2019 metų sausio mėnesio 10 dieną, minint iškilaus lietuvių architekto, skulptoriaus ir savanorio Antano Vivulskio 100-ąsias mirties metines, ant Užupio gatvės namo sienos, Vilniuje bus atidengtas simbolinis Milinės atminimo ženklas. Šiuo projektu siekiama A.Vivulskio paskutinės sargybos vietoje originaliai įamžinti atmintį apie iškilią Lietuvos asmenybę bei jos išskirtinį žmogiškumo, patriotiškumo, atsidavimo aktą.
1919 metų sausio 3 dienos šaltą žiemos naktį, kapituliuojant vokiečiams ir iš rytų artėjant Raudonajai bolševikų armijai Užupio gatvėje šalia namo Nr. 5 sargybą ėjo architektas, skulptorius ir savanoris Antanas Vivulskis. Vedamas patriotinių nuostatų, jis paliko savo didžiausią gyvenimo darbą – Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios statybą, į kurią buvo įsijautęs visa esybę, ir stojo savanoriu į vietinės savigynos būrį ginti Vilniaus. Tą naktį A.Vivulskis tarsi šv. Martynas, kitam sušalusiam savanoriui atidavė savo milinę (tėvo F.Swiateko liudijimas). Tai padaręs, stipriai persišaldė ir po kelių dienų 1919 metų sausio 10 dieną mirė nuo ūmaus plaučių uždegimo.
Kūrybai A.Vivulskis buvo be galo atsidavęs, net suvokė ją kaip pasauliečių apaštalavimą. Tačiau ne mažiau svarbu prisiminti šios iškilios asmenybės bekompromises patriotines nuostatas bei charakterio bruožus, dėl kurių A.Vivulskis buvo pelnęs visuomenės pasitikėjimą dar būdamas gyvas. Šias nuostatas, visišką atsidavimą iliustruoja ir aukščiau aprašytos A.Vivulskio mirties aplinkybės.
Užupio bendruomenės ir rėmėjų pastangomis šiuo projektu siekiama A.Vivulskio paskutinės sargybos vietoje originaliai įamžinti atmintį apie A.Vivulskį ir jo čia atliktą žmogiškumo, patriotiškumo, atsidavimo aktą – Vilniaus sargyba ir apsiausto (milinės) atidavimą kitam sušalusiam žmogui, kareiviui-savanoriui. Idėjos autorius – A.Maruška.
Norintieji paremti šį projektą, kviečiami paramą pervesti į atskirą sąskaitą LT05 7300 0101 4891 8828, nurodant paskirtį „Vivulskio milinė“. Gavėjas – Užupio bendruomenė, kodas 301295599.
Antanas Vivulskis (1877-1919) visu pirma yra žinomas kaip vienas iškiliausių lietuvių architektų bei skulptorių, kūrusių XX a. pradžioje. Jis – monolitinio gelžbetonio statybos Lietuvoje pradininkas. Žymiausi architekto darbai: Trijų Kryžių paminklas ant Plikojo kalno Vilniuje, 1916 m.; Šiluvos koplyčia, Raseinių rajonas. 1903 m. projektas); T.Kosciuškos paminklinė lenta Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje, 1917 m.; skulptūrinė kompozicija-paminklas Žalgirio mūšio 500-osioms metinėms Krokuvoje, 1910 m.; Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia Vilniuje, 1907 m. – projektas, 1913-1915 m., 1937-1939 m.– statyba nebaigta dėl netikėtos A.Vivulskio mirties ir lėšų stygiaus, vėliau sovietų perstatyta į Statybininkų rūmus.
Parengta pagal Užupio respublikos informaciją.
Pav.: Užupio respublika.
Birutė
( 2019-01-20 )
Laba diena.
Per radijo laidą minėjote, kad norite įamžinti mokytojo idėją.
Esu tarpukario Vilniaus krašto mokytojos dukra.
Tuo laiku (o ir visų okupacijų metu) mokytojo darbas gaivino lietuviškas idėjas, gelbėjo Vilniaus krašte žiauriai naikintą lietuvybę.
Siūlau mokytojo idėjos įkūnijimo tokį pavidalą: stalas, kėdė, ant stalo ryšuliukas knygų.
Su knygų ryuliuku gal tik šiandienos mokytojai neateina į pamokas ar paskaitas. Iki kompiuterizacijis tikras mokytojas jį atnešdavo, savo mokiniams, keliaudavo į savo steigiamą kaimo mokyklą, galų gale pas mokytoją mokiniai rasdavo jei ne knygas, tai tikrai tik iš jo sužinodavo skaitytinų knygų pavadinimus, kur jas galima rasti.
Toks simbolis galėtų stovėti gamtoje netoli Užupio mokyklos, galėtų būti naudojamas pagal tiesioginę paskirtį – atsisėdi, paskaitai – mokinių susitikimams, pasimatymams, Mokytojo dieną gėlėms padėti ir t.t.
Mano idėja dar nėra gerai išgyventa, bet kažkas iš tų minčių gal tiktų…
Vilnietė Birutė Biekšienė