Lietuvos fotomenininkų sąjungos Prospekto fotografijos galerijoje atidaroma Gintauto Trimako fotografijų paroda „Išėjimai“. Autoriaus kūryba iš Lietuvos fotografijos visumos išsiskiria meditatyvių būsenų atskleidimu, fenomenologine fotografijos suvokimo patirtimi, į kurią įeina menininko, kūrinio ir suvokėjo ryšiai bei suvokimo proceso tyrinėjimai.
Lapkričio 7 dieną (antradienį) 17.30 val. įvyks G.Trimako fotografijų parodos „Išėjimai“ atidarymas. Dalyvaus parodos autorius G.Trimakas ir menotyrininkė Agnė Narušytė.
Anot menotyrininkės A.Narušytės šios serijos fotografijose matosi visada tas pats: į pajūrio kopą atremti mediniai laipteliai, žolė, pripėduotas smėlis, dangus, iš viršaus matomos smėlio, jūros ir dangaus juostos kitame kadre ir smėlis, žolė, miškas – tarpe. /../ Bet gražiausia, kad šis pasikartojimas tik atrodo vienodas. Iš principo visur tokie patys laiptai skirtingi: vieni su turėklais, kiti be, vieni naujutėlaičiai, kiti jau gerokai aplūžę, vienur jie griežtai atsiskiria nuo fono, atitrūkę nuo kopos taip, kad liktų oro tarpas, kitur apnešti smėliu ir jau jame pamažu nykstantys kaip Kuršių nerijoje buvę kaimai. Ir apačioje esančio paplūdimio vaizdas nevienodas. Vienur pripėduota daugiau, kitur – mažiau. Kai kur vaikšto žmonės, kitur stovi du dviračiai, prieš tai išraižę smėlį lenktais dryžiais. Du dviračiai – kaip suporuotos fotografijos, apskritai – Trimako mėgstamas skaičius. Ir jūra – vienur lygi, kitur banguota, bangos didesnės ar mažesnės, raiškiau apibrėžtos putų ar susiliejusios. Ir štai viename vaizde įvyksta stebuklas – trys lygiagrečios bangos sinchronizuojasi su kitoje fotografijoje esančių laiptų pakopomis. /../
Kaip ir paties G.Trimako fotografavimo veiksmas, kurį jis pakartojo po maždaug 14 metų, gaudamas tą patį ir ne tą patį rezultatą. Anuomet jūra buvo ramesnė, smėlis – lygesnis, nebuvo žmonių, o perskyra – griežtesnė, juodas tarpas tarp kadrų, ir tiek. Dabar, kaskart žvilgtelėdamas atgal, fotografas įterpė trukdį, taip užakcentuodamas judesį, fizinį kūno buvimą toje vietoje, tamsos triukšmą, aplink kurį atverti išėjimai suskamba kontrapunktu – tiesiog matai, kaip judantis žvilgsnis sustoja, kad sugertų erdvę ir šviesą. Kitaip tariant, dabartinis „Išėjimų“ variantas akcentuoja laiką ir kūno judėjimą. Į ankstesnįjį dar buvo galima žiūrėti kaip į suporuotus atskirus vaizdus, o dabar nelieka jokių abejonių – tai ne tiek vaizdai, kiek performanso dokumentacija.
Gintautas Trimakas gimė 1958 m. Vilniuje. 1980–1986 m. studijos Vilniaus inžineriniame statybos institute. Nuo 1986 m. dalyvauja parodose. Nuo 1989 Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Nuo 2000 m. dalyvavo TTL (Trimakas, Treigys, Lukys) grupės veikloje. Dėsto Vilniaus dailės akademijoje, gyvena Vilniuje. Kūrinių yra Lietuvos ir užsienio muziejuose, privačiose kolekcijose.
Paroda „Išėjimai“ veiks iki gruodžio 16 dienos.
Parengta pagal Lietuvos fotomenininkų sąjungos informaciją.
