KAUNO PILIS LAUKIA KONKURSO//ANTRAS ETAPAS SUJUNGS PILĮ, UPĘ, SENAMIESTĮ

Kaunas skuba per neįprastai trumpą pavasarį baigti svarbiausius Kauno pilies atkūrimo pirmojo etapo darbus iki balandžio pabaigos, nes jau gegužės 19-ą miestą okupuos grandiozinis tarptautinis renginys Hanza Kaunas 2011. Kauno pilies teritorijoje ir prieigose iškirsti medžiai, kurie anksčiau užstodavo plačią Neries panoramą bei pačią pilį, žvelgiant iš Vilijampolės. Formuojamas landšaftinis piliavietės tūris, statomas medinis pjautų rąstų tiltas per fosą, kuriuo, reikalui esant, galės važiuoti ir specialios paskirties mašinos. Taip pat tiesiamas pėsčiųjų ir dviratininkų takas palei upę.

Šiuo projektu įgyvendinami Kauno piliavietės sutvarkymo ir pritaikymo visuomenės poreikiams tikslai. Svarbiausias uždavinys – iš dalies atkurti buvusį piliavietės pavidalą, paryškinant jos reljefą ir suformuojant kažkada Neries potvynio nuplautus šlaitus vakarinėje bei šiaurinėje dalyje. Pilies kiemas bus įrengtas iš tvirtos dangos, kad tiktų renginiams. Netrukus prasidės archeologiniai tyrimai, kuriais bus siekiama patikslinti buvusios piliavietės šiaurinę ribą bei atlikti kitus būtinus žvalgymus.

Kauno miesto savivaldybė 2009-ųjų birželį pasirašė sutartį su Finansų ministerijos Centrine projektų valdymo agentūra dėl Norvegijos finansinio mechanizmo projekto „Kauno pilies atkūrimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams" 2-ojo etapo įgyvendinimo. Projekto vertė – 1.016.000 litų. Didžiąją dalį šios sumos – 864.311 litų – skyrė Norvegija. Kauno miesto savivaldybės indėlis kuklesnis.

Anot Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Rimgaudo Miliukščio, šiais metais planuojama gauti lėšų (apie 50.000 Lt) Kauno pilies ir gretimų teritorijų sutvarkymo konkursui. Numatomo konkurso teritorija turėtų apimti piliavietę ir pilies prieigas iki Neries ir iki buvusio fabriko „Lituanica“. Kauno pilis atkuriama visuomenės reikmėms, miesto renginiams ir kultūriniam turizmui, tačiau, anot R.Miliukščio, iš konkurso dalyvių bus laukiama idėjų, kurios papildytų ir praplėstų pilies ir gretimų teritorijų panaudojimo scenarijų, kad pilis taptų vienu iš Kauno viešo gyvenimo svarbiausių taškų. Kaip teigė paminklotvarkininkas, pirmame pilies tvarkymo etape buvo atlikti archeologiniai tyrimai ir surastos požeminės erdvės, kurios vėliau buvo užpiltos. Dabar net ir jas galima būtų panaudoti.

„Manau, kad teisinga buvo kritika, jog darbai buvo pradėti nuo vieno bokšto pritaikymo. Turėjo būti atvirkščiai – nuo visos piliavietės koncepcijos. Tačiau taip gavosi, kad buvo skirti konkretūs norvegų pinigai būtent pilies bokšto restauracijai ir pritaikymui. Todėl architektūrinis konkursas dabar, nors ir kažkiek pavėluotai, bet būtinas, kad pasiektume tikrai gerą galutinį rezultatą“,- portalui PILOTAS.LT sakė R.Miliukštis.

Architektūrinį Kauno piliavietės ir gretimų teritorijų konkursą ketinama skelbti rugsėjį.