KELIŲ MUZIEJAUS KONKURSAS://LAIMĖJO JUODO KVADRATO PAPRASTUMAS

Ką tik oficialiai pranešta, jog Kelių muziejaus pastato projekto ir jo teritorijos sutvarkymo koncepcijos konkursą laimėjo jauna ambicingų architektų komanda: Petras Išora, Linas Lapinskas ir Jonas Žukauskas, Davit Tsanava, Ona Lozuraitytė (R.G. studija). Autorių pasiūlyta koncepcija – juoda, virš žemės pakibusi, kvadratinė muziejaus plokštė pelnė didžiausią konkursinį balą: 9,94.

Antrąją vietą laimėjo jaunosios kartos architektūros lyderiai „Processoffice“. Trečia – Ryčio Mikulionio „Plazma“. Ketvirti – UAB „Pavlidi ir Ko“, penkta liko firma „Viltekta“, o šešta komanda – AB „Panevėžio statybos trestas“, Artūras Burba, Aušra Siaurusaitytė Nekrošienė, Eglė Biretienė, Marius Nekrošius.

Architektūrinės koncepcijos konkurso laimėtojams bus išmokėta 10.000 eurų premija, „Processoffice“ gaus 7.000, o R.Mikulionis – 4.000 eurų.

Trys paskatinamosios premijos po 1.206 eurų bus išmokėtos 4-6vietų laimėtojams.

Kaip jau anksčiau, rugsėjį, rašė PILOTAS.LT, atvirame Kelių muziejaus architektūrinės koncepcijos konkurse dalyvavo 13 projektinių pasiūlymų. Konkursą organizavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Kelių muziejų numatyta statyti ties Abromiškio sankryža, pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno, šalia greitkelio.

Kaip portalą PILOTAS.LT informavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos viešųjų pirkimų direkcijos atstovė L.Adamovičienė, šią savaitę su visais pirmąsias šešias vietas užėmusiais konkurso dalyviais bus pasirašytos sutartys „dėl autoriaus teisių perleidimo“, išmokėtos premijos ir Kelių muziejaus konkursas bus oficialiai užbaigtas.

LAUREATŲ PROJEKTAS 111111

Toliau pateikiame konkurso laureatų (Petras Išora, Linas Lapinskas ir Jonas Žukauskas, Davit Tsanava, Ona Lozuraitytė) projekto 111111 santrauką.

Muziejaus architektūrinės išraiškos charakterį lemia statinio, kaip inžinerinio infrastruktūros objekto, formuojamo iš stambiagabaričių keliatiesybos elementų, konstravimo principas. Kelio infrastruktūra pastate sutelkiama į vieną kompozicinį mazgą: muziejus, parkingas, angaras, renginių ir aptarnaujančių funkcijų patalpos, įvažiavimo į teritoriją tiltas – viskas susipina į vientisą Kelių muziejaus (KM) pasakojimo patirtį.

Muziejaus kompleksas kompoziciškai siejamas su autostrada: pagrindinis tūris maksimaliai priartėja prie autostrados, teritorijoje projektuojamą infrastruktūrą maksimaliai sutelkiant į vieną apibendrintą tūrį, kuriamas monumentalus kelio ženklas iš charakteringų kelio elementų, likusios teritorijos sprendiniais pabrėžiant nusistovėjusio natūralaus landšafto Abromiškių autostrados atkarpoje tęstinumą.

Muziejus formuojamas iš kelio infrastruktūrai būdingų inžinerinio tipo struktūrų, aplinka bei interjeras formuojami pernaudojant kelio infrastruktūros elementus.

Naujojo kelių muziejaus patirtis organizuojama ne kelio erdvinių parametrų inscenizavimo principu, bet parodant kelio idėjos ir reikšmės – nuo žmogaus iki regiono – kompleksiškumą per elementų sistemas, elementų kategorijomis paremtoje koordinačių sistemoje. Į pagrindinę muziejaus ekspoziciją patenkama nusileidžiant žemiau kelio lygmens, taip palaipsniui pjūvyje per atskiras pasakojimo detales atskleidžiamas kelio sluoksniškumas.

Ekspozicija zonuojama peraukštėjimais, suformuotais ant natūralios topografijos, patalpų aukščių bei proporcijų – nuo žmogaus, mašinos iki kelio – skirtumais. Kraštovaizdžio charakteris struktūruotai pratęsiamas terasomis interjere. Vientisa pastato erdvinė sandara leidžia eksponatams „pasiklysti“, betarpiškai papildant visas funkcines zonas. Autostrados gretimybė, jos intensyvus eismas, garsas, šviesos bei nuolatinis kitimas, per distanciją papildo ekspoziciją kaip surišanti nedalomos realybės kelyje panorama. Pagrindinę ekspoziciją įžangoje sieja įvadinė rampa, kurioje, pasitelkiant instaliuotas virtualias technologijas, sukuriamas visus elementus vienijantis, visuminis, dinamiškas ekspozicijos vaizdas.

Muziejaus teritorija formuojama maksimaliai natūrali, atitinkanti gamtišką supančios aplinkos pobūdį, natūralų kraštovaizdžio charakterį. Sklypo landšaftui tvarkyti numatomos dvi strategijos.

Pirmoji: aplinkui muziejaus pastatą kuriama atvira ekspozicinio lauko erdvė, veikianti neatskiriamai nuo interjero ekspozicijos, vizualiai susieta su autostrada, lauko eksponatais – konteineriais, vagonais, tiltų konstrukcijomis, kelio statybinių medžiagų instaliacijomis.

Antroji: aplinkui bendrabučio pastatą, taip pat ties muziejaus kavine kuriama rekreacinė zona – ji kuriama išnaudojant pamiškę, žemutinės terasos vandeningumą, stiprinant žaliąjį supančios aplinkos charakterį. Akustinei sklypo strategijai įgyvendinti, poilsio zonos kokybei užtikrinti didinamas medžių tankumas – formuojamas natūralus triukšmo barjeras siekiant, kad rekreacinė zona būtų akustiškai ramesnė. Ramiausios šiuo požiūriu lauko erdvės – su lauko terasomis tiesiogiai susiję vidiniai kiemai, formuojami muziejaus pastato struktūroje. Parko dizaino elementai kuriami iš keliatiesybos artefaktų, pratęsiant muziejaus ekspozicijos pasakojimą lauke.

Antrąją vietą laimėjo jaunosios kartos architektūros lyderiai „Processoffice“ su projektu 888888.

Trečią vietą laimėjo Ryčio Mikulionio firmos „Plazma“ projektas.

Ketvirtą vietą laimėjo UAB „Pavlidi ir Ko“ projektas.

Penktą vietą laimėjo firmos „Viltekta“ projektas.

Šeštą vietą laimėjo jungtinėkomanda – AB „Panevėžio statybos trestas“ ir Artūras Burba, Aušra Siaurusaitytė Nekrošienė, Eglė Biretienė, Marius Nekrošius.