Vakarų Europos miestų pavyzdžiai akivaizdžiai įrodė, jog per miestus tekančių upių pakrantės gali būti patraukliausia ir gyviausia jų vieta. Tokiais pavyzdžiais ketinantis sekti Vilnius, imasi rūpintis Neries pakrantėmis, kurios nūnai yra gerokai apleistos bei nesutvarkytos, todėl daugiausia stūkso nykios ir negyvos. Planuojama sutvarkyti Neries krantinę abiejose jos pusėse bei atnaujinti jos viešąsias erdves.
Akivaizdu, kad Neries krantinėse dabar yra daug prastai organizuoto ploto, trūksta nusileidimų prie upės, pakrantės prastai išnaudojamos ir ne visur lengvai prieinamos ir nepatrauklios. Vilniaus Neries krantinių atnaujinimo projektą parengė architektai Lolita Vileikienė, Paulius Jonys, kraštovaizdžio architektė Ramunė Sanderson, urbanistas: Martynas Marozas, konstruktorius: Mindaugas Kasiulevičius, inžinieriai Tomas Steponėnas, Inga Kupstienė, Irena Nėniūtė, Evaldas Uniūnas, Artūras Maziliauskas.
Parengtosios vizijos ambicija – atverti upę miestui, leisti miestiečiams ją jausti, matyti ir aktyviai ja naudotis. Suformuoti aiškią socialinės, ekonominės ir erdvinės programos konfigūraciją, kuri kurtų naują dinamiką ne tik šalia upės, bet ir viso miesto masteliu. Aiškios vizijos pagrindu vykdyti prasmingą ir tikslingą pakrančių transformaciją, stiprinant vietos charakterius ir identitetą.
Projektuojami dviračių ir pėsčiųjų takai, sporto ir lauko gimnastikos aikštynai, vaikų žaidimo aikštelės, laiptai ir terasos šlaituose, projekte identifikuojamos specifinės, turinčios savo charakterį viešosios erdvės bei atskiros teritorijos.
Įgyvendinus parengtą viziją, atgis ir bus ženkliai geriau išnaudojama dešiniojo Neries kranto krantinės erdvė prie Baltojo tilto, o ties Technikos muziejumi atsiras ne tik patogus priėjimas prie vandens, bet ir renginių amfiteatras, zonos ekspozicijoms, kavinėms. Senųjų žydų kapinių teritorijoje ties Koncertų ir sporto rūmais krantinė įgautų patrauklų ir patogų prieiti prie vandens pavidalą. Iš čia, kaip ir nuo Technikos muziejaus terasos būtų patogu apžvelgti Vilniaus senamiestį. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto terasa būtų atverta čia esančių namų gyventojams, praplatėtų esamas dviračių ir pėsčiųjų takas. Čia siūloma įrengti papildomas funkcijas – uolinėjimo sieną, valčių laikymo įrangą, ledonešio ledų nepasiekiamą kavinę, treniruoklių zoną ir kt. Taip pat numatytas valčių nuleidimo slipas, irklinėms valtims švartuotis pritaikytas pontonas, neįgaliesiems skirtas pandusas ir kt. Manoma, kad tai būtų aktyvi vieta vandens pramogoms.
Numatytos šlaitų transformacijos, formuojami žali šlaitų želdynai. Juos žadama formuoti pagal Vilniaus vietų charakterius. Iš viso planuojama renovuoti 16 esamų nusileidimų prie vandens bei papildomai įrengti 16 naujų.
Tikimasi, kad atnaujinus krantines, vilniečiai vėl atras upę, kuri kadaise buvo itin svarbi miesto gyvenimui, o dabar – gerokai primiršta.
Parengta pagal projektuotojų informaciją.
