Viešosioms erdvėms, nekomerciniams objektams užleidžiant vietą pelningesniems kvadratiniams metrams, žinia apie naują kultūrinį pastatą yra laukiama retenybė. Deja, ne visada ji džiugina. Miestams sunkiai išgalint visuomeninius objektus kurti savarankiškai, tenka ieškoti bendradarbiavimo su privačiu verslu modelių, o toks kompromisas neapsieina be praradimų.
KONCERTAI IR KONTOROS – PO VIENU STOGU
Tautos namų kompleksui, kuriamam Vilniuje, ant Taurakalnio, padarytas svarbus žingsnis pirmyn. Neseniai pasibaigė ant Tauro kalno stūksančių pagal tipinį projektą sovietmečiu suręstų Profsąjungų rūmų rekonstrukcijos konkursas.
Lietuvos architektų sąjungos ir pastato savininkės bendrovės „VIPC“ organizuoto konkurso dalyviai turėjo suprojektuoti komercinį-visuomeninį kompleksą. Jame reikėjo sutalpinti tiek Tautos namų programą su didžiule koncertų sale, biblioteka, patalpomis visuomeninei veiklai, tiek verslui skirtą dalį su biurais bei restoranais.
Anot konkurso recenzento architekto Sauliaus Misevičiaus, nors darbų skaičiaus būta įspūdingo, idėjų įvairovė nedžiugino. Naujo charakteringo ženklo, kuris būtų savito silueto ir architektūros, dalyviams, pasak recenzento, nepavyko sukurti. Blankų darbų koloritą tikriausiai lėmė konkurso sąlygos, pagal kurias nebuvo galima viršyti esamo pastato altitudės, neleista projektuoti kitoje vietoje ir netgi „išlipti“ iš Profsąjungų rūmų pamatų kontūro, bet vis dėlto teko sutalpinti didžiulę apie 20.000 m² programą. Tai susiklostė, pasak S.Misevičiaus, dėl rūmų privatizavimo, dėl kurio ir sumanyta dvejopa – komercinė ir visuomeninė – funkcija, o prioritetas suteiktas nežinia kuriai. Recenzento nuomone, nusprendus statyti naują pastatą ant Taurakalnio, logiškiausia būtų nagrinėti viso kalno teritoriją, o naujo pastato vietos nenustatyti griežtai.
GELEŽINĖ UŽUOLAIDA IR GYVENIMAS
Pirmąją vietą ir solidžią 77.000 litų premija komisija skyrė projektui devizu 444888 (Vilniaus architektūros studijos architektai K.Pempė, A.Pliučas, G.Gečaitė, L.Jančytė, N.Baran, J.Dagelis, D.Kisielius, V.Kutaitė, I.Lukauskas, V.Lukoševičius ir G.Jurgelevičius).
Pompastiškai šaltos stalinistinės architektūros Profsąjungų rūmus architektai pasiūlė pakeisti šiuolaikišku pastatu, o reprezentatyvią architektūrą – išgauti lakoniškomis priemonėmis. Tautos namų ir komercinių patalpų kompleksą sudarytų 3 tūriai, atskirti pasažais-viešosiomis erdvėmis. Juos apjuostų ir į vientisą darinį sujungtų mobili metalinė plastiškos formos „užuolaida“. Scenos užsklandą simbolizuojanti ažūrinė „oda“ lemtų chameleonišką pastato charakterį – ją atitraukiant ir užtraukiant, kistų pastato fasadas, o kartu ir komplekso vizualiniai ryšiai su aplinka.
Autoriai sumaniai išnaudojo kalno reljefą: žvelgiant nuo papėdės, pastato tūris kilstelėtas ant įtraukto įstiklinto cokolinio aukšto, kuris „siurbtų“ pagrindinius visuomeninės dalies lankytojų srautus. Šiaurės–pietų ašimi kompleksą dalijantis pasažas veiktų kaip pagrindinis patekimo į kompleksą traktas, o kartu ir kaip vizualinė ašis, surišanti pastato vidų su reprezentacine aikšte, numatyta ties pagrindiniu patekimu į kompleksą, su Lukiškių aikšte, Baltojo tilto aplinka. Pasažas organiškai susijungtų su Taurakalnio rekreacinės erdvės takais ir evangelikų liuteronų kapinėmis, esančiomis pietinėje pusėje.
ARCHITEKTŪRAI PRISTIGO ŽENKLIŠKUMO
Stambiausias komplekso pastatas bus skirtas visuomeninėms patalpoms, 1400 vietų simfoninės muzikos koncertų salei. Iš reprezentacinės aikštės Tauro kalne patekę į korpuso pagrindinį holą, lankytojai pirmame aukšte ras parodas ir erdvę bendruomenių susibūrimams, rūbines, san. mazgus. Reprezentaciniai laiptai ves į biblioteką antrame aukšte, visuomeninei veiklai skirtas trečiojo aukšto patalpas ir salę, užimsiančią paskutinius 2 aukštus.
Rytinėje sklypo dalyje projektuojamo komercinio pastato pirmame aukšte architektai numatė kavinę su lauko terasa, atsiveriančia į Taurakalnio papėdę. Likusį tiek šio sklypo pietinėje dalyje, tiek numatytojo korpuso plotą užims biurai.
Projektuodami visuomeninį objektą, sulauksiantį didelių lankytojų srautų, architektai daug dėmesio skyrė transporto sistemai. Besinaudojantys viešuoju transportu žmonės į kompleksą pateks iš Pamėnkalnio ir V.Kudirkos gatvių. Automobiliai į triaukštį požeminį parkingą būtų nukreipiami per V.Mykolaičio-Putino gatvę.
Komisijos nuomone, racionalią, patogią funkcinę struktūrą autoriams pavyko suderinti su patrauklia pastato išvaizda. Tiesa, toliau projektuojant reprezentatyvų, išskirtinio įvaizdžio visuomeninį objektą , autoriams dar teks gerokai padirbėti. Recenzento S.Misevičiaus teigimu, susidarąs įspūdis, kad urbanistinis atradimas – kelių stambių tūrių ir tarpusavyje susijusių erdvių kompozicija – vargu ar buvo suvoktas pačių autorių. Vertingą idėją jie esą „nugesinę“, mat „užuolaida“ vėl viską apjungė į vieną masyvų tūrį.
VIDUS NAUJAS, IŠVAIZDA SENA
Antrąją vietą (57.000 litų) pelniusio darbo 081017 (II) autoriai V.Biekša, T.Balčiūnas, M.Kanevičius, R.Kilčiauskas, J.Stankevič ieškojo harmonijos tarp dviejų skirtingų polių – laisvojo, demokratiškojo, gamtinio ir griežtojo, reprezentatyvaus, žmogaus sukurto. Išsaugoję Profsąjungų rūmų išorinį kiautą, architektai jo viduje suprojektavo amorfiškas erdves, persiliejančias viena į kitą be aiškių ribų. Pasak autorių, taip atspindima demokratiškos visuomenės ir istorijos simbiozė, sukurianti naują kokybę.
Profsąjungų rūmus užkėlę ant stačiakampės platformos, architektai sukūrė pastato ekspozicinę viešąją erdvę, pereinančią į natūralią Tauro kalno morfologiją ir laisvą takų sistemą be dirbtinai stiprinamų ašių. Lankytojų srautai į kompleksą orientuojami ir iš Tauro kalno papėdės, ir iš Santuokų rūmų pusės. Centrinė pastato erdvė būtų amfiteatrinė stiklo stogu dengta salė, aplink kurią burtųsi likusios patalpos.
Pasak komisijos nario G.Blažiūno, projektas patrauklus konceptualumu ir taktišku požiūriu į esamą sąmonėje įsirėžusį sostinės miestovaizdį. Anot S.Misevičiaus, Profsąjungų pastatas, grubiai užkėtęs Tauro kalną, neturi istorinės ar architektūrinės vertės, tačiau kurti naują simbolį šioje miesto vietoje verta tik jeigu jo architektūra būtų neabejotinai kokybiškesnė ir labiau praturtinanti aplinką, nei esama. Kadangi, kaip parodė konkursas, ši užduotis buvusi neįkandama, išsaugoti ir rekonstruoti savotišku sostinės ženklu tapusius rūmus esą logiška. Tuo labiau kad antrosios vietos laimėtojams pavyko neutralizuoti neigiamą Profsąjungų rūmų įvaizdį, kompleksą jautriau įlieti į urbanistinę aplinką.
JĖGOS TRŪKSTA, AGRESIJOS – PER DAUG
Naują pastatą vietoje Profsąjungų rūmų statyti pasiūlė ir trečiosios vietos (27.000 litų premija) laimėtojai architektai V.Stupakas ir R.Stupakas (darbas 111101). Aptakių formų horizontalus tūris, apvilktas vientisu bronzinių žaliuzių ažūru, autorių teigimu, atkartotų kalno reljefo plastiką.
Po vienu stogu sutalpintos funkcijos liko aiškiai zonuotos, tačiau erdvėmis ar pasažais neatskirtos. Rytinė pastato dalis skirta visuomeninėms patalpoms ir salei, vakarinė – komercijai.
Patogi schema vis dėlto nekompensavo abejonių dėl sprendimo išoriškai suniveliuoti visas funkcijas. Komisijos nuomone, fasadų plastika neatspindinti vidinės funkcijos, o pastatas apskritai stokojąs stipraus įvaizdžio.
Paskatinamosios premijos (7.000 litų) laimėtoja studija„Regroup projektavimas“ (arch. V.Aksamitauskaitė, R.Kazickas, P.Kisielis, M.Kačinskas, J.Pakšienė; darbas devizu 010203) naujo tūrio struktūrą ašių „kryžiumi“ padalino 4 segmentus. Taip išryškinta ne tik ašis Santuokų rūmai – Vilniaus centras, bet ir skersinis traktas, jungiantis V.Kudirkos ir Tauro gatvių aplinką. Įėjimams iš visų 4 pusių suteikę vienodą reikšmę, autoriai pastato viduje centriniu elementu pavertė koncertų salę, o ją aplipdė biurų patalpomis. Apatiniai aukštai būtų skirti bibliotekai ir visuomeninėms patalpoms.
Kieti, nelankstūs planai, neracionalūs sprendimai pelnė komisijos skepticizmą. Priekaištų sulaukė ir fasadų sprendimas korpusus apdailinti skirtingomis medžiagomis ir ornamentais, autorių teigimu, atspindinčius 4 metų laikus. Recenzentų nuomone, formalūs fasadai esantys nepakankamai motyvuoti, o mechaniška komplekso kompozicija kontekste esą įsiterpianti dar grubiau, negu dabartiniai Profsąjungų rūmai.
MONUMENTALUMO IRGI GALI BŪTI PER DAUG
Antrą paskatinamąją premiją pelnė projektas 484848 (arch. A.Nasvytis, J.Liekys, M.Segalis, E.Stoškutė). Tautos namų kompleksu autoriai užbaigia impozantišką urbanistinę ašį, ant kurios jie „suvėrė“ Lukiškių aikštę, Baltąjį tiltą, rekreacinę krantinę ir dangoraižių kompleksą. Keturšlaičiu stiklo stogu dengtame stikliniame monumentaliame pastate būtų koncertų salė ir dalis komercinių patalpų. Prieš pastatą architektai pasiūlė supilti naują kalną, kuris visiškai pakeistų Taurakalnio reljefą. Jame būtų sutalpinta likusi programa, o ant terasos įrengta apžvalgos aikštelė.
Ilgus metus brandintų idėjų pristatymas konkurse sukėlė ir tam tikrų abejonių. Visiems, anksčiau susipažinusiems su Tautos namų pasiūlymais bei A.Nasvyčio grupės Lukiškių aikštės konkursiniu projektu, kurio sprendinius autoriai įpiešė į panoramas, dėl „užslaptintos“ autorystės beveik nekilo abejonių. Ir nors vertinimo komisijos teigimu, darbas apdovanotas už dvasingumą, monumentalią Tautos namų svarbą atitinkančią koncepciją, klaustukas, kiek įtakos komisijos sprendimui turėjo autoriaus vardo svoris, liko.
PASLĖPTI PASTATĄ PER SUDĖTINGA
Konkursinius projektus suskirstę į tipologines grupes, konkurso recenzentai S.Misevičius, S.Kuncevičius, A.Mačiulis ir komisijos nariai apibrėžė jų privalumus ir trūkumus.
Darbai 121212, 000090 ir 999992 atstovavo reljefe integruoto pastato idėjai. Pasak recenzentų, principas prioritetą suteikti saugomoms vertingoms kalno formoms logiškas, tačiau jam prieštarauja patys autoriai, siūlydami keisti to paties kalno reljefą, jį aukštinti.
Darbų 000090 ir 999992 autoriai siūlė amorfiškos formos pastatus „paslėpti“ kalno siluete, sujungti su aplinkiniais želdynais. Projekte devizu 121212 architektai Taurakalnį paaukštino dirbtiniu piliakalniu, o už jo priglaudė monumentalaus klasicizmo įkvėptą priestatą. Konstatuota, kad darbo 121212 autoriai nepaisė sklypo ribų (kaip ir darbo 999992 architektai), nesureagavo į skverą, kilo klausimų dėl patalpų apšvietimo ir patalpų virš koncertų salės įrengimo. Dviprasmiškai neaiški ir pastato koncepcija – vengdami architektūros, autoriai neatsispyrė dekoratyviems bokšteliams. Darbui 000090 pritrūko aiškių funkcinės struktūros sprendinių, projektui 999992 – sprendinių dėl apšvietimo ir medžiagiškumo.
SUSMULKĖJIMAS MENKINA
Darbų 374811 ir 251686 autoriai siūlė ant Tauro kalno statyti ne vieną pastatą, o kelis. Skulptūriškos kelmų formos 374811 projekte sukėlė abejonių dėl įgyvendinimo. Darbui 251686, kuriame pasiūlyta statyti nedidelių tūrių netaisyklingo užstatymo kvartalą, pareikšta pastabų dėl nesuvaldytos kompozicijos, margos formų įvairovės ir funkcinių sprendinių. Pasak S.Misevičiaus, abiejų darbų pasiūlymai esą suniveliuotų kompleksą su greta esančiu užstatymu, neišskirtų jo miesto panoramose, suformuotų blankų įvaizdį.
