ANT KALNO MŪRAI:KAM IR DĖL KO? // PROFSĄJUNGŲ RŪMŲ KONKURSAS BE ATRADIMŲ

Viešosioms erdvėms, nekomerciniams objektams užleidžiant vietą pelningesniems kvadratiniams metrams, žinia apie naują kultūrinį pastatą yra laukiama retenybė. Deja, ne visada ji džiugina. Miestams sunkiai išgalint visuomeninius objektus kurti savarankiškai, tenka ieškoti bendradarbiavimo su privačiu verslu modelių, o toks kompromisas neapsieina be praradimų.

KONCERTAI IR KONTOROS – PO VIENU STOGU

Tautos namų kompleksui, kuriamam Vilniuje, ant Taurakalnio, padarytas svarbus žingsnis pirmyn. Neseniai pasibaigė ant Tauro kalno stūksančių pagal tipinį projektą sovietmečiu suręstų Profsąjungų rūmų rekonstrukcijos konkursas.

Lietuvos architektų sąjungos ir pastato savininkės bendrovės „VIPC“ organizuoto konkurso dalyviai turėjo suprojektuoti komercinį-visuomeninį kompleksą. Jame reikėjo sutalpinti tiek Tautos namų programą su didžiule koncertų sale, biblioteka, patalpomis visuomeninei veiklai, tiek verslui skirtą dalį su biurais bei restoranais.

Anot konkurso recenzento architekto Sauliaus Misevičiaus, nors darbų skaičiaus būta įspūdingo, idėjų įvairovė nedžiugino. Naujo charakteringo ženklo, kuris būtų savito silueto ir architektūros, dalyviams, pasak recenzento, nepavyko sukurti. Blankų darbų koloritą tikriausiai lėmė konkurso sąlygos, pagal kurias nebuvo galima viršyti esamo pastato altitudės, neleista projektuoti kitoje vietoje ir netgi „išlipti“ iš Profsąjungų rūmų pamatų kontūro, bet vis dėlto teko sutalpinti didžiulę apie 20.000 m² programą. Tai susiklostė, pasak S.Misevičiaus, dėl rūmų privatizavimo, dėl kurio ir sumanyta dvejopa – komercinė ir visuomeninė – funkcija, o prioritetas suteiktas nežinia kuriai. Recenzento nuomone, nusprendus statyti naują pastatą ant Taurakalnio, logiškiausia būtų nagrinėti viso kalno teritoriją, o naujo pastato vietos nenustatyti griežtai.

GELEŽINĖ UŽUOLAIDA IR GYVENIMAS

Pirmąją vietą ir solidžią 77.000 litų premija komisija skyrė projektui devizu 444888 (Vilniaus architektūros studijos architektai K.Pempė, A.Pliučas, G.Gečaitė, L.Jančytė, N.Baran, J.Dagelis, D.Kisielius, V.Kutaitė, I.Lukauskas, V.Lukoševičius ir G.Jurgelevičius).

Pompastiškai šaltos stalinistinės architektūros Profsąjungų rūmus architektai pasiūlė pakeisti šiuolaikišku pastatu, o reprezentatyvią architektūrą – išgauti lakoniškomis priemonėmis. Tautos namų ir komercinių patalpų kompleksą sudarytų 3 tūriai, atskirti pasažais-viešosiomis erdvėmis. Juos apjuostų ir į vientisą darinį sujungtų mobili metalinė plastiškos formos „užuolaida“. Scenos užsklandą simbolizuojanti ažūrinė „oda“ lemtų chameleonišką pastato charakterį – ją atitraukiant ir užtraukiant, kistų pastato fasadas, o kartu ir komplekso vizualiniai ryšiai su aplinka.

Autoriai sumaniai išnaudojo kalno reljefą: žvelgiant nuo papėdės, pastato tūris kilstelėtas ant įtraukto įstiklinto cokolinio aukšto, kuris „siurbtų“ pagrindinius visuomeninės dalies lankytojų srautus. Šiaurės–pietų ašimi kompleksą dalijantis pasažas veiktų kaip pagrindinis patekimo į kompleksą traktas, o kartu ir kaip vizualinė ašis, surišanti pastato vidų  su reprezentacine aikšte, numatyta ties pagrindiniu patekimu į kompleksą, su Lukiškių aikšte, Baltojo tilto aplinka. Pasažas organiškai susijungtų su Taurakalnio rekreacinės erdvės takais ir evangelikų liuteronų kapinėmis, esančiomis pietinėje pusėje.

ARCHITEKTŪRAI PRISTIGO ŽENKLIŠKUMO

Stambiausias komplekso pastatas bus skirtas visuomeninėms patalpoms, 1400 vietų simfoninės muzikos koncertų salei. Iš reprezentacinės aikštės Tauro kalne patekę į korpuso pagrindinį holą, lankytojai pirmame aukšte ras parodas ir erdvę bendruomenių susibūrimams, rūbines, san. mazgus. Reprezentaciniai laiptai ves į biblioteką antrame aukšte, visuomeninei veiklai skirtas trečiojo aukšto patalpas ir salę, užimsiančią paskutinius 2 aukštus.

Rytinėje sklypo dalyje projektuojamo komercinio pastato pirmame aukšte architektai numatė kavinę su lauko terasa, atsiveriančia į Taurakalnio papėdę. Likusį tiek šio sklypo pietinėje dalyje, tiek numatytojo korpuso plotą užims biurai.

Projektuodami visuomeninį objektą, sulauksiantį didelių lankytojų srautų, architektai daug dėmesio skyrė transporto sistemai. Besinaudojantys viešuoju transportu žmonės į kompleksą pateks iš Pamėnkalnio ir V.Kudirkos gatvių. Automobiliai į triaukštį požeminį parkingą būtų nukreipiami per V.Mykolaičio-Putino gatvę.

Komisijos nuomone, racionalią, patogią funkcinę struktūrą autoriams pavyko suderinti su patrauklia pastato išvaizda. Tiesa, toliau projektuojant reprezentatyvų, išskirtinio įvaizdžio visuomeninį objektą , autoriams dar teks gerokai padirbėti. Recenzento S.Misevičiaus teigimu, susidarąs įspūdis, kad urbanistinis atradimas – kelių stambių tūrių ir tarpusavyje susijusių erdvių kompozicija – vargu ar buvo suvoktas pačių autorių. Vertingą idėją jie esą „nugesinę“, mat „užuolaida“ vėl viską apjungė į vieną masyvų tūrį.

VIDUS NAUJAS, IŠVAIZDA SENA

Antrąją vietą (57.000 litų) pelniusio darbo 081017 (II) autoriai V.Biekša, T.Balčiūnas, M.Kanevičius, R.Kilčiauskas, J.Stankevič ieškojo harmonijos tarp dviejų skirtingų polių – laisvojo, demokratiškojo, gamtinio ir griežtojo, reprezentatyvaus, žmogaus sukurto. Išsaugoję Profsąjungų rūmų išorinį kiautą, architektai jo viduje suprojektavo amorfiškas erdves, persiliejančias viena į kitą be aiškių ribų. Pasak autorių, taip atspindima demokratiškos visuomenės ir istorijos simbiozė, sukurianti naują kokybę.

Profsąjungų rūmus užkėlę ant stačiakampės platformos, architektai sukūrė pastato ekspozicinę viešąją erdvę, pereinančią į natūralią Tauro kalno morfologiją ir laisvą takų sistemą be dirbtinai stiprinamų ašių. Lankytojų srautai į kompleksą orientuojami ir iš Tauro kalno papėdės, ir iš Santuokų rūmų pusės. Centrinė pastato erdvė būtų amfiteatrinė stiklo stogu dengta salė, aplink kurią burtųsi likusios patalpos.

Pasak komisijos nario G.Blažiūno, projektas patrauklus konceptualumu ir taktišku požiūriu į esamą sąmonėje įsirėžusį sostinės miestovaizdį. Anot S.Misevičiaus, Profsąjungų pastatas, grubiai užkėtęs Tauro kalną, neturi istorinės ar architektūrinės vertės, tačiau kurti naują simbolį šioje miesto vietoje verta tik jeigu jo architektūra būtų neabejotinai kokybiškesnė ir labiau praturtinanti aplinką, nei esama. Kadangi, kaip parodė konkursas, ši užduotis buvusi neįkandama, išsaugoti ir rekonstruoti savotišku sostinės ženklu tapusius rūmus esą logiška. Tuo labiau kad antrosios vietos laimėtojams pavyko neutralizuoti neigiamą Profsąjungų rūmų įvaizdį, kompleksą jautriau įlieti į urbanistinę aplinką.

JĖGOS TRŪKSTA, AGRESIJOS – PER DAUG

Naują pastatą vietoje Profsąjungų rūmų statyti pasiūlė ir trečiosios vietos (27.000 litų premija) laimėtojai architektai V.Stupakas ir R.Stupakas (darbas 111101). Aptakių formų horizontalus tūris, apvilktas vientisu bronzinių žaliuzių ažūru, autorių teigimu, atkartotų kalno reljefo plastiką.

Po vienu stogu sutalpintos funkcijos liko aiškiai zonuotos, tačiau erdvėmis ar pasažais neatskirtos. Rytinė pastato dalis skirta visuomeninėms patalpoms ir salei, vakarinė – komercijai.

Patogi schema vis dėlto nekompensavo abejonių dėl sprendimo išoriškai suniveliuoti visas funkcijas. Komisijos nuomone, fasadų plastika neatspindinti vidinės funkcijos,  o pastatas apskritai stokojąs stipraus įvaizdžio.

Paskatinamosios premijos (7.000 litų) laimėtoja studija„Regroup projektavimas“ (arch. V.Aksamitauskaitė, R.Kazickas, P.Kisielis, M.Kačinskas, J.Pakšienė; darbas devizu 010203) naujo tūrio struktūrą ašių „kryžiumi“ padalino 4 segmentus. Taip išryškinta ne tik ašis Santuokų rūmai – Vilniaus centras, bet ir skersinis traktas, jungiantis V.Kudirkos ir Tauro gatvių aplinką. Įėjimams iš visų 4 pusių suteikę vienodą reikšmę, autoriai pastato viduje centriniu elementu pavertė koncertų salę, o ją aplipdė biurų patalpomis. Apatiniai aukštai būtų skirti bibliotekai ir visuomeninėms patalpoms.

Kieti, nelankstūs planai, neracionalūs sprendimai pelnė komisijos skepticizmą. Priekaištų sulaukė ir fasadų sprendimas korpusus apdailinti skirtingomis medžiagomis ir ornamentais, autorių teigimu, atspindinčius 4 metų laikus. Recenzentų nuomone, formalūs fasadai esantys nepakankamai motyvuoti, o mechaniška komplekso kompozicija kontekste esą įsiterpianti dar grubiau, negu dabartiniai Profsąjungų rūmai.

MONUMENTALUMO IRGI GALI BŪTI PER DAUG

Antrą paskatinamąją premiją pelnė projektas 484848 (arch. A.Nasvytis, J.Liekys, M.Segalis, E.Stoškutė). Tautos namų kompleksu autoriai užbaigia impozantišką urbanistinę ašį, ant kurios jie „suvėrė“ Lukiškių aikštę, Baltąjį tiltą, rekreacinę krantinę ir dangoraižių kompleksą. Keturšlaičiu stiklo stogu dengtame stikliniame monumentaliame pastate būtų koncertų salė ir dalis komercinių patalpų. Prieš pastatą architektai pasiūlė supilti naują kalną, kuris visiškai pakeistų Taurakalnio reljefą. Jame būtų sutalpinta likusi programa, o ant terasos įrengta apžvalgos aikštelė.

Ilgus metus brandintų idėjų pristatymas konkurse sukėlė ir tam tikrų abejonių. Visiems, anksčiau susipažinusiems su Tautos namų pasiūlymais bei A.Nasvyčio grupės Lukiškių aikštės konkursiniu projektu, kurio sprendinius autoriai įpiešė į panoramas, dėl „užslaptintos“ autorystės beveik nekilo abejonių. Ir nors vertinimo komisijos teigimu, darbas apdovanotas už dvasingumą, monumentalią Tautos namų svarbą atitinkančią koncepciją, klaustukas, kiek įtakos komisijos sprendimui turėjo autoriaus vardo svoris, liko.

PASLĖPTI PASTATĄ PER SUDĖTINGA

Konkursinius projektus suskirstę į tipologines grupes, konkurso recenzentai S.Misevičius, S.Kuncevičius, A.Mačiulis ir komisijos nariai apibrėžė jų privalumus ir trūkumus.

Darbai 121212, 000090 ir 999992 atstovavo reljefe integruoto pastato idėjai. Pasak recenzentų, principas prioritetą suteikti saugomoms vertingoms kalno formoms logiškas, tačiau jam prieštarauja patys autoriai, siūlydami keisti to paties kalno reljefą, jį aukštinti.

Darbų 000090 ir 999992 autoriai siūlė amorfiškos formos pastatus „paslėpti“ kalno siluete, sujungti su aplinkiniais želdynais. Projekte devizu 121212 architektai Taurakalnį paaukštino dirbtiniu piliakalniu, o už jo priglaudė monumentalaus klasicizmo įkvėptą priestatą. Konstatuota, kad darbo 121212 autoriai nepaisė sklypo ribų (kaip ir darbo 999992 architektai), nesureagavo į skverą, kilo klausimų dėl patalpų apšvietimo ir patalpų virš koncertų salės įrengimo. Dviprasmiškai neaiški ir pastato koncepcija – vengdami architektūros, autoriai neatsispyrė dekoratyviems bokšteliams. Darbui 000090 pritrūko aiškių funkcinės struktūros sprendinių, projektui 999992 – sprendinių dėl apšvietimo ir medžiagiškumo.

SUSMULKĖJIMAS MENKINA

Darbų 374811 ir 251686 autoriai siūlė ant Tauro kalno statyti ne vieną pastatą, o kelis. Skulptūriškos kelmų formos 374811 projekte sukėlė abejonių dėl įgyvendinimo. Darbui 251686, kuriame pasiūlyta statyti nedidelių tūrių netaisyklingo užstatymo kvartalą, pareikšta pastabų dėl nesuvaldytos kompozicijos, margos formų įvairovės ir funkcinių sprendinių. Pasak S.Misevičiaus, abiejų darbų pasiūlymai esą suniveliuotų kompleksą su greta esančiu užstatymu, neišskirtų jo miesto panoramose, suformuotų blankų įvaizdį.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Tautos namai

SUTARĖ SU MINISTERIJA: Nacionalinę koncertų salę statys ant Tauro kalno

2017 lapkričio 94 KomentaraiPILOTAS.LT

Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus vadovaujama sostinės savivaldybė siekia, jog vietoje sovietmečiu statytų Vilniaus Profesinių sąjungų kultūros rūmų ant Tauro kalno atsirastų moderni koncertų salė. Ką

V. Mackevičius, Vilnius. Didžioji gatvė

VILNIAUS MAGIJA: Paroda apie Vilniaus ikonografijos raidą

2017 rugsėjo 1Be komentarųPILOTAS.LT

Vilnių mėgo vaizduoti įvairių tautų dailininkai, ir vietiniai menininkai, ir svečiai, o jų kūrybai apibūdinti tinka graikiškas žodis „topophilia“, reiškiantis „vietos meilę“. Paroda „Vilnius. Topophilia“

Vilniaus investicinis žemėlapis

SOSTINĖS STATYBŲ ŽEMĖLAPIS: Projektų autoriams vietos neatsirado

2017 rugpjūčio 214 KomentaraiPILOTAS.LT

Vilnius pastaruoju metu demonstruoja atgijusią statybų rinką. Sostinėje  tiek daug skirtingų įgyvendinamų bei pradedamų įgyvendinti savivaldybės projektų, jog sunku visus surasti ar pastebėti. Tai padaryti

Vilniaus senamiestis

TEKSTAI IR KONTEKSTAI: 17 autorių kalbina Vilnių

2017 liepos 17Be komentarųPILOTAS.LT

17 žinomų autorių projektui „Vilniaus kontekstai“ sukūrė kitur nepublikuotų esė, linkėjimų, eilėraščių, haiku ar sentencijų. Nuo šiandien 3 savaites Vilnius šių autorinių tekstų prisipildys ant

Sapiegų rūmai

VILNIAUS BAROKAS ATSIVERIA: „Kultūros naktis“ kviečia į Sapiegų rūmus

2017 birželio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje vyksianti „Kultūros naktis“ – unikalią galimybę pamatyti brandžiojo baroko stiliaus Sapiegų rūmus iš vidaus. Naktinėjantiems festivalio lankytojams Sapiegų rūmų dvaras Antakalnyje pirmą kartą atvers

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

11-OJI VILNIAUS KULTŪROS NAKTIS: Per 110 renginių ir 700 menininkų

2017 birželio 7Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje rengiamas vienos nakties kultūros ir meno festivalis „Kultūros naktis“  šiemet vyks jau 11-ąjį kartą. Šių metų programoje – daugiau nei 110 renginių teatro, dailės,

gamta_vn_170100_e02_xxx

APIE GAMTĄ KITU KAMPU: Meninis mokslinis Vilniaus tyrimas

2017 vasario 2Be komentarųPILOTAS.LT

Miestas dažnai yra suvokiamas kaip gamtos antitezė – „ieškoti“ gamtos važiuojame į kaimą, mišką ar kalnus. Paroda „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“ siūlo radikaliai kitą požiūrį:

images_pulsas_foto_4730_galer_pl_160900_e01_xxx

GALERIJŲ SAVAITGALIS VILNIUJE://ŠIUOLAIKINIS MENAS GRĮŽTA IŠ ATOSTOGŲ

Galerijų savaitgalis Europos ir pasaulio miestuose vyksta jau ne vieną dešimtmetį ir žymi pirmąsias galerijų parodas po vasaros bei naujo meno sezono mieste atidarymą. Šiemet

images_pulsas_foto_4713_zemel_vn_160800_e01_xxx

VILNIUS BE NELEGALIŲ REKLAMŲ://Į KOVĄ MESTAS INTERAKTYVUS ŽEMĖLAPIS

Pasitelkęs interaktyvų žemėlapį, Vilnius imasi naujoviškai kovoti prieš nelegalią reklamą. Sostinės savivaldybė įsitikinusi, jog sukurtas interaktyvusis reklamos mieste žemėlapis vilniečius traukte įtrauks į tvarkingesnio Vilniaus

images_pulsas_foto_4411_budra_pl_160300_e01_xxx

SIENOS IR ŽMONĖS://JUOZO BUDRAIČIO VILNIAUS PASIVAIKŠČIOJIMŲ DOKUMENTIKA

Klaipėdoje atidaroma žinomo aktoriaus bei diplomato Juozo Budraičio fotografijų paroda „Sienos ir žmonės“. Tai daugelio metų pasivaikščiojimų po Vilniaus senamiestį dokumentika, kuri yra tuo pačiu

images_pulsas_foto_4374_stasi_ta_160300_e02_xxx

XLI VILNIAUS AKCIONAS://KLASIKA, GRAFIKA BEI VILNIAUS MIESTUI SKIRTA RUBRIKA

Tolerancijos centre įvyks XLI Vilniaus Aukcionas, kurio rinkinį sudaro 139 kūriniai. Šiame aukcione greta lietuvių dailės klasikų – A.Žmuidzinavičiaus, K.Šimonio, A.Gudaičio, V.Karatajaus, A.Martinaičio – darbų

images_pulsas_foto_4081_cecha_pl_151000_e01_xxx

ISTORINIAI VILNIAUS VAIZDAI://JUOZAPO ČECHAVIČIAUS FOTOGRAFIJŲ PARODA

Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma paroda „Vilnius Juozapo Čechavičiaus fotografijose“. J.Čechavičiaus kūryboje Vilnius buvo vienas mėgstamiausių ir daugiausia fotografuotas miestas. Jo vaizdų nuotraukos yra gausiausia ir

images_pulsas_foto_3777_kamar_pa_150500_e01_xxx

VILNIAUS MIESTO VIZIJOS://J.KAMARAUSKO PARODOS PRISTATYMAS

M.K.Čiurlionio namuose, Vilniuje pristatoma dailininko ir architekto Juozo Kamarausko (1874 – 1946) piešinių paroda „XX a. pradžios Vilniaus miesto vizijos“. Jo sukurtas miestovaizdis tarsi nuotrauka

images_pulsas_foto_3729_dvara_pl_150400_e01_xxx

TIŠKEVIČIŲ RŪMAI PALANGOJE://RENOVUOTO GINTARO MUZIEJAUS ATIDARYMAS

Palangoje atidaromas restauruotas ir atnaujintas Gintaro muziejus, veikiantis įspūdinguose grafų Tiškevičių rūmuose. Atidarymo proga rūmuose vyks įvairūs istorijai, menui ir gintarui skirti renginiai.

images_pulsas_foto_3251_vilni_sv_140900_e01_xxx

SOSTINĖS DIENOS 2014://VILNIUJE PRASIDEDA JUBILIEJINĖ ŠVENTĖ

Vilniuje prasideda jubiliejinės „Sostinės dienos“. Didžiausia miesto šventė sostinės gatves užlies renginių gausa – dvidešimtą kartą organizuojamo festivalio kūrybinis lobynas neišsemiamas: vilniečių ir miesto svečių

images_straipsniu_foto_3084_varpi_vn_140500_e01_BRA

ATIDAROMAS VILNIAUS SIMBOLIS:// KATEDROS VARPINĖ LAUKIA LANKYTOJŲ

Šiandien, po 10 metų oficialiai, atidaryta katedros varpinė. Tai yra ypač svarbus Vilniaus arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių elementas, viena iš Vilniaus senamiesčio vertikaliųjų

images_straipsniu_foto_3048_muzie_pa_140400_e02_xxx

TIŠKEVIČIŲ RŪMAI PASTOLIUOSE://RENOVUOJAMAS GINTARO MUZIEJUS

Palangą garsinantis Gintaro muziejus pavasario atšilimą pasitinka pastoliuose – vyksta intensyvūs renovacijos darbai, kurių sąmata siekia 8,5 mln. litų. Penkiasdešimt pirmus metus skaičiuojantis Gintaro muziejus

images_straipsniu_foto_3017_vilni_fo_140311_e04_BRA

TARP 10 GERIAUSIŲ VIETŲ://SU KUPRINE ŠIEMET SIŪLOMA KELIAUTI Į VILNIŲ

Vienas iš populiariausių interneto dienraščių Jungtinėse Amerikos Valstijose Vilnių paskelbė pačia geriausia kryptimi šiemet keliauti su kuprine. Vilnius čia atsidūrė tarp žinomų Brazilijos, Lenkijos, Meksikos,

SOSTINĖS IŠTAKOS://VILNIUS EUROPOS VIDURAMŽIŲ URBANISZACIJOS KONTEKSTE

Vilniaus ištakos – vienas sudėtingiausių klausimų Lietuvos istorinėje-urbanistinėje istoriografijoje. Mat, nepaisant ilgamečių tyrimų ir sukauptos didžiulės duomenų bazės, bendra miesto genezės koncepcija iki šiol taip

images_pulsas_foto_2747_ziria_pl_131100_e02_xxx

VILNIUS 1993–2012://LEVO ŽIRIAKOVO JUODAI BALTŲ FOTOGRAFIJŲ PARODA

Vilniuje, Pilaitės kūrybinėse dirbtuvėse „Beepart“ atidaroma Levo Žiriakovo fotografijų paroda „1993–2012. Vilnius“. Autoriui yra svarbus ne tik tam tikro momento ar motyvo užfiksavimas, bet ir

images_pulsas_foto_2677_frick_kn_131000_e01_xxx

ARCHITEKTŪROS FONDAS://PROF. D.FRICKO PASKAITA APIE XVII A. GYVENIMĄ VILNIUJE

Vilniuje vieši prof. Davidas Frickas (David Frick) iš Jungtinių Amerikos valstijų, gerai žinomas XVI a. ir XVII a. Lietuvos ir Lenkijos valstybės istorijos ir kultūros

images_pulsas_foto_2381_ilciu_fo_130400_e01_xxx

PER FILOSOFINĘ PRIZMĘ://V.ILČIUKO VILNIAUS FOTOGRAFIJŲ PARODA BERLYNE

Berlyne atidaroma fotomenininko Vidmanto Ilčiuko paroda „Miestas“. Tai nuoseklus filosofiškas fotopasakojimas apie Vilnių, kuriame jungiasi bei atsiskiria ženklai ir vaizdai, šviesa ir tamsa, spalvų ir

images_pulsas_foto_2281_jacov_fo_130200_e01_xxx

VILNIAUS ATMOSFERA IR VEIDAI://A.JACOVSKYTĖS FOTOGRAFIJŲ PARODA KAUNE

Aleksandra Jacovskytė – žinoma teatro dailininkė, sukūrusi scenografiją ir kostiumus daugybei teatro spektaklių, operų ir baletų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tačiau ši menininkė nuo studijų

images_pulsas_foto_2132_vilni_is_121200_e01_xxx

SOSTINĖS NETEKTYS://S.ŽVIRGŽDO FOTOPASAKOJIMAI APIE IŠNYKUSĮ VILNIŲ

Lietuvos nacionaliniame muziejuje toliau vyksta Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarai apie senąjį Vilnių. Gruodžio 6 dieną fotografas Stanislovas Žvirgždas, remdamasis senomis fotografijomis, papasakos apie išnykusią sostinės