Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kasmet organizuoja tarptautinius skulptorių simpoziumus, kuriuose Gintaro įlankoje, Juodkrantėje sukuriamos nendrinių skulptūrų ekspozicijos ant vandens. Šių metų skulptūrų konkurso dalyviai turi pateikti mažiausiai 4 skulptūrų eskizus tema – „Baltiškoji kultūra“. Šių metų gegužės-birželio
Savaitgalį Kernavėje ant Pilies kalno piliakalnio buvo minima Rudens lygiadienio bei Baltų vienybės diena. Lankytojams renginys tiesiog atėmė žadą savo įspūdingomis baltiškomis šviesos instaliacijomis. Rugsėjo 19 dienos vakarą Širvintų kultūros centro Kernavės filialas, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato
Lietuvos nacionalinis muziejus Nidoje pristato kilnojamąją parodą „Pajūrio akmens amžius“. Taip į pajūrį, kur ir buvo rasti, grįžta vieni įstabiausių Lietuvos archeologinių radinių, tarp kurių – 5.000 metų skaičiuojanti garsioji apeiginė lazda su briedės galva. VISUOMENEI IKI
Šiandien Lietuvoje pažymima Rudens lygiadienio šventė – Baltų vienybės diena. Ta proga ant daugelio Lietuvos piliakalnių bei kitose vietose vyks Baltų vienybės ugnies sąšauka – liepsnos skulptūros, laužai, vyks žygiai bei kiti baltų kultūros renginiai. Nendrinių skulptūrų
Kaune, Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje atidaroma fotografijų paroda „Tuojau fotografuoju. Balys Buračas (1897–1972)“. Ekspoziciją sudaro per 150 vienetų fotoarchyvo ir rankraštinės medžiagos iš Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus B.Buračo foto dokumentų kolekcijos. Minint Tautinio kostiumo metus, parodos akcentu
Rugsėjo 22-ąją minima Baltų vienybės diena. Senovės lietuviai šią dieną džiaugdavosi skalsa, dėkodavo už ją, aukodami aukas ir degdami ugnis atsisveikindavo su žiemos poilsio iškeliaujančia saule. Laužai bei kūriniai degs ir šiemet – vyks Baltų vienybės ugnies
Vasario 16-ąją Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui skirti įvairūs renginiai organizuojami ne vien Lietuvoje, bet ir užsienyje. Vienas tokių – Lietuvos kultūros centre prie LR Ambasados Varšuvoje atidaroma paroda „Tradicija ir dabartis. Baltų ženklai tekstilėje“.
Krikščioniškoji tradicija praktiškai iki XIX amžiaus neigė augalijos sodinimą kapinėse kaip pagonišką paprotį. Kai pagaliau kapinėms buvo adaptuotas sodo formatas, Bažnyčios protokolas labai konkrečiai apibrėžė kokie medžiai gali būti kapinėse sodinami.
Mirties kultūrinė tradicija, ritualai, o ypač kapinės – bene geriausiai atskleidžia tikrąjį tautos veidą, jos dvasines dimensijas. Laidojimo vietos – tarsi miestų embrionai, šimtmečių bėgyje privertę klajojantį homo sapiens prisirišti, sugrįžti į tas pačias vietas ir… pasilikti.
Šiandieną, rugsėjo 22-ąją, minėdami Baltų vienybės dieną, vienų seniausių genčių palikuonys Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir kitose pasaulio šalyse susijungs į simbolinę ugnies sąšauką – ugnys ant piliakalnių ir kitų su baltų istorija susijusių kalvų taps ženklu,
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001