Kaune atidaroma paroda „Prarasta arba beveik prarasta: 1927-1939 m. moderniosios architektūros paveldas Ankaroje“. Tikimasi, kad ši paroda padės palyginti ir įvertinti Turkijos ir Lietuvos modernizmo architektūros paveldą, nužymės gaires tolimesniam šalių bendradarbiavimui.
Spalio 25 dieną (ketvirtadienį) 18 val. Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje (Vilniaus g. 22, Kaunas) įvyks parodos „Prarasta arba beveik prarasta: 1927-1939 m. moderniosios architektūros paveldas Ankaroje“ (angl. „Lost and at Risk: The Modern Heritage of the Capital Ankara 1927-1939“) atidarymas. Dalyvaus parodos kuratoriai: Lale Ozgenel ir Tomris Elvan Altan. Parodos įžvalgas pristatys – architektūrologas dr. Vaidas Petrulis.
Turkijos moderniosios architektūros paveldas, pateiktas parodoje „Prarasta arba beveik prarasta: 1927-1939 m. moderniosios architektūros paveldas Ankaroje“ yra vienas iš svarbiausių istorinių ir kultūrinių sluoksnių, suformavusių sostinę Ankarą, jis apibrėžia jos šiuolaikinį tapatumą. Šio laikotarpio pastatai Ankaroje dažnai buvo negrįžtamai transformuoti dėl žalingo požiūrio į šiuolaikinį architektūros paveldą, dar blogiau – dažnai jie buvo ir yra prarandami amžiams. Paroda siekiama didinti visuomenės informuotumą apie šiuolaikinio miesto architektūros paveldo reikšmę tiek Turkijoje, tiek ir visame pasaulyje.
Paroda „Lost and at Risk: The Contemporary Heritage of the Capital Ankara, 1927-1939” buvo parengta Turkijos architektų asociacijos 90-mečio (1927 m.) proga ir, bendradarbiaujant su Lietuvos ambasada Turkijoje, 2017 m. vasario 17-27 d. kartu su paroda „Kauno tarpukario architektūra“ (kuratorius: architektas Gintaras Balčytis) buvo pristatyta Ankaroje, švenčiant Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo 100 metų metines.
Parodos „Prarasta arba beveik prarasta: 1927-1939 m. moderniosios architektūros paveldas Ankaroje“ pristatymas Kaune turėtų padėti palyginti ir įvertinti šių dviejų šalių architektūros paveldą bei padės gaires tolimesniam šalių bendradarbiavimui. Parodos pristatymas Kaune yra įgyvendintas Kauno miesto savivaldybės, Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus, Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje pastangomis.
Parengta pagal Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus informaciją.
