Po dviejų metų pertraukos atidaryta 45-oji UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesija, vykstanti karščiu alsuojančiame Rijade, Saudo Arabijos karalystėje. Iškilmingas renginys prasidėjo išreiškiant visuotinę paveldo bendruomenės užuojautą Maroko žmonėms, nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo bei rūpestį dėl padarytos žalos Marakešo pasaulio paveldo vertybei. Šioje sesijoje greta kitų klausimų bus svarstoma ir Moderniojo Kauno paraiška į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
SVARSTOMI DVIEJŲ METŲ PASAULIO PAVELDO KLAUSIMAI
UNESCO generalinė direktorė Audrey Azoulay savo kalboje minėjo šalių solidarumo ir pasitikėjimo svarbą bei kvietė aktyviau įsitraukti į paveldo grėsmių valdymo procesus, pažymėdama, jog gaišti nebėra laiko. „Visame pasaulyje susitelkiame tam, kad paveldas politinėje darbotvarkėje taptų dar svarbesnis. Turime galimybę remtis beveik visuotiniu standartų pagrindu, kurį suteikia Pasaulio paveldo konvencija. Tada, kai ją praeitą gegužę ratifikavo Tuvalu, Konvencijai priklauso 195 šalys. Tam, kad galėtume susidoroti su būsimais iššūkiais, mums reikės šio visuotinio pagrindo, jo raidės ir dvasios“ – sveikinimo kalboje teigė generalinė direktorė.
Ji taip pat pabrėžė, kad šių metų sesijoje bus priimti svarbūs sprendimai dėl klimato kaitos poveikio pasaulio paveldo vertybėms, atsiras reikšmingi pokyčiai nominacinės paraiškos rengimo procesuose, kurie padės siekti patikimo ir subalansuoto Pasaulio paveldo sąrašo.
Iki rugsėjo 25 dienos vykstančioje UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijoje bus svarstoma išplėstinė – dviejų metų pasaulio paveldo klausimų darbotvarkė, kurioje aptariami svarbiausi klausimai, susiję su vertybių išsaugojimo būkle, periodinėmis ataskaitomis, įrašymu į Pasaulio paveldo sąrašą ir kt. Taip pat nagrinėjami strateginiai bei finansiniai pasaulio paveldo programos klausimai.
Šiais metais ruošiamasi priimti reikšmingą Afrikos regionui dokumentą „Pasaulio paveldo Afrikoje strategiją“, kuria siekiama sustiprinti šio regiono vertybių įrašymo galimybes, ekspertinę, finansinę, techninę pagalbą ir kelti Afrikos regiono kompetencijas bei skatinti moterų ir jaunimo dalyvavimą pasaulio paveldo procesuose. Sesijoje bus peržiūrimi Pasaulio paveldo gebėjimų stiprinimo strategijos prioritetai ir ilgalaikiai uždaviniai. Didelis dėmesys bus skirtas pasaulio paveldo valdymui, švietimo programoms, darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimui pasaulio paveldo vertybėse.
Į RIJADĄ VYKSTA GAUSI LIETUVOS DELEGACIJA
45-joje sesijoje bus svarstomos 50 vertybių paraiškos į Pasaulio paveldo sąrašą, kurių tarpe sulauksime sprendimo ir dėl Kauno modernizmo paraiškos „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“. Pasaulio paveldo komitetas nagrinės 260 Pasaulio paveldo vertybių būklės ataskaitas, įskaitant 55 objektus, siūlomus ar įrašytus į Pasaulio paveldo pavojuje sąrašą. Šiais metais į Pavojaus sąrašą siūloma įtraukti Veneciją ir jos įlanką (Italijoje), Kijevo šv. Sofijos soborą ir vienuolyno ansamblį, Lvivo istorinį centrą (Ukrainoje) ir Kamčiatkos ugnikalnius (Rusijos Federacijoje) bei kt.
Patvirtintai Lietuvos delegacijai Pasaulio paveldo komiteto sesijoje Rijade vadovaus Jolanta Balčiūnienė – Lietuvos nuolatinė atstovė prie UNESCO, nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė. Kiti delegatai – Sigita Bugenienė – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės patarėja, Marija Drėmaitė – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė, Saulius Rimas – Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas ir Renata Vaičekonytė Kepežinskienė – Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato Paveldo programų vadovė.
Pagrindinis Lietuvos delegacijos tikslas sesijoje siekti palankaus Pasaulio paveldo komiteto sprendimo dėl Kauno modernizmo paraiškos. Taip pat numatoma dalyvauti paraleliniuose sesijos renginiuose, susitikti su kitų šalių delegatais ir Pasaulio paveldo centro specialistais aptariant bendradarbiavimo galimybes.
Parengta pagal UNESCO Lietuvos nacionalinės komisijos informaciją.
Titulinė nuotrauka: Kauno centrinis paštas (arch. F.Vizbaras, 1932 m.) – vienas ryškiausių Kauno modernizmo architektūros pastatų. Foto: ©PILOTAS.LT