Lietuvos architektų bendruomenė telkiasi padėti nuo itin brutalių Rusijos karo veiksmų kenčiantiems Ukrainos žmonėms. Lietuvos architektų sąjungos pirmininkės Rūtos Leitanaitės iniciatyva kovo 10 dieną rengiama diskusija, kurioje architektai kviečiami pasitarti, kaip kuo efektyviau padėti Ukrainai, jos žmonėms,
Rusijos architektai dar kartą fiksuoja, kad yra progresyviausias visuomenės segmentas. Rusijos architektūrinės organizacijos ir medija bene pirmoji sureagavo į agresyvų karą Ukrainoje. Jau antrąją intervencinio karo dieną (vasario 26) Rusijos architektūrinės medijos išplatino Atvirą Rusijos architektų ir
Prie pagalbos karo baisumus patiriančiai Ukrainai jungiasi Lietuvos meno ir jaunimo autoritetai. Vienas garsiausių šiuolaikinių šalies dailininkų – Šarūnas Sauka – ką tik nusprendė palaikyti jaunos kartos keliautojo ir rašytojo Mariaus Luckos iniciatyvą surengti paramos aukcioną. Jo
Vilniaus miestas neketina likti nuošalyje Rusijos sukelto karo prieš Ukrainą. Sostinės meras Remigijus Šimašius socialiniuose tinkluose ką tik užsiminė apie savivaldybės koridoriuose Ukrainos okupantams sumaišytą rafinuotą hibridinio karo kokteilį – sumanymą link Rusijos ambasados vedančią Vilniaus gatvelę pavadinti Ukrainos
Rusų pradėtas karas smogia ne vien Ukrainos žmonėms, jos miestams, bet ir menui. Ką tik sudegė žinomos ukrainiečių menininkės Marijos Primačenko 25 paveikslai. Savamokslės dailininkės darbai tarptautiniu mastu žinomi savo sodriomis spalvomis, mitinių žvėrių bei Ukrainos vaizdais.
Architektų bendruomenė vis atviriau palaiko teisėtą Ukrainos žmonių kovą už laisvę bei imasi stabdyti savo veiklą Rusijoje. Garsi Nyderlandų architektūros firma MVRDV ką tik pareiškė stabdanti Maskvos bokšto RED7 bei kitus savo „rusiškus“ projektus. Prie dėl kiekvieno šalies
Vilniaus dailės akademija rengia meno kūrinių mugę, kurios metu surinktos lėšos bus skirtos užpultos ir besiginančios Ukrainos žmonėms. Mugę aplankyti kviečiami visi norintys. Šiandien, kovo 1 dieną (antradienį) startuoja VDA Vilniaus fakulteto Grafikos katedros rengiama meno kūrinių mugė.
Lietuvos ir Estijos nacionalinės operos teatrai oficialiai kreipėsi į Europos operos bendruomenę ir pakvietė nutraukti bet kokį bendradarbiavimą su Rusijos Federacija. Jeigu Rusijos ir Baltarusijos nariai atsisakytų atvirai pasmerkti agresiją siūloma nedelsiant sustabdyti jų narystę „Opera Europa“
Lietuvos architektų sąjunga išsiuntė laišką Ukrainos kolegoms. „Išreiškėme tvirtą paramą jų tautos kovai su Rusijos agresoriais“, – rašoma LAS‘o pranešime. Lietuvos architektai taip pat kreipiasi į architektus Rusijoje ir Baltarusijoje. Pasak Lietuvos architektų sąjungos (LAS), architekto profesija ypač
Ukrainos užsienio reikalų ministras neseniai patvirtino, jog Rusijos karinės pajėgos ciniškai sunaikino krovininį lėktuvą Antonov AN-225 Mriya. Tai didžiausias pasaulyje lėktuvas, kurį ukrainiečiai labai mylėjo, laikė savo šalies pasididžiavimu bei inžinerijos meno kūriniu. 1988 metais 1-ąjį savo
Po neišprovokuotos brolžudiškos karinės invazijos į Ukrainą šiemet neatsidarys Rusijos paviljonas Venecijos bienalėje. Atsisako šių metų rusų parodą organizuoti ir lietuvis Raimundas Malašauskas, žinantis sovietinio politinio režimo ypatumus iš vidaus. Rusų kūrėjai Aleksandra Sukhareva ir Kirilas Savčenkovas
Lietuvos kultūros taryba kūrėjus ir atlikėjus iš Rusijos paskelbė Lietuvoje nepageidaujamais. Tarybos administruojamų lėšų finansavimą gavę kultūros ir meno projektų vykdytojai, kurie buvo numatę veiklas su Rusijos piliečiais arba veiklas Rusijos teritorijoje, raginami permąstyti savo planuojamų projektų
Vakar per visus didžiuosius šalies miestus nuvilnijo skaitlinga palaikymo Ukrainai bei banga, primenanti jau primirštus Sąjūdžio laikus. Rusijos Federacijos karinius veiksmus prieš nepriklausomą Ukrainos valstybę suskubo pasmerkti ir Lietuvos akademinė visuomenė. Tai patvirtinantis bendras Lietuvos aukštųjų mokyklų
Klaipėdos 770 metų jubiliejui dedikuotas Klaipėdos šviesų festivalis, šį rytą nusidažė ir Ukrainos vėliavos spalvomis. Nuo 18 val. iki 19 val. visi svarbiausi Klaipėdos šviesų festivalio projektai skelbs tylos valandą ir švies mėlyna bei geltona, taip išreiškiant
Sostinės galerijoje „Meno Niša“ atidaroma Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, grafiko, tapytojo Kęstučio Grigaliūno parodą „Vyrų pasaulis arba Pokalbiai mėnesienoje“. Tai meninė istorija apie niekad nesibaigiančius karus. Lapkričio 12 dieną (antradienį) 18 val. galerijoje „Meno Niša“
1514 metais laukuose prie Oršos meistriškai sutriuškinusi maskvėnų kariuomenę, Lietuva amžiams pateko į pasaulio artilerijos istoriją. Pasaulinė karo istorija ne mažiau gerai žino ir Kazimierą Simonavičių, XVII amžiuje parašiusį net 200 metų kaip vadovėlį naudotą knygą „Didysis
Nekariavusiems sunku, o iš tikrųjų gal net neįmanoma suvokti kaip ir kuo gyvena tėvynę ginantys kariai, kokia jų kasdienybė priešakinėje fronto linijoje. Tai bent jau iš dalies galima pabandyti pajusti apsilankius Kaune atidaromoje Ukrainos savanorių bataliono „Donbas-Ukraina“
Ukrainoje įsiplieskęs konfliktas daugelį ne tik sukrėtė, bet ir parodė, jog karas ne taip toli, kaip atrodė iki tol. Kaune atidaroma Artūro Morozovo fotografijų paroda „Vijna“ – pasakojimas apie šį karą iš labai arti. Nuo jo užuomazgų
Vilniuje ir Kaune bus eksponuojama žymaus Ukrainos fotografo Oleksandro Klymenko paroda „Ukraina. Sustingęs klyksmas“. Tai paroda apie Ukrainoje dabar vykstantį karą, kuriame yra kova, mirtis ir paprastas kasdienis gyvenimas. Parodoje bus galima įsigyti eksponuojamas nuotraukas, o visos
Vilniaus grafikos meno centras ką tik išleido katalogą „Okupacijos realijos. Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų Lietuvos plakatai“. Šis Giedrės Jankevičiūtės ir Laimos Laučkaitės sudarytas specifinės tematikos leidinys yra retas šalyje pavyzdys katalogo, kuris turėtų savarankišką informacinę ir
Maidano įvykiai prieš metus sukrėtė Ukrainą bei visą demokratišką pasaulį. Apie juos bei Ukrainoje tevykstantį karą kauniečiams papasakos tiesioginis jų liudininkas – fotografas Oleksandras Gliadelovas. Savo autentiškus potyrius jis parems specialia dokumentinės fotografijos projekcija.
Brutalūs rusų karo veiksmai Ukrainoje priminė, kad karas yra arčiau nei iki tol galvojome. Todėl Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje šiandien, rugsėjo 25 dieną rengiama paskaita 1954 metų Hagos konvencijos pasirašymo 60-čiui paminėti yra aktuali.
1812 metais imperatoriaus Napoleono I kariuomenei įžengus į Lietuvą, prasidėjo laikotarpis, kuris lietuvių istoriografijoje vadinamas prancūzmečiu. Šį laikotarpį rekonstruos Kaune rengiamas gyvosios istorijos festivalis „Europa. Napoleonas I Kaune. 1812 m.“ su per Jonines numatyta kulminacija – Napoleono
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną – vasario 16-ąją – Vytauto Didžiojo karo muziejuje buvo galima apsilankyti nemokamai. Gausiai į muziejų patraukę kauniečiai bei miesto svečiai buvo supažindinami su svarbiais Lietuvos karo istorijos epizodais bei galėjo apžiūrėti ką tik
Karinis konfliktas Kaukaze tarp Rusijos ir Gruzijos prasidėjo 2008-ųjų rugpjūčio 8-ąją, o Rusijos karinės pajėgos greitai ėmė sparčiai žygiuoti link Tbilisio. Įsiplieskęs karas tuomet buvo sustabdytas tik įsikišus tarptautinei bendruomenei. Vasario 1 dieną Kaune, menų galerijoje „101”
Antrasis Pasaulinis karas slepia daug „subtilių“ detalių, kurios labai sunkiai braunasi į dienos šviesą, net ir prabėgus septyniems dešimtmečiams. Didžiosios valstybės, XX amžiaus viduryje drastiškai rekonstravusios Europos geopolitinę architektūrą, vengia nepatogių temų iki šiol. Viena jų –
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001