Olandijos Šijndelio (Schijndel) miestelio širdyje ką tik atsirado tradicinės išvaizdos sodyba. Vis dėlto konservatyvi jo architektūra tėra iliuzija – priėjus arčiau, paaiškėja, kad visas šio namo-vaiduoklio išorinis kiautas yra iš stiklo, o tradicines architektūros formas vaizduojantys paveikslai
Nepaisant išgyvenamų ekonominių sunkumų, italai ne tik neketina pamiršti kultūros, bet ir toliau ją pasitelkia gaivindami regionų visuomeninį bei ekonominį gyvenimą. Tai matyti ir iš neseniai paviešinto projekto didelio kultūros centro vos 14.000 gyventojų turinčiame Grotamaro miestelyje.
Prieš kelerius metus Kaune pastatyto milžinišką 1000 litų banknotą imituojančio verslo centro išvaizda tiek architektūros specialistų, tiek ir visuomenės vertinama prieštaringai. Kai kam šis pastatas atrodo simboliškas iš išvaizdus, kitiems – keistas, sunkiai suvokiamas objektas, kurio estetinį
Nemuno ir Neries santakos dešiniajame krante priešais Kauno Senamiestį esančiame 3,4 ha sklype bendrovė „YIT Kausta“ ketina statyti naują gyvenamąjį kvartalą. Neseniai surengtą jo užstatymo architektūros idėjų konkursą laimėjo architektų kolektyvo „Antra kryptis“ projektas. Tačiau šio konkurso
Lietuvos architektūros padangėje šiemet neeilinis įvykis – Kauno architektui Eugenijui Miliūnui paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija. Šio garbingo apdovanojimo architektai nebuvo gavę nuo pat 2006-ųjų, kai buvo apdovanoti 2 su šia mūza glaudžiai susiję laureatai –
Viktoro Uspaskicho verslo bendrovės valdomas Kalnaberžės dvaras grąžinamas valstybei – tokį sprendimą neseniai priėmė Panevėžio apygardos teismas. Kaip PILOTUI.LT pažymėjo Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė, tai kraštutinė priemonė bei precedentas
Architektūros pasaulis gedi – baigdamas savo 104-uosius gyvenimo metus, mirė žymus brazilų architektas, Pritzkerio architektūros premijos laureatas Oskaras Niemeyeris. Tai visa Brazilijos architektūros epocha, nes šis brazilų architektas yra suprojektavęs svarbiausius savo šalies sostinės statinius: Nacionalinių kongresų
Ką tik pasibaigusį Japonijos naujojo nacionalinio stadiono architektūros idėjų konkursą laimėjo garsi dekonstruktyvizmo architektė, Pritzkerio architektūros premijos laureatė Zaha Hadid. Tokijuje planuojamas šis 80.000 vietų stadionas žada būti vienu svarbiausių Japonijos sostinės kozirių kovoje dėl 2020 metų
Ne vien didieji, bet ir vidutinio dydžio pasaulio miestai konkuruoja tarpusavyje ir stengiasi sudominti kuo daugiau užsienio turistų. Juose statomi modernūs oro bei jūrų uostų terminalai yra suprantami kaip reprezentaciniai miesto vartai, kurie privalo būti ne vien
Kaunas pasiryžęs statyti kongresų, konferencijų ir koncertų rūmus, kurių vidaus erdvėse sutilptų 2.200 – 3.000 žiūrovų. Ką tik pasibaigęs supaprastintas atviras konkursas turėjo padėti surasti vietą, kur šie rūmai galėtų stovėti. Paskelbus pastarojo konkurso rezultatus, paaiškėjo, kad
PILOTAS.LT jau informavo, kad Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų vietos parinkimo urbanistiniam projekto supaprastintam atviram konkursui pateikta 14 pasiūlymų. Su jais vis dar galima susipažinti vangiai lankomame Kauno pilies muziejuje, o Kauno architektų namuose šie darbai
PILOTAS.LT pernai rašė apie In ir Jang pusiausvyros principu Kauno technologijos universiteto miestelyje suprojektuotą Mokslo, studijų ir verslo centrą (arch. G.Janulytės-Bernotienės kolektyvas). Praėjus metams, šio svarbaus Slėnio projekto statybos jau įpusėjo, išryškėjo ir paties pastato architektūros kontūrai.
Kauno Nemuno saloje pastatyta „Žalgirio“ arena (arch. E.Miliūno studija su architektu A.Bubliu) neretai pavadinama viena geriausių Rytų ir Vidurio Europoje. Taip mano ir kijeviečiai, kurie Kauno architektus neseniai pasikvietė, kad šie suprojektuotų dar didesnę areną Ukrainos sostinėje.
2012 metų Europos architektūros premija paskirta norvegų grupei „TYIN tegnestue Architects“. Vos prieš 4 metus įsteigta ši ne pelno siekianti humanitarinė architektų organizacija iki šiol buvo žinoma tik siauram architektūros specialistų ratui bei vargingų Azijos ir Afrikos
Lankytojams atidaromas svarbus paveldo objektas pietrytinėje Lietuvoje – istorinė Medininkų pilis. Atstatytame 27 metrų aukščio jos bokšte įsikūrė muziejus, kuriame įrengtos 4 ekspozicijų salės. 30 kilometrų nuo Vilniaus stūksanti ši šlovingus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikus menanti
Prieš 74 metus Kaune atidarytas Lietuvos zoologijos sodas pagal dydį ir gyvūnų skaičių galėtų lygiuotis į vidutinio dydžio Europos zoologijos sodus. Deja, jis kol kas yra apleistas, stokojantis valdžios dėmesio ir, palyginti su erdviais ir tvarka žėrinčiais
7-ajame dešimtmetyje Amerikoje pradėtas kurti žemės menas (angl. „Land Art“) – Vakaruose gana plačiai paplitusi ekologiška meno rūšis, kuri yra mėgstama visuomenės. Kad žemės meno objektai gali pritraukti tuntus meno mylėtojų ne vien už jūrų marių, bet
Pastaruoju metu visuomenėje ir tarp profesionalų kyla aštrių diskusijų apie įvairias kultūros paveldo problemas. Į jas pažvelgti giliau padėti galėtų geresnės šalies menotyros istorijos žinios. Deja, su Lietuvos menotyros, architektūrologijos ir paveldosaugos istorija susipažinusių bei šių sričių
Liepos 1-oji kasmet suburia Lietuvos architektus. Pagal nepriklausomybės metais susiklosčiusią tradiciją, šią vasaros dieną įvairiuose šalies miestuose architektai tampa itin aktyvūs – rengia architektūros parodas ir konkursus, žygius ir apžiūras , tradicinius „piknikus“ ir archfutbolo kovas. Šiemet
Tęsiasi pilietinės protesto akcijos įkvėpti Kauno architektų ir Kultūros paveldo specialistų debatai su dėl Naujamiesčio teritorijos vertingųjų savybių. Kultūros paveldo departamento (KPD) vadovės D.Varnaitės ir Kultūros paveldo centro direktoriaus V.Kačinsko vadovaujama Vilniaus paveldosaugininkų delegacija ką tik apsilankė
Jau 18 metų liepos 1-ąją Lietuvos architektai atkakliai organizuoja parodas bei konferencijas, renką savo cecho geriausius, lanko šalies architektūros bei kultūros objektus, pramogauja, tiesiog bendrauja ar net rengia jūrines regatas. Su architektūra bei architektais susijusių renginių profesinė
Kinai dviračius aktyviai naudoja ir iš reikalo, ir malonumui. Į tai atsižvelgdami, olandų firmos „NL Architects“ projektuotojai šios šalies kompanijai VANKE pasiūlė dviračių klubą – paviljoną su dviračių nuomos parduotuve, kavine ir velodromu ant stogo.
Apie naujus kongresų ir muzikos rūmus senokai galvojantis Kaunas, pagaliau ėmėsi konkretesnių veiksmų – paskelbė Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų statybos vietos parinkimo urbanistinio projekto konkursą. Pastarąjį organizuoja VšĮ Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET). Paskutinė
Tekstilininkų cecho kadaise išsiūbuota Kauno bienalė nuolat auga, plečiasi ir jau yra tapusi svarbiu tarptautiniu kultūros ir meno reiškiniu ne vien Kauno, bet ir visos šalies mastu. Tai akivaizdžiai patvirtino ir pernai įvykusi VIII Kauno bienalė „Textilė’11“.
Rinktinė šiuolaikinių lietuviškų namukų paroda HOUSES LT tęsia savo tarptautinę kelionę. Šiuo metu ji vieši Vokietijoje, kur kartu su drąsiosios olandų grupės MVRDV ir pasaulinio garso architektės Zahos Hadid parodomis tapo vienu iš didžiulio vietos architektūros renginio
Prieš dvejus metus Vilniuje įkurta „Fluxus ministerija“ įvairiausiais audiovizualiniais projektais pusantrų metų ištikimai džiugino sostinės gyventojus bei jos svečius. Tačiau prieš pusę metų Vilniaus mero Artūro Zuoko ištartas žodis tapo kūnu – „Fluxus ministerija“ gegužės 11 dieną
Po į teismų sales persikėlusio skandalingojo Kauno „stiklainio“ atvejo, Kultūros paveldo departamento Kaunо teritorinio padalinio veikla tapo paralyžiuota. Pusantrų metų tokią padėtį kentę antrojo šalies miesto architektai galiausiai neištvėrė – išėjo į gatvę pareikšti savo pozicijos. Architektų
Nors į moteris statybose kartais vis dar žiūrima su nepasitikėjimu, architektūros srityje per pastaruosius dešimtmečius situacija pastebimai pasikeitė. Vis daugiau moterų imasi ambicingų architektūros projektų bei imasi vadovauti didžiuliams architektų kolektyvams. Moterų profesinį statusą turėtų padėti stiprinti
Per daugiau nei 20 nepriklausomybės metų taip ir nesugebėjome pastatyti nei vieno naujo muziejaus, koncertų salės ar teatro. Pastaraisiais metais sporto ir pramogų arenomis apsistačiusiems didiesiems Lietuvos miestams čia pavyzdžiu galėtų būti iš Vilniaus tiesioginiu skrydžiu pasiekiamas
Projektuoti tradicinėje aplinkoje – sudėtinga. Tą neseniai dar kartą vaizdžiai parodė ir neseniai įvykęs Nidos kino teatro „Agila“ rekonstrukcijos architektūros idėjų konkursas. Vienoje didžią praeitį turinčioje Olandijos saloje pastatytas Laivybos ir salyno gyventojų muziejaus naujasis korpusas demonstruoja,
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001