OSVALDAS DAUGELIS 1955-2020: Tylusis meno diplomatijos milžinas

Osvaldo Daugelio mirtis, sukrėtusi Kauną praeitą sekmadienį, nutraukė ilgą, net 41-erius metus trukusį dailės muziejininko skrydį virš čiurlioniškų piramidžių, dramatiškai kampiškų potėpių ir rafinuotai kosakovskiškų stiklo negatyvų.

Tris savaites O.Daugelį prikausčiusi prie išgyvenimo aparatūros ūmi liga nedavė pagrindo optimizmui. Esu tikras, kad jo telefone ir FB stalčiuose kankinančios nežinios savaitėmis strigo šimtai solidarumo žinučių iš viso pasaulio, kurios taip ir liko neperskaitytos. Atsisveikinti su Osvaldu nespėjo niekas…
Kas gi buvo tas Osvaldas Daugelis – visada ramus, santūrus, gudrus ir galantiškas, kantrus ir atkaklus Amžinasis Muziejininkas su atpažįstama aukštosios kultūros raukšlele kaktoje?
Bendravome nuo neatmenamų laikų, bet net neatsimenu, kada jis tapo vieno didžiausių muziejų Lietuvoje direktoriumi. Nes tas įvykis Osvaldo nė kiek nepakeitė – direktoriškumo Osvaldas neturėjo nė kvapo. Jokio aukšto slenksčio, atkišto smakro, kalbėjimo didžiosiomis raidėmis ar paskutinio žodžio teisės… Bendravo grakščiai ir minkštai su visais: įvairaus amžiaus dailininkais, valdžios žmonėmis ar klubo „Kultūra“ bohemiškiais.
Draugų turėjo daug, visokių ir visur. Puiki atmintis, enciklopedinės žinios ir gebėjimas sklandžiai horizontaliai bendrauti – kiekvienoje kompanijoje netrukdavo paversti O.Daugelį ašimi, aplink kurią po truputį imdavo suktis galaktikos.
O.Daugelis buvo tikras meno diplomatas.
Ir, žinoma, Lietuvos meno ambasadorius. Globalaus masto. Jo tarptautiniai ryšiai grindė pasitikėjimą ir virto įspūdingomis lietuviško meno ekspozicijomis aukščiausiose pasaulio salėse. Ko gero esminis O.Daugelio muziejininkystės nuopelnas – intuicija ir gebėjimas aukštos prabos meną atpažinti, kaupti ir dalintis juo. Skleisti Lietuvos vardu.
O.Daugelis veikė aristokratiškai, neskubėdamas – matydamas toli, plačiai ir giliai. Jis nevadybino, nepresingavo ir… gal netgi nedirbo, įprastine prasme. Jo skvarbus protas, puikus meno lauko išmanymas ir galantiškas atsainumas, leido jam daryti didelę, nevienadienę tarptautinę politiką, nekliūnant už smulkmenų.
Politika Lietuvoje taip pat buvo rezultatyvi. 1997-aisiais O.Daugelis išrūpino Nacionalinį statusą M.K.Čiurlionio dailės muziejui ir tas esmingai pakeitė muziejaus gyvenimą ir buitį.
Tačiau buities nemėgo. Dorai jos ir nesuprato, darė klaidų, pirmai progai pasitaikius, stengdavosi ja atsikratyti, įdarbinti kitus.
Mados nemėgo taip pat. Tiksliau, nekreipė į naujumo sūkurius dėmesio, tarsi duodamas laiko vienadieniams orams nusistovėti iki muziejininko dėmesio vertos kondicijos.

APIE ARISTOKRATIŠKĄ PRABĄ
Tradiciškai O.Daugelis laikomas čiurlionininku ir tai neabejotina tiesa. Tačiau jis turėjo galingą aistrą senąjam Lietuvos menui  ir puikiai jį išmanė. Tarkime, apie Vaitkuškio grafus Kosakovskius galėdavo kalbėti valandų valandas. Dievino juos. Gal ir pats turėjo su grafais kraujo ryšį? Atsakydavo į klausimą paslaptingai…
Kelių šimtmečių Vaitkuškio dvaro kultūriniu fenomenu O.Daugelis domėjosi išsamiai ir nuosekliai. Kosakovskius žinojo visus, detaliai. Įskaitant šiandieninius palikuonis – dailininką, fotografą Pavelą Šanaica-Kosakovskį  ir jo žmoną rašytoją, filosofę bei režisierę Anirą Vojan.  Intensyviai su jais bendravo ir nemažai nuveikė, kad grafų Kosakovskių palikuonys įsigytų tėvoniją greta Ukmergės.
Deja, lakios menininkų sielos susiviliojo kitais horizontais ir Vaitkuškio dvarą šį pavasarį pardavė.  O.Daugelį nuliūdino ši netektis, nes jis visai rimtai planavo žymaus intelektualo ir fotografo grafo Stanislovo Kazimiero Kosakovskio dvarvietėje įkurti meno centrą.

Grafas Stanislovas Kazimieras Kosakovskis (dešinėje) fotografuoti pradėjo 1893-aisiais, jau solidaus amžiaus, tačiau O.Daugelio teigimu, sukūrė ir atspaudė daugiau nei 50.000 nuotraukų. Foto: S.K.Kosakovskis, apie 1900 m. MKČ muziejaus rinkinys.

Neogotikiniuose Vaitkuškio dvaro rūmuose grafas S.K.Kosakovskis įsirengė profesionalią fotolaboratoriją su fotolaboranto etatu 1893-aisiais. Foto: S.K.Kosakovskis, apie 1900 m. MKČ muziejaus rinkinys.

Grafas mėgo fotografuoti Vaitkuškio apylinkes – Ukmergės tiltas per Šventosios upę. Foto: S.K.Kosakovskis, apie 1900 m. MKČ muziejaus rinkinys.

Grafas mėgo fotografuoti Vaitkuškio apylinkes – Ukmergės turgus. Foto: S.K.Kosakovskis, apie 1900 m. MKČ muziejaus rinkinys.

Beje, O.Daugelis laikė grafo Stanislovo Kazimiero Kosakovskio fotografiją   didele vertybe ir labai didžiavosi, kad M.K.Čiurlionio dailės muziejui pavyko įsigyti beveik visus (65 iš 67) autorinių grafo fotoalbumų.

APIE NACIONALINĮ MASTELĮ IR POŽIŪRĮ
Užuojautą dėl Osvaldo Daugelio mirties pareiškęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, jog O.Daugelis nuosekliai puoselėjęs ir stiprinęs Lietuvos kultūrinę bei istorinę tapatybę. „Šviesaus atminimo Osvaldo Daugelio gyvenimo misija reikėtų laikyti nenuilstamą ir nuoseklų siekį M.K.Čiurlionį bei jo kūrybą pristatyti pasauliui, o kartu kryptingai ir nuolat užsienyje skleisti žinią apie Lietuvą ir jos dailės bei kultūros lobius“,- rašo valstybės vadovas.
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas taip pat nulenkė galvą prieš Osvaldą Daugelį: „Netekome ryškios asmenybės, erudito, tikro savo srities profesionalo, gyvenimą paskyrusio Lietuvos dailei, jos vertingiausio paveldo išsaugojimui ir sklaidai. Osvaldo Daugelio vardas neatsiejamas nuo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir šio kūrėjo darbų garsinimo pasaulyje. Už kultūrinių ryšių stiprinimą Osvaldas Daugelis įvertintas valstybiniais ir tarptautiniais apdovanojimais, kurie šiandien byloja, kad tai didelė netektis ne tik mūsų, bet ir kitų šalių kultūros bendruomenėms“.
Deja, 2019 pavasarį, kai O.Daugelis buvo apdovanotas Lenkijos Nuopelnų ordino Kavalieriaus kryžiumi ir Latvijos Pripažinimo Kryžiaus Komandoro ordinu – džiaugsmu nešvytėjo. Vienas tituluočiausių Lietuvos muziejinkų, atidavęs muziejui ištisus 40 metų, ką tik buvo “patrauktas” iš pareigų ir užleido M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus kabinetą “Vieningo Kauno” politikei Inai Pukelytei, išsilaikiusiai poste net 9 mėnesius.
Mano gyvenimo ratas užsidarė – sakė tuomet prislėgtas Osvaldas – vėl dirbu eilinio muziejininko pozicijoje. Toje pačioje, kaip ir 1979-aisiais, kai baigiau Dailės institutą.
Panašu, kad Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus ir Kultūros ministerija tarptautinio lygio meno diplomatą jau prieš metus palaidojo nebereikalingųjų sąraše…

APIE TARPTAUTINĘ MENO DIPLOMATIJĄ
Tapęs M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktoriumi, O.Daugelis suprato, kad didžiausią eksportinį svorį turi mūsų MKČ. Jis visą gyvenimą nenuilstamai populiarino M.K.Čiurlionio kūrybą, siekdamas jos solidaus pristatymo pasaulio muziejuose.
Jau Neprilausomybės pradžioje O.Daugelis išveža Čiurlionį į Japoniją. 1992-aisiais Tokijo Saison Meno muziejuje  įvyksta milžiniška (151 darbas) MKČ paroda Fantastika ir mistika. Muziejus ošia, spauda irgi. Japonai atranda M.K.Čiurlionį ir Lietuvą kartu.
Netrukus su MKČ kūryba susipažįsta visi kontinentai. O.Daugelis esmingai prisideda, kad M.K.Čiurlionio vardas Europos meno istorijoje būtų rašomas greta didžiųjų.
Lietuvių dailininko kūryba eksponuojama greta Mondriano, Klee, Kandinskio, Van Gogo, rusų simbolistų kūrinių. Didžiulės retrospektyvinės parodos surengtos Kelne (1998), Grenoblyje (2001), Varšuvoje (2001), Poznanėje (2001), Kopenhagoje (2007), Kijeve (2008), Vilniuje (2009), Taline (2010), Rygoje (2014), Krokuvoje (2015).
2000-aisiais Paryžiaus Orsė muziejuje atidaroma milžiniška M.K.Čiurlionio paroda (90 darbų!).
2010-aisiais karališkuose rūmuose Milane Palazzo Reale publikai pristatoma dar didesnė ekspozicija „Čiurlionis. Ezoterinė kelionė. 1875–1911“ (net 137 darbai!)  Muziejus patalpas suteikia nemokamai ir kartu su Milano valdžia finansiškai padeda įgyvendinti projektą, kuriame dalyvauja daugiau nei 10.000 Milano mokinių.
2013-aisiais Gente O.Daugelio rūpesčiu atsiveria didžiausia MKČ paroda užsienyje – 180 kūrinių!  Paroda „M.K.Čiurlionis. Svajojant apie Lietuvą“, garsiąjame Gento dailės muziejuje tampa tikru Lietuvos triumfu tarptautiniu mastu.  Gente eksponuojama ne tik MKČ tapyba, bet ir grafikos darbai, piešiniai, fotografijos, natos rankraščiai, atvirlaiškiai ir spaudiniai.
2018-ųjų pavasarį Paryžių sudrebina dar įspūdingesnis O.Daugelio ir kolegų iš Latvijos, Estijos bei Prancūzijos projektas. Garsiąjame Orsė muziejuje atidaroma monumentali Baltijos šalių paroda  Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas  Paroda pristato Estijos, Latvijos ir Lietuvos dailę nuo XIX a. pabaigos iki 1918-ųjų, kurioje dominuoja Prancūzijoje gimusio simbolizmo tendencijos besiformuojančiame nacionaliniame mene. Pagrindines simbolizmo temas – mitologiją, folklorą, fantazijas, sapnų ir vizijų pasaulius – atstovauja mūsų M.K.Čiurlionis, Petras Kalpokas, Ferdinandas Ruščicas, Adomas Varnas, Antanas Žmuidzinavičius. Latvijos menininkų Janio Rozentālio, Vilhelmo Purvīčio ir Estijos dailininkų Kristjano Raudo, Konrado Vilhelmo Mägio ir kitų kūryba. Parodai atrinkti 133 kūriniai (46 iš Lietuvos). Prancūzijos Prezidento E.Makrono ir trijų Baltijos šalių prezidentų parodos atidarymas suteikė kultūriniam įvykiui reikšmingą tarptautinės politikos dimensiją.

APIE REIKALUS ARTIMUS
Nemažiau reikšmingos O.Daugelio kultūrinės politikos būta ir tėvynėje. Jos išsamiai apžvalgai dar ateis laikas. Tačiau šiandien verta prisiminti, kad O.Daugelis rūpinosi ne tik Lietuvos dailės sklaida užsienyje. Dideli darbai nuveikti ir Lietuvoje. Kad ir savo gimtąjame Panevėžyje, kuriam jis niekad neatsisakydavo padėti. Bene paskutinė rimta O.Daugelio veikla „kultūros fronte” – panevėžiečių konsultavimas ir tarpininkavimas dėl pasaulinio garso menininko Stasio Eidrigevičiaus menų centro SEMC statybos Panevėžyje.
Be to,  ypatingai norėtųsi išskirti dvi reikšmingas parodas, kurioms O.Daugelis skyrė daug širdies, pastangų ir prasmės.
2018-ųjų sausį Lietuvą sudrebino milžiniška, fantastiškos įtaigos Kampo – Rimvido Jankausko tapybos paroda Mykolo Žilinsko galerijoje. O.Daugelis buvo bendraamžis su tragiško likimo talentu ir seniai planavo gražinti Kampui skolą – parodą, atitinkančią jo mastelį. Pažinojusiems Kampą, paroda tapo džiaugsminga tapybos manifestacija. Kitiems – Kampas tapo milžinišku nacionalinės dailės atradimu. Parodos kuratorė Genovaitė Vertelkaitė-Bartulienė turėjo pagrindo didžiuotis, kai upės žmonių plaukė ištisas savaites į jos Kampą…
2019-ųjų gruodį atsivėrusi netikėtai įspūdinga panoraminė paroda Lietuvos dailė XIV–XIX a. tapo ilgo O.Daugelio kelio ir kančios vainiku. Osvaldui ši sritis buvo be galo artima. Lietuvybė retai kada prasimušdavo į jo paviršių, bet visuomet palaikė aukštą degimo temperatūrą viduje.
Jis skausmingai išgyveno, kad nėra kur eskponuoti tyliųjų lietuvybės artefaktų, kurių seniai pilni fondai, bet vis stinga ekspozicinių salių. Galų gale ilgus metus nuosekliai komplektuota ir konstruota 600 metų Lietuvos dailės panorama išplaukė į dienos šviesą, nors ir pasikeitus muziejaus vadovui…
Fantastiška ekspozicija (diz.S.Valius), pradedant unikaliu XIV amžiaus akmeniniu Žygaičių liūtu, Vytauto Didžiojo privilegija žemaičiams (Trakai, 1421.06.22), medine Veliuonos madona ir baigiant tobulais lietuvių aristokratų portretais bei mūsų nacionalinio didvyrio Tado Kosciuškos autoportretu (1792) – stingdė kraują. Publika buvo sukrėsta lig šiol nematyto meno ir kultūros lobyno gausa ir kokybe.
Nenuostabu, kad dauguma nacionalinio įvykio liudininkų spaudė ranką eiliniam muziejinkui, o ne Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorei…

OSVALDAS DAUGELIS: TRUMPA BIOGRAFIJA
Osvaldas Daugelis gimė 1955 spalio 6 d. Naujamiestyje, Panevėžio rajone. Mokėsi Kauno Juozo Naujalio vidurinės meno mokyklos grafikos skyriuje. 1979 m. baigė Vilniaus dailės institutą, įgijo dailės teorijos ir istorijos specialybę. Tų pačių metų rugpjūčio mėn. pradėjo dirbti M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, tapybos skyriuje, vyresniuoju moksliniu bendradarbiu; 1988 m. kovo mėn. tapo šio skyriaus vedėju, nuo spalio – direktoriaus pavaduotoju mokslo reikalams. Nuo 1992 lapkričio 9 d. iki 2019 kovo 1 d. ėjo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pareigas.
Mirė O.Daugelis po ūmios ir netikėtos ligos, 2020 liepos 19 d. Kaune.
Osvaldas Daugelis buvo Karališkojo Norvegijos Nuopelnų ordino riteris, Karališkojo Belgijos Leopoldo II laipsnio ordino karininkas, Oraniečių-Nasau ordino riteris. Buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, Lenkijos Respublikos Auksiniu Nuopelnų kryžiumi, Latvijos Pripažinimo Kryžiaus Komandoro ordinu, Lenkijos Nuopelnų ordino Kavalieriaus kryžiumi, Lietuvos Kultūros ministerijos Aukso Garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“, Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotu medaliu.

Su Osvaldu Daugeliu galima atsisveikinti M.K.Čiurlionio dailės muziejuje (V.Putvinskio g.55, Kaunas) liepos 24 d. 10:00 – 21:00 ir liepos 25 d. 10:00 – 13:00.
Šv. Mišios aukojamos liepos 24 d. 18 val. Kauno Arkikatedroje Bazilikoje (Vilniaus, g.1, Kaunas)
Velionio urna išlydima 13:00 iš M.K.Čiurlionio dailės muziejaus. Laidotuvės – Kauno Petrašiūnų kapinėse.
Parengta pagal portalo Pilotas.LT ir M.K.Čiurlionio dailės muziejaus medžiagą
Titulinė nuotrauka: Osvaldas Daugelis, 2014, fotografas Algimantas Aleksandravičius.

Osvaldas Daugelis tapo M.K.Čiurlionio muziejaus direktoriumi 1992-aisiais, daugiau nei dešimtmetį dirbęs įvairiose pareigose. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Osvaldas Daugelis buvo nepamainomas meno diplomatas: su Latvijos prezidente V.Vyke-Freiberga, 2005 m. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Vilniaus Dailės instituto auklėtinis Osvaldas Daugelis pasižymėjo ir reiklumu, ir subtiliu skoniu. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Osvaldas Daugelis ir paroda “Tango su mirtimi”… Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Skulptorius Leonas Strioga – vienas labiausiai Osvaldo Daugelio vertinamų. 2015 birželis. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Osvaldas Daugelis buvo populiarus įvairaus amžiaus menininkų ratuose. 2015 rugsėjis. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Osvaldo Daugelio ir kolegės E.Komkaitės-Baltušninkienės pastangomis metinės Kauno menininkų Vasario 16-tosios parodos tapo vienos populiariausių Lietuvoje. 2016 vasario 16. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Osvaldas Daugelis su MKČ kolektyvu surengė maštabišką Kampo – Rimvido Jankausko pomirtinę tapybos parodą, tapusią nacionaliniu kultūros reiškiniu. 2018 sausis. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Osvaldas Daugelis nuolatinį dėmesį skyrė aukštąjam menui. Edmundo Saladžiaus grafikos paroda, 2018 sausis. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Monumentali Baltijos šalių simbolistų paroda Paryžiaus Orsė muziejuje tapo Osvaldo Daugelio ir kolegų kuratorių iš Latvijos bei Estijos triumfu. 2018 gruodis. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Dėka ilgos ir nuoseklios Osvaldo Daugelio diplomatijos, M.K.Čiurlionis ir jo kūryba tapo žinoma visame pasaulyje. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Naujausia Osvaldo Daugelio lietuviško meno diplomatijos kryptis buvo – Kinija. 2019 sausis. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Parodų užsienyje organizavime Osvaldas Daugelis buvo neprilygstamas. 2019 kovas. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Osvaldas Daugelis niekada nepamiršdavo savo gimtojo Panevėžio miesto ir aktyviai dalyvavo jo kultūros ir meno politikoje. 2019 m. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

2019 gegužę Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis Osvaldui Daugeliui įteikė Pripažinimo Kryžiaus Komandoro ordiną. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

2019 gegužę Osvaldas Daugelis apdovanotas Lenkijos Respublikos Kavalieriaus kryžiumi. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Rengdamas parodas Lietuvoje arba ruošdamas jas eksportui, Osvaldas Daugelis dirbdavo neskaičiuodamas laiko. Su kolegomis MKČ muziejaus kuluaruose. 2019 m. Foto: O.Daugelio asmeninis archyvas.

Vienas paskutinių Osvaldo Daugelio “kūdikių” – fantastiška paroda „Lietuvos dailė XIV–XIX a.“ MKČ muziejuje atidaryta 2019 gruodį, kai O.Daugelis jau buvo tyliai nustumtas į muziejaus pogrindį. Foto: ©Pilotas.LT

Osvaldas Daugelis atidavė Nacionaliniam M.K.Čiurlionio dailės muziejui – 41 metus. Foto: ©Pilotas.LT