Šiaulių dailės galerijoje atidaroma Rūtos Jusionytės paroda „Mano vidinis gyvūnas“. R.Jusionytės drobės ir skulptūros – tai momentai, liudijantys taikią būtį. Šioje palaimingoje ramybėje išryškėja pagrindinė menininkės kūrybos tema – santarvė. Santykiai tarp žmogaus ir gyvūno, arba gyvūno žmoguje, šių ryšių emocinė ir intuityvi struktūra tampa centrine kūrybos ašimi. Juk kur baigiasi gyvūnas ir prasideda žmogus?
PAGRINDINIAI HEROJAI – MOTERYS IR GYVŪNAI
Kovo 20 dieną (penktadienį) 17 val. Šiaulių dailės galerijoje (Vilniaus g. 245) atidaroma R.Jusionytės paroda „Mano vidinis gyvūnas“.
Pasaulyje, kuriame konkurencija, valdžia ir galios santykiai formuoja mūsų visuomenės struktūrą, R.Jusionytės kūryba yra tarsi gryno oro gurkšnis, o kiekvienas paveikslas – mažas terapinis momentas. Naujausi tapybos darbai mus nukelia į autorei būdingą sapnišką, pasakų ar mitologinę dimensiją. Čia menininkės paletė ryški, linijos ekspresyvios, o pagrindiniai herojai – daugiausia moterys ir gyvūnai – sklando neutraliame, laiko ar erdvinėmis nuorodomis neapsunkintame fone.
Tačiau dabar, dar ryškiau nei bet kada anksčiau, jaučiame menininkės intenciją ieškoti darnos. Archetipiniai ar įsivaizduoti personažų kūnai liečiasi, glaudžiasi, persidengia ir persipina, užpildydami drobę jaukiu sąveikų tinklu. Gležna jaunos merginos ranka taikiai padėta ant laukinio žvėries. Tyloje susėdę gyvūnai saugo merginos miegą. Didelės, magiškos bitės žvelgia į mus globėjiškai, lyg su lengvu apgailestavimu… Čia nėra naratyvo ar jį lydinčio veiksmo.
Istoriškai ilgą laiką kūnas ir dvasia buvo supriešinami. Instinktus būtina pažaboti, aistras sutramdyti, tamsius jausmus ir emocijas išstumti. Taip protas, siejamas su dvasia, o ne instinktyvumu, sukuria hierarchinę sistemą, kurioje visa tai, kas žmoguje gyvūniška, nugramzdinama į žemiausius sluoksnius.
R.Jusionytės kūryba kviečia ieškoti pusiausvyros ir susitaikymo. Užuot primetusi žmogaus dominavimą ar pranašumą, menininkė savo veikėjus persmelkia empatija, skatindama žiūrovą mąstyti apie kiekvienos būtybės vidinį orumą ir įgimtą vertę. Bent vienas personažas paveiksle žvelgia tiesiai į mus atviru, romiu, išmintingu žvilgsniu – tarsi žynys, šamanas ar psichoterapeutas lauktų, kol patys rasime savo atsakymus.
PALIEČIA KAŽKĄ GILIAI PIRMYKŠČIO IR INSTINKTYVAUS
Akcentuodama gyvybingumą ir harmoniją, R.Jusionytė per savo kūrinius akimirkai kilsteli nuo žiūrovo krūtinės pasaulio svorį ir vietoj jo pasiūlo alternatyvą – stiprią antitezę cinizmui ir nevilčiai, kurie dažnai vyrauja šiuolaikiniame diskurse. Šios drobės paliečia mumyse kažką giliai pirmykščio ir instinktyvaus – pažįstamo ir suprantamo, galbūt kolektyvinės pasąmonės dėka. Šis susitikimas su savimi pačiu ir yra didžioji meno galia – kilstelėti, įkvėpti ir padovanoti mums akimirką taikos.
Paroda „Mano vidinis gyvūnas“ Šiaulių dailės galerijoje veiks iki balandžio 11 dienos.
Rūta Jusionytė – tapytoja ir skulptorė, gimusi 1978 m. Klaipėdoje. 1996 m. baigė dizaino specialybę Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete, o 2000 m. baigė Vilniaus dailės akademiją. Nuo 2001 m. menininkė gyvena ir kuria Paryžiuje. Parodose dalyvauja nuo 2004 m. Jos kūrinių yra privačiose kolekcijose Lietuvoje, Prancūzijoje, Belgijoje ir Šveicarijoje.
Parengta pagal Šiaulių dailės galerijos informaciją.
Titulinė nuotrauka: iš serijos „Mano vidinis gyvūnas“, R.Jusionytė.
Iš serijos „Mano vidinis gyvūnas“, R.Jusionytė.
Iš serijos „Mano vidinis gyvūnas“, R.Jusionytė.
Iš serijos „Mano vidinis gyvūnas“, R.Jusionytė.
Iš serijos „Mano vidinis gyvūnas“, R.Jusionytė.
Iš serijos „Mano vidinis gyvūnas“, R.Jusionytė.
Iš serijos „Mano vidinis gyvūnas“, R.Jusionytė.
Iš serijos „Mano vidinis gyvūnas“, R.Jusionytė.
Iš serijos „Mano vidinis gyvūnas“, R.Jusionytė.
