Kad patvoriuose rūdijantis metalo laužas gali turėti antrą ar net trečią savo praktiškąjį gyvenimą šiame antrinio panaudojimo amžiuje, atrodo, nieko nuostabaus. Tačiau jis gali teikti estetinį pasitenkinimą net ir bemaž nepakeitęs savo pirminio pavidalo. Tereikia vieno kito jautraus skulptoriaus rankų prisilietimo. Arba – skulptorės.
Kai kas galvoja, kad skulptūra yra išimtinai vyriškas menas. Jiems, ko gero, reikėtų pamatyti suomių skulptorės Miina Äkkijyrkkä karvių skulptūras iš senų automobilių. Dalis šių gana neįprastų ir kontraversiškai vertinamų skulptūros objektų stebina savo didžiuliais gabaritais, tačiau atlikti moteriškai jautriai. Ir ne atsitiktinai, mat M.Äkkijyrkkä karves pažįsta tiesiog kiaurai.
Suomių menininkė gyvena ir kuria renovuotoje senoje fermoje, kuri net 20 metų stovėjo apleista bei nenaudojama. Čia ji augina karves, kurios savo šeimininkei atsidėkoja dirbdamos "modeliais" bei ją įkvėpdamos kurti. Menininkė senus ar sudaužytus automobilius bei jų dalis būsimosioms skulptūroms renka itin atidžiai – ieškodama tinkamų spalvų bei formų, kurios padėtų perteikti karvių charakterį bei būdingus bruožus. Visa tai vėliau virsta karvių skulptūrų dalimis ar fragmentais, kuriuos skulptorė jautriai sujungia į visumą.
Beje, M. Äkkijyrkkä yra surengusi daugybę savo meno parodų įvairiose pasaulio šalyse, o prieš 9 metus ji buvo apdovanota ir garbinga Suomijos valstybine meno premija.
Parengta pagal M.Äkkijyrkkä’os informaciją.