Paveldas
ŠIAURĖS SPARNAI: Intriguojantis Pasvalio krašto paveldas
Pasvalio krašto muziejus kartu su partneriais siekia aktualizuoti Pasvalio krašto vėjo malūnų istorinį paveldą. Rytoj šia tema Pasvalyje rengiama konferencija, diskusija ir paroda. Muziejus kartu su Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakultetu bei Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo
KULTŪROS PAVELDO VADYBA: Tarptautinė konferencija Nacionalinėje dailės galerijoje
Nacionalinėje dailės galerijoje rengiama kultūros paveldo vadybai skirta tarptautinė konferencija. Renginyje dalyvaujantys Norvegijos, Lenkijos, Slovakijos ir Estijos šalių atstovai dalinsis savo šalių patirtimi ir laimėjimais šioje srityje. Lapkričio 16 dieną (ketvirtadienį) 13 val. Nacionalinės dailės galerijos (Konstitucijos
ATGIMĘS PAVELDAS: Įgyvendinamas virtualių pasakojimų projektas
Kultūros ministerija kartu su „15 min“ įgyvendina projektą apie kultūros paveldą „Atgimę“. Pirmajame – įžanginiame – apie senąsias technologijas ir jas išmanančius meistrus pasakojama su ištraukomis iš EEE paramos lėšomis organizuotų medinių langų restauravimo, tinkavimo, dažymo natūraliomis
KLAIPĖDOS PILIAVIETĖS ATEITIS: Naujų idėjų ieško tarptautinė konferencija
Klaipėdoje šiandien startavo tarptautinė konferencija, kuri ieškos naujų idėjų, kaip toliau plėtoti piliavietės atnaujinimo projektą. Renginyje bus analizuojamos ne tik kultūros paveldo atkūrimo galimybės Lietuvoje, savo patirtimi dalinsis svečiai iš Vokietijos, Lenkijos, Latvijos. Taip pat bus galima
SAUGOS NIDOS SIMBOLĮ: Švyturio kompleksą priėmė į kultūros vertybių sąrašą
Kultūros vertybių registrą ką tik įtrauktas naujas objektas – Nidos švyturys. Per 29 metrų aukščio statinys yra vienas didžiausių ir svarbiausių švyturių Lietuvos pajūryje ir neišdildomas Nidos bei visos Kuršių nerijos simbolis. Teisinė apsauga jo kompleksui suteikta
SAUGOS ALYTAUS VIADUKĄ: Kultūros paveldo departamentas sustabdė griovimą
Kultūros paveldo departamentas pradėjo buvusio geležinkelio tiltelio Alytuje, Topolių g. įrašymo į Kultūros vertybių registrą procedūrą. Šį XIX amžiaus akmeninį infrastruktūros objektą nuo visiško sunaikinimo pavyktų apsaugoti tik taip. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus skyriaus
MEDINIO PAVELDO MOKYMAI: Aristavėlės dvaro rūmuose vyko teoriniai ir praktiniai užsiėmimai
VšĮ Kultūros paveldo akademija kartu su Lietuvos liaudies buities muziejumi Rumšiškėse, Medinės architektūros tyrimo ir mokymo centre įgyvendino medinio Lietuvos architektūros paveldo projektą. Pastarojo metu daug dėmesio skirta autentiškų medinių langų išsaugojimo svarbai, medinių pastatų pritaikymui šiandieniams
PALANGAI GRĄŽINTAS KURHAUZAS: Ruošiamas restauracijos projekto konkursas
Palangai ir palangiškiams ką tik galutinai grąžintas Kurhauzas. Vyriausybė šią savaitę apsisprendė sudegusios ir sunykusios medinės Kurhauzo dalies fragmentus perduoti Palangos miesto savivaldybei, o priėmimo-perdavimo aktą pasirašyti įpareigotas Kultūros paveldo departamentas. PROJEKTUI PASKIRTA 10.000 EURŲ Dar birželio
LATVIJOS ISTORINĖ ARCHITEKTŪRA: Architekto P.Blūmo pranešimas Vilniuje
Lietuvoje vieši vienas garsiausių architektų iš Latvijos, dirbančių su istorine architektūra Pēteris Blūmas. Spalio 11 dieną architektas skaitys pranešimą, kuriuo pristatys savo gyvenimo patirtį, reikšmingus įgyvendintus projektus. Spalio 11 dieną (trečiadienį) 18 val. A. ir A. Tamošaičių
NUO PILIAKALNIŲ IKI BOKŠTŲ: 120 kultūros paveldo renginių
Lietuvoje 24-ąjį kartą vyks bene didžiausias kasmetinis nekilnojamojo kultūros paveldo populiarinimui skirtas renginys šalyje – Europos paveldo dienos. Šių metų tema „Kultūrinis kraštovaizdis: nuo piliakalnių iki miesto bokštų“ kvies pažinti Lietuvos istorinio kultūrinio kraštovaizdžio įvairovę, suprasti jo
PAVELDOSAUGININKŲ VASAROS MOKYKLA: Paskaitos, seminarai, praktiniai užsiėmimai
Vilniaus dailės akademijos meno kolonijoje, Nidoje rytoj startuoja paveldosaugos vasaros mokykla „Kultūriniai kraštovaizdžiai“, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas kultūrinių kraštovaizdžių temai. Vasaros mokykloje dalyvauja 15 atrinktų paveldosaugos, architektūros, meno istorijos specialistų bei studentų. Visos teorinės paskaitos yra atviros
199 MLN. EURŲ KULTŪROS OBJEKTAMS: Daugiausia atiteks regionams
Kultūros ministerija, kuriai pirmą kartą numatytos Europos Sąjungos investicijos, baigė 199 mln. eurų investicijų planavimą. Remiantis Vyriausybės programoje numatytais tikslais, itin didelė dalis šių investicijų yra nukreipta regionams. ŠIEMET – SUTARTYS UŽ 120 MLN. EURŲ Pasak LR
SVARSTOMAS „HERMIO“ LIKIMAS: Sprendžiama dėl paveldosauginio statuso suteikimo
Po išskirtinės architektūros pastato praradimu pasibaigusios Vilniaus kelių policijos istorijos, Lietuvos architektų sąjunga susigriebė pasirūpinti kito sostinės postmodernizmo architektūros objekto statusu. Gavusi architekto Kęstučio Pempės raštą, liepos pradžioje ji kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą dėl buvusio „Hermio“
UŽUPIO MEDINUKUI SUŽIBO VILTIS: Vilnius nusprendė restauruoti drožinėtą namą
Medinės architektūros bendruomenę ką tik pasiekė džiugi žinia iš sostinės. Vilniaus Taryba nusprendė restauruoti smarkiai apleistą išskirtinės architektūros XIX a. namą Užupyje, kurį anksčiau buvo žadama parduoti aukcione. Manoma, kad bendrovei „Start Vilnius“ dabar priklausančiame pastate galėtų
APDOVANOJO UŽ AUTENTIKĄ: Laureatai „Dangės krantinės“ ir „Telegrafas“
Pagal Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pastatų autentiškumo vertinimo programą neseniai apdovanoti du išskirtiniai nekilnojamojo turto plėtros projektai. Pirmaisiais šios ką tik įgyvendinti pardėtos programos laureatais tapo kompanijos „Inreal valdymas“
VI FORTAS ATSIVERIA: Su ekskursijomis, parodomis ir kareiviška koše
XIX–XX amžių sandūroje Kaune statyta tvirtovė ilgą laiką buvo užmiršta. Kone visi jos fortai stūksojo apleisti, nenaudojami. Tvirtovei neabejingų žmonių dėka kiek anksčiau buvo prikeltas VII fortas, nūnai visuomenei pamažu atveriamas ir VI fortas. „Bėgantis laikas, gamta
LIUBAVO DVARO ATGIMIMAS: Rengiamas oficinos-lobyno ir oranžerijos pristatymas
Liubavo dvaro sodybos XVIII amžiaus baroko architektūros ansamblio pastatai atgimė naujam gyvenimui. Sutvarkyti ir muziejaus reikmėms pritaikyti du šio dvaro sodybos centrinės reprezentacinės dalies pastatai – oficina-lobynas ir oranžerija. Apžiūrėti muziejaus reikmėms pritaikytus objektus bus galima projekto
MEDINĖS ARCHITEKTŪROS DVASIA: Atvirų durų diena Musteikos kaime
Medinės architektūros paveldą skatinanti Musteikos kaimo bendruomenė, bendradarbiaudama su Dzūkijos nacionaliniu parku, Lietuvos liaudies buities muziejaus tyrimu centru bei „Jautmalkės lėpis“, rengia atvirų durų dieną. Renginys įvyks šį šeštadienį, balandžio 22 dieną Musteikos kaime. Balandžio 22 dieną
PAVELDOSAUGA NERINGOJE: Aptars kraštovaizdžio išskirtinumą ir konsultuos
Neringos savivaldybėje rengiamas Neringos miesto gyventojų bei verslininkų susitikimas su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus specialistais. Bus aptariamas Neringos kraštovaizdžio išskirtinumas, pristatytos galimybės kompensuoti tvarkybos darbus. Susitikime taip pat dalyvaus architektai, kultūros paveldo
TARP VERTĖS IR AUTENTIŠKUMO: Aktuali paskaita apie postmodernizmo architektūrą
Paradoksalu, kad daugumą postmodernistinių pastatų kažkada smerktų kaip netikusių, pigių, efemeriškų, dirbtinių, neskoningų ar net nesąžiningų – dabar jau būtina restauruoti. Ši situacija lemia ne vien užsienio, bet ir Lietuvos viešojoje erdvėje gausėjančius debatus dėl postmodernizmo architektūros
ASMARA: Afrikos modernizmo perlas ant UNESCO slenksčio
Reta proga susipažinti su italų modernizmo architektūra Afrikoje, Eritrėjos sostinėje Asmaroje, – Edvardo Denisono (Edward Denison) paskaita Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje. Balandžio 13-ąją, ketvirtadienį, 17:30, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono g.11, Vilnius) dr. Edvardas
PAGYRĖ NOVATORIŠKĄ PAVELDOSAUGĄ: Architektei L.Janušaitienei įteikta premija
Kauno menininkų namuose neseniai įteiktos 2016 metų Kauno meno kūrėjų asociacijos (KMKA) premijos. Tarp apdovanotųjų – ir architektė Loreta Janušaitienė, pernai itin aktyviai dirbusi įvairiuose Kauno istorinės architektūros baruose. Drąsių šiuolaikiškų sprendimų istoriniame kontekste nevengianti kūrėja apdovanota
KLAIPĖDOS PILIES ATKŪRIMAS: Šiaurinėje kurtinoje – 2 muziejaus erdvės
Uostamiesčio savivaldybė ką tik aptarė planus atkuriamoje Klaipėdos pilies šiaurinėje kurtinoje įrengti muziejaus ekspoziciją. Čia numatoma suformuoti 2 naujas erdves, kuriose bus pristatomos interaktyvios ekspozicijos, skirtos XIV–XVII amžiaus Klaipėdos pilies ir miesto archeologijai. Šiuo metu vyksta Klaipėdos
VERIASI UNESCO DURYS: Kauno tarpukario architektūra ant Pasaulio paveldo slenksčio
Stiprėja Kauno viltys patekti į Pasaulio paveldo elitą. Neseniai paaiškėjo, kad į prestižinį UNESCO Pasaulio paveldo statusą pretenduojanti antrojo šalies miesto tarpukario modernioji architektūra įtraukta į preliminarų sąrašą. Savo tarpukario moderniąją architektūrą UNESCO Pasaulio paveldo sąraše matantis
RASTI ĮRODYMAI PO ŽEME: XVI a. Palanga nebuvo vien žvejų kaimelis
Prieš dvejus metus, statant Koncertų salę, gauti pirmi rimti įrodymai, jog Palanga XVI amžiuje nebuvo vien žvejų kaimelis. Ką tik archeologai greta rekonstruojamos Grafų Tiškevičių alėjos esančiame skvere aptiko XVI amžiaus pastato liekanų bei nemažai kitų vertingų
ATGIJO NEOGOTIKINIS FAKULTETAS: Buvusi Mokytojų seminarija restauruota 8 metus
Po 8 metus trukusių restauravimo darbų atgijo Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakultetas. Anksčiau Mokytojų seminarijai priklausęs neogotikos stiliaus pastatas yra ne tik didelis, bet ir labai sudėtingos planinės struktūros, todėl darbai čia vyko dalimis. Kaip
KAUNE SUSKAMBĖS VARGONAI: Restauruotas vienas didžiausių regiono romantinių instrumentų
Kaune restauruoti Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos vargonai. Didžiausius Lietuvoje istorinius vargonus 1882-1896 m. pastatė vienas žymiausių Lietuvos vargonų meistrų Juozapas Radavičius. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos Instrumentą sudaro net 3
APYSTOVOS 1940: A. IR P. STEIKŪNŲ KINOTEATRO “ROMUVA” ATIDARYMO PROGA
Liet. Verslininkų S-gos steigėjai, žymūs lietuviai verslininkai Antanas ir Petras Steikūnai š.m. (1940, redakcijos pastaba) balandžio mėn. 17d. 20 val. Kaune Laisvės al. 36 atidarė naują moderniškiausią kinoteatrą “ROMUVA”. Kinoteatro pastatas buvo pradėtas statyti 1939 mt. gegužės
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001