Nacionalinės dailės galerijos (NDG) auditorijoje tęsiamas penkių vakarų kino ciklą „Šokis kine. Kūno ir vaizdo choreografija". Programoje – reti ir mažai žinomi avangardiniai šokio filmai bei pasaulinio garso choreografų ir kino kūrėjų darbai. Balandžio 21 dienos renginio tema – „Šokis kaip architektūra“.
Šiuolaikinis šokis iš prigimties siekia išraiškos laisvės, išsivaduoti nuo teatro scenos ribų. Šias ribas šokiui peržengti kino galimybės. Balandį NDG (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) pristatomi filmai, kuriuose persipina choreografijos ir kino raiškos priemonės. Balandžio 21 dieną (ketvirtadienį) 18 valandą NDG auditorijoje vakaras bandymas susieti šokį ir architektūrą. skirtas pažvelgtiį šokį kaip architektūrą.
Žinomą choreografę A.T. De Keersmaeker domina architektūra kaip materiali „muzikinė“ struktūra arba kaip giminingas choreografijai menas – erdvės aplink save organizavimo būdas. Belgės šokio pastatymams didelės įtakos turi aplinka – architektūriniai tūriai, geometrinės formos ir trajektorijos, padedantys kurti ir vizualinę įtampą. Tai turėtų iliustruoti programoje rodomas 1997 metais rež. T. De Mey susuktas filmas „Rosas šoka Rosas“ (Rosas danst Rosas). Dar daugiau architetiktūrinio atspalvio filmui suteikia vieta – šokama buvusioje Liuveno technikos mokykloje (Belgija), pastatytoje pagal žinomo architekto Van de Velde’ės projektą. Beje, ši 1942 metais pastatyta mokykla vėliau rekonstruota į viešąją biblioteką.
Kino, šokio ir architektūros sąsajas bei patį filmą susirinkusiesiems pristatys J.Lavrinec – miesto ir medijų tyrinėtoja, kūrybinių intervencijų į viešas miesto erdves iniciatorė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentė. Įėjimas nemokamas. Filmas originalo (šokio) kalba.
