Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu kviečia vėl sugrįžti į auditorijas ir pratęsti neakivaizdines istorijos studijas. Trejus pastaruosius metus išimtinai Vilniaus miesto istorijai skirtas paskaitų ciklas šiais metais aprėps gerokai platesnį temų spektrą –
Vilniaus universitetas Saulėtekyje, kur dabar yra jo bendrabučių miestelis, planuoja statyti naują jų kompleksą. Universiteto užsakymu, bendrovės „DO Architects“ parengtuose projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, kad Plytinės gatvėje esančiame sklype numatoma statyti 5 modernius bendrabučius. Kaip skelbia Vilniaus savivaldybė, bendrasis
Šiaulių savivaldybė neseniai kreipėsi į Vilniaus universitetą prašymu perduoti miestui Aušros alėjoje stovinčius Didždvario rūmus. Garsios didikų Zubovų giminės atstovai, kurių protėviai buvo šių rūmų savininkai, yra išreiškę savo valią, kad kultūros vertybė turi tarnauti miesto reikmėms. Jau
Vilniaus universitetas (VU) žengė istorinį žingsnį – tapo viena pirmųjų didelių organizacijų Lietuvoje, kuri savo veikloje naudos vien žaliąją elektros energiją. 7.500 TONŲ ANGLIES DVIDEGINIO MAŽIAU Nuo vasario 1-osios VU pirks 100 proc. reikalingos elektros energijos, pagamintos
Vilniaus universitetas Santaros slėnyje statys 17.000 m² ploto pažangų mokslo centrą, sukomponuoto iš 6 tarpusavyje sujungtų blokų. Naujame mokslo centro pastate numatytos erdvės sukurs daugiau galimybių mokslininkams, studentams, rezidentams ir doktorantams. REIKALINGOS PATALPOS – VIENOJE VIETOJE Vilniaus
Vakar sėkmingai apginta pirmoji Lietuvoje architektūros teisės disertacija. Šio reikšmingo visam šalies architektūros laukui mokslinio darbo autorė – Daiva Veličkaitė, jau seniai kryptingai ir iš pagrindų tyrinėjanti aktualią viešojo intereso įgyvendinimo architektūros srityje problematiką. Buvusi Lietuvos architektų
1919-aisiais Veimaro Vokietijoje įkurta Bauhauzo dizaino mokykla pasižymėjo novatorišku požiūriu į žmogų supančią aplinką bei jų santykį. Šios mokyklos 100-mečio proga architektūros istorikė dr. Marija Drėmaitė Vilniaus universiteto bibliotekoje rytoj aptars Bauhauzo idėjas ir jų sąsajas su
Lietuvoje vieši vienas žymiausių užsienio lietuvių Antanas Mockus, buvęs Bogotos meras bei 2 kartus kandidatavęs į Kolumbijos prezidentus. Šia proga Vilniuje bei Kaune rengiami susitikimai bei dokumentinio filmo apie A.Mockų bei jo mamą, žinomą Kolumbijos menininke Nijolę
Vilniaus universitete rengiamas XXII Europos archeologų asociacijos kongresas. Vis kitoje Europos žemyno šalyje vykstantis vienas didžiausių Europos mokslinių renginių kasmet pritraukia 2.000 dalyvių. Archeologai rinksis nuo rugpjūčio 31 dienos iki rugsėjo 4-osios.
Vilniaus miesto urbanistinė plėtra neišvengiamai yra susijusi su Neries kairiuoju bei dešiniuoju krantais bei pakrantėmis. Šį kartą plėtros tema bus gvildenama akademinėje aplinkoje – Vilniaus universiteto istorijos fakultete. Rengiamoje diskusijoje dalyvaus naujasis Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas
Sostinės savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ parengtas teritorijos Saulėtekio alėjoje detalusis planas (projekto vadovas M.Pakalnis) tampa realybe – mokslo slėnio korpusai pamažu, bet užtikrintai jau rikiuojasi aplink naujai formuojamą viešąją erdvę. Pagal Vilniaus universiteto (VU) neseniai pasirašytą sutartį
Vilniaus universiteto (VU) biblioteka – neabejotinai vienas ryškiausių pastarųjų kelerių metų šiuolaikinės Lietuvos architektūros ženklų. Architekto Rolando Paleko kolektyvo („R.Paleko archstudija“) suprojektuoto pastato architektūra jau yra apdovanota Lietuvoje bei reprezentuoja šalį užsienio architektūros konkursuose. Sausio 18 dieną
Už nuopelnus šalies statybų sektoriui Vilniaus Rotušėje 4-ąjį kartą įteikti „Statybų generolų“ apdovanojimai. Šiemet „Statybų generolu“ paskelbtas didžiausios Lietuvoje statybų bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius Dalius Gesevičius, o „Metų sprendimo“ autoriumi tapo architektas Rolandas Palekas.
Vilniaus universitetas Saulėtekyje planuoja naują šiuolaikišką mokslo branduolį. Čia jau prie pabaigos artėja bibliotekos statyba, neseniai surengtas Jungtinio gyvybės mokslų centro pastato projektavimo konkursas. Ką tik Lietuvos architektų sąjunga (LAS) pranešė, kad pastarųjų pašonėje numatytam Nacionalinio fizinių
Artėja prie finišo tiesiosios atviras Vilniaus universiteto (VU) Jungtinio gyvybės mokslų centro pastato projektavimo konkursas. Konkurso dalyviams kelti itin aukšti reikalavimai bei gana sudėtinga jo programa greičiausia nulėmė, kad projektuoti svarbų pastatą panoro vos 3 kolektyvai. PILOTAS.LT
Vilniaus universitetas (VU) paskelbė atvirą konkursą Jungtinio gyvybės mokslų centro pastato projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugoms pirkti. Konkursinius projektinius pasiūlymus vertins komisija, kurios narių daugumą sudarys architektai.
Vilniaus universitetas ketina skelbti atvirą Jungtinio gyvybės mokslų centro pastato Vilniuje projekto architektūros idėjų konkursą. Biochemijos, biofizikos, biologijos, botanikos, ekologijos, genetikos, mikrobiologijos, molekulinė biologijos, neurobiologijos, zoologijos ir kitų gyvybės mokslų studentų poreikiams skirtas 21.500 m² ploto pastatas
Universiteto vartai yra simbolinė sąsaja, riba ir jungtis tarp universiteto bendruomenės ir šalies bendruomenės. Pro juos į universitetą įžengia būsimieji studentai, kurie vėliau spręsti šalies problemų, įsilieja į Valstybės, visuomenės kuriamąjį darbą. Vilniaus universiteto studentų savivaldos Alumni
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001