Gintautas Trimakas

TAVO BAŽNYČIOS: G.Trimako pasivaikščiojimai po savąjį miestą

2019 gegužės 21Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus rotušėje rengiamas fotomenininko Gintauto Trimako pasivaikščiojimų po „savąjį“ miestą pirmas paviešinimas. Šį fotografijų ciklą autorius kuria jau 3 dešimtmečius… Birželio 4 dieną (antradienį) 18

Neakivaizdinis Vilnius

NEAKIVAIZDINIS VILNIUS: startuoja vietinio turizmo skatinimo platforma

2019 balandžio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Tiems, kam Vilnius atrodo jau seniai pažintas, senamiestis išvaikščiotas, o gražiausi pastatai aplankyti, sostinės savivaldybė pristato projektą „Neakivaizdinis Vilnius“. Tai vietinio turizmo skatinimo platforma, kurios

Vilniaus šviesų festivalis

VILNIAUS ŠVIESŲ FESTIVALIS: Instaliacijos įtrauks ir kvies keliauti

2019 sausio 211 KomentarasPILOTAS.LT

Per Vilniaus gimtadienį startuos pirmasis Vilniaus šviesų festivalis. Žadama, kad Rotušės aikštė, Vokiečių gatvė, Bernardinų sodas ir kitos Senamiesčio erdvės jo metu nušvis tiesiog neatpažįstamai.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

KULTŪROS RĖMIMAS VILNIUJE: Iniciatyvoms atseikės 272.000 eurų

2019 sausio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Liko vos kelios dienos menininkams ir organizacijoms siūlyti savo idėjas šių metų sostinės savivaldybės Kultūros rėmimo programų projektų konkursui. Kiekvienam laimėjusiam projektui šiemet bus paskirta

Arturas Valiauga

PERKURTOS VELSO ISTORIJOS: A.Valiaugos fotoparoda Prospekto galerijoje

2019 sausio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Globalėjančioje Europoje politinę ir ekonominę galią ženklinę rūmai netenka pirminės funkcijos, atskiriančios sava nuo svetimo, privatų nuo viešo. Jie virsta finansine našta ir jų paveldėtojams.

Saulius Žiūra

VILNIAUS HORIZONTAI: Paveiksliškas miestas Sauliaus Žiūros fotografijose

2019 sausio 7Be komentarųPILOTAS.LT

Nuo sausio 26 dienos Vilniaus rotušėje bus galima susipažinti su fotografo Sauliaus Žiūros paveikslišku ir savaimingu Vilniumi. Jo sostinės fotografijų paroda „Vilniaus horizontai“ čia veiks

Vilniaus pokeris

VILNIAUS POKERIS: Legendiniam R.Gavelio romanui skirtų iliustracijų paroda

2018 lapkričio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Ričardo Gavelio romanas „Vilniaus pokeris“ 9-ojo dešimtmečio pabaigoje suteikė dar laisvės vėjo gūsį. Jis į literatūrą taip pat sugrąžino miesto kultūrą. Praėjus bemaž 30 metų,

Moteris su verbomis

(NE)MATOMAS VILNIUS: Daugiau nei 100 tarpukario dailės ir architektūros eksponatų

2018 liepos 11Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus dailė ir architektūra, pasiekusios mus iš 1919–1939 metų, neretai lieka mokslo, kultūros ir plačiosios visuomenės interesų užribyje, todėl yra tarsi nematomos, nepažinios. Vilniaus tarpukario

Vilniaus kraštovaizdžio traktai

FORMUOJANT PEIZAŽĄ: Apie Vilniaus kraštovaizdžio tapatumo topografiją

2018 kovo 91 KomentarasPILOTAS.LT

Šiandien Nacionalinėje dailės galerijoje kraštovaizdžio architektė Giedrė Laukaitytė-Malžinskienė ir architektė Diana Poškienė skaitys paskaitą „Vilniaus kraštovaizdžio tapatumo topografija“. Renginys yra vasarą galerijoje sėkmingai įvykusios parodos

Vilnius

ATEITIES VILNIUS: Forumas apie sostinės ateitį ir sumaniųjų miestų patirtį

2018 kovo 8Comments offPILOTAS.LT

  Lietuvos Sąrašas rengia forumą, kuriame bus diskutuojama apie ateities Vilnių. Dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Požerskis, verslo konsultantas Vaidas Repečka, architektas Gintautas

Sapiegų rūmai

BAROKĄ KALBINS ŠIUOLAIKIŠKAI: Vilniaus Sapiegų rūmus perima ŠMC

2018 kovo 52 KomentaraiPILOTAS.LT

Kultūros paveldo departamentas barokinius Sapiegų rūmus perduoda valdyti Šiuolaikinio meno centrui. Beje, šiuolaikinio meno instaliacijos šiuose Vilniaus Antakalnyje pastatytuose rūmuose jau buvo išeksponuotos pernai vasaros

Vilniaus katedros aikštė

VILNIUS 700: Sostinei reikia šventinio logotipo

2018 sausio 26Be komentarųPILOTAS.LT

Sostinės savivaldybė pakvietė dizainerius, studentus, menininkus dalyvauti logotipo „Vilnius 700“ konkurse. Konkurso prizinis fondas – 6.000 eurų. Vilniaus vardo jubiliejus bus švenčiamas pirmą kartą istorijoje,

L.Ruokytė-Jonsson, R.Šimašius

SUKIRTO RANKOMIS: Ant Tauro kalno statys Nacionaline koncertų salę

2018 sausio 102 KomentaraiPILOTAS.LT

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius ką tik pasirašė Ketinimų protokolą. Pagal jį, iki 2023-ųjų Vilniuje ant Tauro kalno vietoje vadinamų

Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes

PO VILNIŲ IR JO APYLINKES: S.Žvirgždo fotoistorijų ciklas

2018 sausio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Visą žiemą iki pat pavasario Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, fotografijos istorikas Stanislovas Žvirgždas dovanoja kelionę laiku

Vilniaus riboženklis

LIETUVOS 100-MEČIUI:Vilnius pasitinka trispalviais riboženkliais

2018 sausio 5Be komentarųPILOTAS.LT

Nuo sausio 1-osios, atvykstančius pagrindiniais keliais, Vilnius pasitinka Trispalvės spalvomis šviečiančiais miesto riboženkliais. Taip sostinė pažymi bei švenčia atkurtos Lietuvos 100-metį. Vilniuje prie pagrindinių įvažiavimų

Tautos namai, 2008 m. konkursinis projektas, arch. VAS

SUTARĖ SU MINISTERIJA: Nacionalinę koncertų salę statys ant Tauro kalno

2017 lapkričio 94 KomentaraiPILOTAS.LT

Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus vadovaujama sostinės savivaldybė siekia, jog vietoje sovietmečiu statytų Vilniaus Profesinių sąjungų kultūros rūmų ant Tauro kalno atsirastų moderni koncertų salė. Ką