Katalikų tradicijoje sakralinės erdvės paprastai yra glaudžiai susietos su jas supančiomis miesto erdvėmis. Pagal portugalų architekto J.L. Carrilho da Graca projektą Portalegrės mieste pastatytame bažnyčios ir bendruomenės centro komplekse šis ryšys yra ypač glaudus, o įspūdį dar labiau sustiprina puikiai išnaudota gamtinė situacija.
Architekto J.L. Carrilho da Graca suprojektuotas Portalegrės miesto bažnyčios ir bendruomenės centro kompleksas yra baltas ir geometrišku formų, kaip būdinga geriausiai moderniai portugalų architektūrai. „C“ plano kompleksas savo baltomis aklinomis sienomis išsiskiria urbanistiniame kontekste ir nukreipia lankytojus link žemo plataus pagrindinio įėjimo. Pastarasis įrengtas kiek atitrauktoje nuo gatvės plokštumoje, o pro jos abiejuose šonuose atsivėrusius tarpus patenkama į bendruomenės namus. Į bažnyčią patenkama perėjus dviaukščių bendruomenės namų korpusų įrėmintą vidinį kiemą, kuriame mėgsta buriuotis parapijiečiai. Bažnyčios tūris čia nedominuoja erdvėje – jos svarba pabrėžta vien centrine dislokacija. Dar vienas neįprastas architektūrinis sprendimas – stiklo sienos bažnyčios priekinėje bei užpakalinėje dalyse. Dėl pastarosios priežasties tiek iš bažnyčios vidaus, tiek iš vidinio kiemo matyti kitoje bažnyčios pusėje stūksančio kalno uola. Dėl šių berėmio stiklo angų bei baltų sienų bažnyčios erdvė tiesiog skendi šviesoje. Bažnyčioje nėra ir įprasto dekoro, todėl tikinčiųjų bei lankytojų žvilgsnį tiesiog prikausto uola su kuria marmurinė presbiterija vizualiai tiesiog susilieja.