Ką tik sukako 40 metų, kai Vilnius įsirašė į pasaulio modernios kultūros žemėlapį – pasistatė modernius Lietuvos operos ir baleto teatro rūmus. Šis architektės Nijolės Bučiūtės kūrinys atitiko Vakaruose dar tik užgimstančią tendenciją miesto identitetą pabrėžti naujais kultūrinės paskirties objektais bei buvo bene pirmas toks architektūros objektas Sovietų sąjungoje. Dabar – tai vienas įdomiausių sovietmečio Lietuvos kultūrinės paskirties architektūros objektų.
LAUŽĖ TUOMETINIUS STEREOTIPUS
Operos ir baleto teatras 1948 metais buvo perkeltas iš Kauno į Vilnių ir įsikūrė pastate J.Basanavičiaus gatvėje, kur dabar yra Lietuvos rusų dramos teatras. Jis čia veikė iki 1974 metų rudens, kol lapkričio 5 dieną buvo atidaryti nauji Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro rūmai. Jie pradėti statyti 1963-iasiais.
Pastarąjį pastatą reprezentacinėje Vilniaus urbanistinėje erdvėje prie Žaliojo tilto per Nerį architektė N.Bučiūtė projektavo funkcionalistine maniera. Buvo laužomi tuometiniai teatro architektūros stereotipai – atsisakyta išorinės pompastikos ar istorinių citatų.
Kaip 1963 metais pabrėžė pati architektė, „naujasis teatro pastatas, kaip ir pats teatrinis menas, pirmiausia turėtų išreikšti nuoširdumą ir betarpiškumą žmogui, būti suprantamu eiliniam žiūrovui. Architektūrinę išraišką suteikti siekėme tik tuo, kas teatrui būtina: scena, salė, fojė, žiūrovų prieigos“.
ARCHITEKTĘ APDOVANOJO PREMIJA
Vis dėlto rūmų projektavimo eigoje atsirado daugiau reprezentatyvumo, dekoratyvumo. Buvo plačiai naudojamos individualios architektūrinės priemonės. Teatro interjero detales sukūrė dailininkas Jurijus Markejevas, scenos konstrukcijos, kita teatro įranga ir daug interjero detalių atkeliavo iš Vokietijos, Suomijos, Vengrijos. Bene įspūdingiausia interjero detalė – nuo lubų nutįsę bronziniai dekoratyviniai šviestuvai (dail. J.Markejevas), kurie atspindi viršutinių prožektorių šviesą.1974 metais architektei N.Bučiūtei buvo suteiktas LTSR nusipelniusios garbės architektės vardas.
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatras dabar yra didžiausia meninė institucija Lietuvoje, reprezentuojanti operos ir baleto meną. Teatras turi baleto ir operos trupes, orkestrą, chorą. Žiūrovus teatras kviečia į dvi sales: 984 vietų Didžiąją ir 250 vietų Kamerinę. Teatro scena aprūpinta modernia įranga, baletui klojama speciali grindų danga, techninės galimybės leidžia įkūnyti originaliausius spektaklių kūrėjų sumanymus. Operos ir baleto trupių repertuarą sudaro įvairiausios stilistikos pasaulinio teatrų repertuaro veikalai, rengiami spektakliai vaikams.
Parengta pagal LR Kultūros ministerijos ir PILOTAS.LT informaciją.